Lietuvos socialinių tyrimų centras
   
   
LT EN
 
Į PRADINĮ KONTAKTAI
Home Contact
 
   
Lietuvos socialinių tyrimų centras
     
 
LEIDINIAI

Norėdami įsigyti leidinių, kreipkitės:
Anna Lipnevič
mob. tel.: (8 600) 66672
el. paštas: leidiniai@lstc.lt


Apmokėjimas - tik pavedimu. Leidinius atsiimti galima atvykus į Lietuvos socialinių tyrimų centrą (A. Goštauto g. 9, Vilnius), taip pat juos galime siųsti paštu, jeigu pirkėjas apmoka siuntimo išlaidas ir LSTC banko komisinį pinigų įskaičiavimo mokestį.

Taip pat leidinių galite įsigyti:
http://www.patogupirkti.lt elektroniniame knygyne, arba atvykus:
UAB "Patogu pirkti"
S.Žukausko g. 17, LT-08234 Vilnius.


http://www.humanitas.lt elektroniniame knygyne, arba atvykus:
Knygynas "Akademinė knyga"
Universiteto g. 4, LT-01131 Vilnius
Tel.: (8 5) 266 1680
El. paštas: tomas@humanitas.lt

Knygynas "Kalbų cenras"
K.Donelaičio g. 61, LT-44245 Kaunas
Tel.: (8 37) 202 429
El. paštas: zaneta@humanitas.lt


UAB "Knygynas Eureka!"
S.Daukanto a. 2/10, LT-01122 Vilnius
Tel./faks.: (8 5) 262 9146
El. paštas: eureka@knygynas.biz
http://www.knygynas.biz


NAUJAUSI LEIDINIAI





Lietuvos metropoliniai regionai. Gyventojų erdvinė diferenciacija XXI a. pradžioje. Kolektyvinė monografija.
Donatas Burneika, Rūta Ubarevičienė, Vytautas Valatka, Aušra Baranauskaitė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Vidmantas Daugirdas, Dovilė Krupickaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2017, 152 p.

Šioje knygoje nagrinėjama trijų Lietuvos metropolinių regionų gyventojų sociodemografinė struktūra ir jos kaita XXI a. pradžioje. Kintanti Lietuvos metropolinių regionų erdvinė struktūra, auganti gyventojų segregacija, kaip ateities socialinio vystymosi problemų veiksnys, yra šio leidinio dėmesio centre. Pagrindinis tikslas yra nustatyti naujai susiformavusių kompleksinių erdvinių darinių – miestų regionų, apimančių tiek tankiai užstatytus miestų branduolius, tiek išdrykusius priemiesčius, – erdvinę struktūrą bei jų gyventojų erdvinę segregaciją įvairiais sociodemografiniais pjūviais. Tyrimas remiasi hipoteze, kad auganti socialinė nelygybė turi daugiau ar mažiau atsispindėti ir erdvės naudojimo skirtumuose. Pagrindinis tyrimo klausimas – kur ir kokie gyventojai gyvena Lietuvos metropoliniuose regionuose. Daugiausia dėmesio šiame leidinyje skiriama socioekonominei segregacijos dedamajai, nes pagrindinės gyventojų segregacijos priežastys yra susijusios būtent su gyventojų pajamų skirtumais, kurie čia netiesiogiai iliustruojami profesinio statuso skirtumais. Be socioekonominių, taip pat nagrinėjamos demografinės, kultūrinės (etninės) ir politinės segregacijos dimensijos. Jos bendrai įvardijamos kaip sociodemografinė segregacija, pabrėžiant, kad teritorinė gyventojų grupių atskirtis gali, o dažnai ir pasireiškia iš karto keliais aspektais.

Leidinio turinį ir įvadą rasite čia.





LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS ir DARBO RINKOS TYRIMŲ INSTITUTAS 2017 m. kovo mėn. išleido ketvirtąjį leidinio "Socialiniai tyrimai trumpai" numerį, kurio tikslas - skleisti Lietuvos socialinių tyrimų centro naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, siekiant, kad plėstųsi tyrėjų, politikų, viešojo administravimo bei kitų sričių praktikų bendradarbiavimas, o vykdoma socialinė bei ekonominė politika vis daugiau būtų grindžiama moksliniais tyrimais įrodytu žinojimu.
Šiame numeryje pristatomi Vilniaus universiteto ir Lietuvos socialinių tyrimo centro mokslininkų vykdyto projekto "Pagyvenusių žmonių globos sektoriaus transformacijos: paslaugų, darbo jėgos poreikis ir užimtumo kokybė" tyrimų rezultatai. Mokslinio tyrimo projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. GER-012/2015).
Leidinys tęsia anksčiau turėjusio pavadinimą leidinio "Socialinės politikos tyrimai trumpai" tradiciją.

Leidinį pdf formatu rasite čia.





Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita. Mokslo straipsnių rinkinys.
Mokslinė redaktorė - Meilutė Taljūnaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 256 p.

Leidinys siekia išskirti gyventojų grupes ir visuomenės struktūros pokyčius atskleidžiant esminius jiems kylančius socialinius iššūkius. Mokslinių straipsnių rinkinys parengtas šiandieninei Lietuvos visuomenei itin aktualia tema: aštrėjanti socialinių grupių atskirtis, diferenciacija, socialinė nelygybė ir t.t. sąlygoja poreikį platesniame kontekste nagrinėti Lietuvos socialinių grupių kaitos tendencijas. Lietuvos socialinių tyrimų centro leidinys leidžia pažvelgti į socialinės kaitos klausimus iš įvairių perspektyvų, tokiu būdu atskleidžiant atskirus šio fenomeno aspektus. Jis skirtas Lietuvos mokslo bendruomenei, studentams, viešojo sektoriaus darbuotojams, politikams ir visiems kitiems kurie domisi Lietuvos gyventojų grupių socialinės kaitos bei socialinės integracijos tendencijomis.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.






Etniškumas ir identitetai Pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai.
Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė, Irena Šutinienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 224 p.

Monografijos autoriai tarpdiscipliniškai analizuoja etninius procesus Pietryčių Lietuvoje. Monografijos dalyse aptariami istoriniai procesai, žiniasklaidos konstruojami lenkų etninės grupės įvaizdžiai, savivaldybių lygmeniu vykdomos istorinės atminties politika, švietimo įstaigų ir savanoriškų organizacijų vaidmuo etniškumo raiškos pobūdžiui Pietryčių Lietuvos regione. Pagrindiniai duomenys surinkti 2013–2014 m. atlikus sociologinį kokybinį tyrimą tikslingai pasirinktose Pietryčių Lietuvos vietovėse (Šalčininkų, Švenčionių ir Eišiškių miestuose), istoriografijos ir kitų mokslo krypčių literatūros analizę bei Lietuvos spaudos turinio tyrimą.

Leidinio turinį ir pratarmę rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas. Lietuvos socialinė raida 2016 Nr.5.
Rūta Ubarevičienė, Arūnas Pocius, Boguslvas Gruževskis, Anna Lipnevič, Lilija Kublickienė, Gintaras Ribokas, Edis Kriaučiūnas, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 108 p.

Lietuvos socialinė raida - tai Lietuvos socialinių tyrimų centro recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualiausių socialinių procesų Lietuvoje analizei ir vertinimui. Penktasis šio leidinio numeris tęsia 2004 m. Socialinių tyrimų institute pradėtą leidinių apie Lietuvos socialinę raidą Europos Sąjungoje ciklą. Leidinyje publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką Lietuvos socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Penktajame leidinio "Lietuvos socialinė raida" numeryje pateikti moksliniai straipsniai, skirti Lietuvos visuomenės raidos teritoriniams ypatumams atskleisti. Leidinyje pateikti septyni straipsniai aptaria Lietuvoje vykstančių procesų erdvinės diferenciacijos reiškinius ir jos keliamas problemas.

Leidinio turinį ir pratarmę rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu. Viešosios nuo­monės tyrimų centro tyrimai 1989-1993 metais. Mokslo studija.
Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 200 p.

Studijoje analizuojami 1989-1993 metų Viešosios nuomonės tyrimų centro prie Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto reprezentatyvių Lietuvos gyventojų tyrimų rezultatai. Pateikiami duomenys apie požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę, šalies ekonomines ir socialines reformas, pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, gyventojų to meto partines preferencijas bei populiariausius politikus. Studija gali būti naudinga visiems, besidomintiems visuomenės nuomonės tyrimais.
Leidinio turinį ir pratarmę rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Užimtumo politikos ir socialinės pagalbos įtaka socialinei stratifikacijai. Lietuvos socialinė raida 2015 Nr.4.
Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Julija Moskvina, Arūnas Pocius, Sandra Krutulienė, Artūras Gataūlinas, Daiva Skučienė, Laimutė Žalimienė, Arūnas Poviliūnas, Romas Lazutka.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 128 p.

Lietuvos socialinė raida - tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir jų sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida įstojus į ES, ciklą. Čia publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Ketvirtajame leidinio Lietuvos socialinė raida numeryje pateikti moksliniai straipsniai analizuoja užimtumo politikos ir socialinės pagalbos sąsajas su socialinės stratifikacijos procesais. Leidinyje pateikti septyni straipsniai aptaria užimtumo politikos, socialinės politikos, socialinės pagalbos etc. problemas įvairiuose kontekstuose naudojant įvairias teorines perspektyvas, tačiau visus juos jungia didesnės ar mažesnės įžvalgos, kaip tai atsiliepia visuomenės stratifikacijai.

Leidinio turinį ir pratarmę rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Etniškumo studijos 2015/2.
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vaibra. Vilnius, 2015, 152 p., iliustr.

Nuoroda internete: http://www.ces.lt/etniskumo-studijos-2/isleisti-zurnalai/etniskumo-studijos-20152/.

Etniškumo studijos - Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimų metodologijai. Nuo 2003 m. leidžiamame leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo tarpetninių santykių ir jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų mokslinės interpretacijos.
Šiame specialiame Etniškumo studijų numeryje spausdinami straipsniai apie atminties politiką ir traumines patirtis, paremti feministinėmis, konstruktyvistinėmis, pereinamojo laikotarpio teisingumo ir kitomis tarptautinių studijų teorijomis. Tokiu būdu mėginama išsiveržti iš tradicinio mąstymo apie tautiškumą bei etniškumą varžtų ir vadovautis jungiamosiomis, o ne skiriamosiomis kategorijomis. Straipsnių autoriai analizuoja feministinę politiką Bosnijoje ir Hercegovinoje, tarptautinę Rugsėjo 11-osios atmintį, žydų, ištremtų iš Lietuvos 1941 m., prisiminimus, armėnų genocido įtaką tarptautinių normų formavimuisi ir kitus klausimus, kai trauminės patirtys gali sujungti žmonių grupes.
Leidinio turinį rasite čia.







Inovacijų tinklų kūrimasis Lietuvoje: atvejų studijos.
Linas Eriksonas, Ingrida Gečienė, Laima Nevinskaitė, Erika Tauraitė-Kavai, Alina Žvinklienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Socialinių inovacijų institutas. Vilnius, 2015, 200 p.

Mokslo studijoje nagrinėjama inovacijų ir jų tinklų samprata, apžvelgiami inova­cijų atsiradimo veiksniai, skirtingos inovacijų formos, socialinių tinklų charakte­ristikos, inovacijų tinklų tipai, inovacijų tinklų legitimumas bei socialinės tinklų analizės metodologiniai aspektai. Aptariama kultūros įtaka šalies inovatyvumui ir inovaciniams socialiniams ryšiams. Analizuojami pasirinkti inovacijų rinklų kūri­mosi atvejai: pradedančiųjų įmonių inovacijų, momentiniai inovacijų, socialinių inovacijų ir asmeniniai inovacijų tinklai.
Leidinio turinį ir įvadą rasite čia.







Mokslinės veiklos etika Lietuvoje. Teorinės, empirinės ir praktinės apibrėžtys mokslinių tyrimų, akademinės autorystės, etikos vadybos ir kituose kontekstuose. Mokslo monografija.
Aurelija Novelskaitė, Raminta Pučėtaitė, Anna Lipnevič, Reda Adomaitienė, Svajonė Mikėnė, Lina Lapinaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 600 p.

Knygoje pristatomi LMT mokslininkų grupių projektų „Akademinė autorystė: normatyvinis apibrėžimas ir empirinė realybė" (Nr. MIP-082/2013, 2013-2015 m.) ir „Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje: situacijos analizė" (Nr. MIP-37/2010, 2010-2011 m.) rezultatai: Lietuvos mokslo bendruomenės apklausų, interviu su Lietuvos mokslo organizacijų etikos komitetų narėmis ir nariais bei Lietuvoje leidžiamų mokslo žurnalų redaktoriais, tarptautinių ir nacionalinių dokumentų analizės pagrindu aprašomi mokslinės veiklos (konkrečiau - tyrimų ir mokslinės autorystės) etikos būklės vertinimai, požiūriai į etinį mokslinės veiklos lauką, jame pastebimus etikos pažeidimus bei jų priežastis, kitus aspektus.
Leidinio turinį rasite čia.







Senėjanti visuomenė. Kaip mes pasirengę? Monografija.
Daiva Skučienė, Algirdas Bartkus, Julija Moskvina, Austė Uleckienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 332 p.

Knygoje analizuojama visuomenės senėjimo keliami iššūkiai darbo rinkai, t.y. nagrinėjami gyventojų ketinimai dalyvauti darbo rinkoje, sulaukus pensinio amžiaus. Lygiagrečiai analizuo­jamas darbdavių požiūris į darbuotojų senėjimą. Įvertinama visuomenės senėjimo reikšmė var­tojimo struktūrai, tyrinėjama gyventojų finansinis pasirengimas senatvei, visuomenės senėjimo keliami padariniai sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriui.
Leidinio turinį ir įvadą rasite čia.







Etniškumo studijos 2015/1.
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vaibra. Vilnius, 2015, 136 p., iliustr.

Nuoroda internete: http://www.ces.lt/etniskumo-studijos-2/isleisti-zurnalai/etniskumo-studijos-20151/.

Etniškumo studijos - Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimų metodologijai. Nuo 2003 m. leidžiamame leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo tarpetninių santykių ir jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų mokslinės interpretacijos.
Šiame leidinyje pristatomi 2014-2015 m. įgyvendinto projekto „Darbo migrantų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimas Lietuvoje", kurį vykdant atlikta išsami į Lietuvą dirbti atvykusių ne ES piliečių situacijos studija, rezultatai. Didžiausią duomenų masyvą sudaro į Lietuvą dirbti atvykusių užsieniečių (ne ES piliečių) apklausa (N = 321). Atliekant tyrimą buvo analizuojama tikslinės grupės - darbo migrantų iš ne ES šalių, t. y. Lietuvoje dirbančių ne ES šalių piliečių, kuriems leidimas gyventi Lietuvoje išduotas darbo pagrindais, - padėtis Lietuvos darbo rinkoje ir visuomenėje.
Leidinio turinį ir pratarmę rasite čia.







Lietuvos demografinių procesų diferenciacija. Mokslo studija.
Domantas Jasilionis, Vladislava Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 200 p.

Šioje mokslo studijoje apibendrinami ir pristatomi mokslinio projekto „Demografinių procesų diferenciacija ir jos įtaka Lietuvos gyventojų raidos tvarumui" įgyvendinimo metu gauti nauji mokslo duomenys apie gimstamumo, santuokų, skyrybų, mirtingumo pagal priežastis ir emigracijos skirtumus pagal sociodemografinį ir socioekonominį statusą Lietuvoje. Mokslinio tyrimo empirinis pagrindas - tarptautiniu mastu unikalūs ir metodologiniu požiūriu inovaciniai su 2011 m. gyventojų surašymu sujungti longitiudiniai duomenys.

Nuoroda internete: http://demdiff.lt/wp-content/uploads/2015/10/maketas_leidyklai_pataisytas.pdf.
Leidinio turinį , pratarmę ir įvadą rasite čia.







Socialinės erdvės paieškos sociologijos teorijoje ir praktikoje. Mokslo studija.
Algimantas Valantiejus, Meilutė Taljūnaitė, Lilija Kublickienė, Anna Lipnevič, Irena Šutinienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 121 p., iliustr.

Studijoje pateikiamos socialinės erdvės, socialinio lauko bei socialinio laiko sąvokų interpretacijos, nagrinėjant jas kaip sociologinio tyrimo dalyką ir metodologinę problemą, brėžiant galimas tyrimo ašis, siekiant susieti klasikines ir šiuolaikines teorijas, atskleidžiant transnacionalinės socialinės erdvės ir socialinio mobilumo joje pažinimo gaires ir pateikiant simbolinių miesto erdvių kūrimo tyrimą Vilniaus mieste. Studija prisideda prie sociologijos mokslo lietuviškos terminijos kūrimo.

Leidinio turinį, pratarmę ir santrauką anglų k. rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Lietuvos gyventojai XXI a. pradžioje: Sociodemografiniai aspektai. Lietuvos socialinė raida 2014 Nr.3.
Vladas Gaidys, Sarmitė Mikulionienė, Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Vaida Tretjakova, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys, Edis Kriaučiūnas, Rūta Ubarevičienė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė,
Arvydas Virgilijus Matulionis.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 140 p.

Lietuvos socialinė raida - tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir jų sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida įstojus į ES, ciklą. Čia publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Trečiasis Lietuvos socialinės raidos numeris skirtas naujausiems sociodemografiniams Lietuvos raidos ypatumams atskleisti. Daugumoje straipsnių, remiantis 2011 metų visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo ir kitais statistiniais duomenimis, analizuojami demografiniai Lietuvos teritorijos raidos aspektai. Čia taip pat pristatomos gyventojų sociologinių tyrimų metu nustatytos kintančios šalies gyventojų nuostatos įvairiais klausimais ir jas veikiantys veiksniai.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Vilniečių kultūrinis tapatumas: 1993-2013 metai.
Gražina Maniukaitė, Arvydas Virgilijus Matulionis, Vida Kasparavičienė, Eugenija Krukauskienė,
Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Inija Trinkūnienė, Viktorija Žilinskaitė-Vytienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 276 p.

Mokslo straipsnių rinkinys, parengtas vykdant nacionalinę programą "Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas" - Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą "Vilniečių kultūrinis tapatumas ir jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę" (LMT VAT - 56/2012). Projekte buvo tiriamos vyraujančios vilniečių kultūrinio tapatumo formos ir lyginamosios analizės būdu nustatoma jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Buvo lyginami 1993 ir 2013 m. atliktų vilniečių apklausų duomenys. Pateikiama kultūrinio tapatumo samprata, nagrinėjamas žiniasklaidos poveikis vilniečių identifikacijai, taip pat Vilniaus gyventojų santykis su miestu, požiūris į Vilnių ir vilniečius.

Leidinio turinį ir trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.







Kinų ir turkų imigrantai Lietuvoje.
Karolis Žibas.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 228 p.

Monografijoje analizuojamos kinų ir turkų imigracijos prielaidos, migracijos tinklo formavimosi procesai, apimantys analizuojamų imigrantų grupių socialinius ryšius, dalyvavimą darbo rinkoje, apgyvendinimo, švietimo, socialinių paslaugų sektoriuose. Be migracijos motyvų ir migracijos tinklo kūrimosi, atskleidžiamos kinų ir turkų nuostatos dėl ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje ir Lietuvos pilietybės įgijimo. Monografijoje pateikiami tiek naujausia statistika apie imigracijos dinamiką ir Lietuvoje vyraujančią imigracijos struktūrą, tiek empiriniai duomenys apie kinų ir turkų vidinius ir išorinius socialinius bei ekonominius ryšius, individualias ir kolektyvines imigracijos patirtis. Kinų ir turkų imigracijos ypatumai atskleidžiami Lietuvoje įgyvendinamos imigracijos / migrantų integracijos politikos kontekste, analizuojami „naujosios" (tarptautinės) migracijos perspektyvoje, kuri leidžia atskleisti pradinius kinų ir turkų imigracijos veiksnius, migracijos tinklo kūrimo(si) prielaidas ir besiformuojančio tinklo įtaką analizuojamų imigrantų grupių migracijos motyvams. Kinų ir turkų imigracijos ypatumai atskleidžiami skirtingais aspektais: individualiais ir kolektyviniais mobilumo veiksniais kilmės šalyje, prielaidomis migrantų organizacijoms kurtis ir migracijos tinklui formuotis tikslo šalyje.

Leidinio turinį ir trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







(Ne)lygios galimybės švietime: ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo sistemos Vilniaus mieste analizė.(Etniškumo studijos 2014/1).
Vita Petrušauskaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 164 p.

Pristatomas leidinys - tai atskira V. Petrušauskaitės studija, skirta socialinės reprodukcijos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje analizei, tiriant ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo priežastis ir procesą Vilniaus mieste. Atliktame tyrime reiškinys buvo analizuojamas keliais lygmenimis. Makrolygnieniu (visuomenės), buvo analizuojami skirtingų romų etninės grupės kartų išsilavinimo rodikliai ir jų kaita 2001-2011 metais. Mikrolygmeniu (individualus) buvo stebimas ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procesinis pobūdis, analizuojant Kirtimuose gyvenančių romų vaikų pirmųjų dvejų metų dalyvavimo ugdyme patirtis. Mezolygmeniu (švietimo laukas) lygiu vaikų ankstyvas pasitraukimas iš ugdymo analizuotas kaip procesas socialinėje erdvėje, t. y. kaip vaikų veiksenos strategija, formuojama tarpasmeninio santykio su kitais ugdymo procese dalyvaujančiais veikėjais (tėvais, mokytojais, vaiko teisių priežiūros institucijų darbuotojais ir kt.). Studijoje pabrėžiama visuomenės socialinės nelygybės svarba romų vaikų ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procese romų vaikų galimybės dalyvauti ugdyme nebuvo lygios kitų vaikų galimybėms, tačiau į šias esmines nelygybes tiriamame švietimo lauke nebuvo atsižvelgiama, aktualizuojant etninę skirtį tarp daugumos ir mažumos grupių.
Etniškumo studijos Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimo metodologijai. Nuo 2003 metų leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo ir tarpetninių santykių bei jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų, vienaip ar kitaip susijusių su etniškumo raiška, mokslinės interpretacijos.

Leidinio turinį ir trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.







LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS 2014 m. spalio mėn. išleido trečiąjį leidinio "Socialiniai tyrimai trumpai" numerį, kurio tikslas - skleisti Lietuvos socialinių tyrimų centro naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, siekiant, kad plėstųsi tyrėjų, politikų, viešojo administravimo bei kitų sričių praktikų bendradarbiavimas, o vykdoma socialinė bei ekonominė politika vis daugiau būtų grindžiama moksliniais tyrimais įrodytu žinojimu. Leidinys tęsia anksčiau turėjusio pavadinimą leidinio "Socialinės politikos tyrimai trumpai" tradiciją.
Leidinį pdf formatu rasite čia.





Demokratizacijos procesų Lietuvoje sociologinė analizė.
Vladas Gaidys, Ingrida Gečienė, Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Irena Šutinienė, Alina Žvinklienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 173 p.

Mokslo studijoje nagrinėjama demokratijos ir demokratizacijos samprata, įvertinama esamos demokratijos būklė Lietuvoje. Analizuojama žmogaus teisių situacija, moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimo klausimai. Nagrinėjama pilietinės politinės kultūros įsitvirtinimo situacija, ekonominės gerovės ir demokratizacinių pokyčių vertinimo klausimai. Pateikiama, ar Lietuvos gyventojai patenkinti demokratizacijos raida Lietuvoje, ko jie laukia iš ateities, kaip jie vertina praeitį. Studija parengta 2012 m. atlikto Lietuvos gyventojų reprezentatyvaus tyrimo pagrindu.

Leidinio turinį ir pratarmę pdf formatu rasite čia.







Būsto politika ir visuomenės iniciatyvos mieste. Mokslo studija.
Jolanta Aidukaitė, Anna Lipnevič, Saulius Nefas, Alvita Narkevičiūtė, Fausta Anulytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 208 p.

Šioje knygoje analizuojama būsto politikos raida ir problemos Lietuvoje nuo 1990 m. iki dabar. Daug dėmesio skiriama su būsto politikos sritimi susijusioms visuomeninėms iniciatyvoms - tokioms kaip daugiabučių namų bendrijų ir bendruomeninių organizacijų veikla, - pasireiškiančioms Vilniaus ir Kauno miestuose. Knygoje būsto politika tiriama tarpdisciplininiu požiūriu, derinami su būsto politikos tyrimų sritimi susiję sociologijos, viešojo administravimo bei iš dalies politologijos požiūriai, kurie Lietuvoje iki šiol nebuvo išplėtoti. Analizuojami unikalūs kiekybinio (daugiabučių namų savininkų bendrijų anketinės apklausos) ir kokybinio (ekspertų interviu su bendruomeninių organizacijų lyderiais ir kitais būsto politikos veikėjais) tyrimų duomenys.

Leidinio turinį ir pratarmę pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Etniškumo studijos 2013/2: Etniškumas Pietryčių Lietuvoje: tarp istorinės atminties ir šiuolaikinių socialinių procesų.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 192 p.

Šio leidinio straipsniuose autoriai analizuoja istorinius ir dabartinius etninius procesus Pietryčių Lietuvoje ir juos lemiančius veiksnius, aptaria ligšiolinių šio regiono tyrimų būklę ir mėgina apibrėžti jų plėtotės ateityje teorines gaires.
Šis leidinys - tai galimybė kompleksiškai, sociologiniu, antropologiniu, geografiniu, teisiniu ir istoriniu požiūriu apžvelgti aktualius Pietryčių Lietuvos etninių grupių raidos, identiteto ir jo konstravimo klausimus, taip pat įvertinti etninių procesų Pietryčių Lietuvoje turinį, atsižvelgiant ne tik į visuomenėje, politinių partijų retorikoje ir žiniasklaidoje įsitvirtinusias nuomones, bet ir pačių etninių mažumų nuostatas.

Leidinio turinį ir pratarmę pdf formatu rasite čia.







Lietuvos retai apgyventos teritorijos. Monografija.
Vidmantas Daugirdas, Donatas Burneika, Edis Kriaučiūnas, Gintaras Ribokas, Saulius Stanaitis, Rūta Ubarevičienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013.

Įprasta manyti, kad Lietuva - seniai įsisavintas ir gana tankiai apgyventas kraštas. Tačiau Lietuvoje sparčiai daugėja teritorijų, net ištisų regionų, „demografinių dykrų", kuriuose gyventojų tankumas yra labai mažas ir vis mažėja. Įsibėgėjusi depopuliacija ir retai apgyventų teritorijų (toliau - RAT) plitimas tampa nauju rimtu iššūkiu Lietuvos visuomenei ir valstybei. Dabar RAT jau apima 45 % šalies teritorijos. Monografijos tikslas - atskleisti Lietuvos retai apgyventų teritorijų paplitimo, jų gyventojų demografines ir socialines ypatybes, raidos tendencijas. Stengtasi išryškinti, ne tik kur ir kiek RAT Lietuvoje yra, bet ir kuo jos skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijų.
Monografija parengta Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos institute 2012-2013 metais vykdant nacionalinės mokslo programos „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui" mokslinių tyrimų projektą „Lietuvos retai apgyventos teritorijos ir jų gyventojai". Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (Nr. SIN-02/2012).

Leidinio turinį ir įvadą pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės. Lietuvos socialinė raida 2013 Nr.2.
Liutauras Labanauskas, Karolis Žibas, Audra Sipavičienė, Mantas Jeršovas, Laurynas Radzevičius,
Anna Lipnevič, Andrius Marcinkevičius, Meilutė Taljūnaitė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Vladas Gaidys,
Danutė Tureikytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 165 p.

Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir inovacinių sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida Europos Sąjungoje, ciklą. Leidinyje publikuojami remiantis mokslinių tyrimų rezultatais parengti originalūs teoriniai ir empiriniai moksliniai straipsniai, sistemiškai nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei-ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Pirmosios leidinio dalies straipsniai skirti migracijos problematikai: analizuojami imigracijos į Lietuvą sovietmečiu vaizdinių susiformavimo priežastys ir pagrįstumas. Taip pat analizuojami atskirų tautų atstovų, socialinių grupių migracijos dabartiniai motyvai. Antroje leidinio dalyje siekta iš šiandienos pozicijų įvertinti pradiniame perėjimo iš totalitarinės į demokratinę visuomenę etape Lietuvoje susiklosčiusią situaciją.

Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Vilniečių kultūrinio tapatumo raiškos profiliai.
Gražina Maniukaitė, Arvydas Virgilijus Matulionis, Eugenija Krukauskienė, Eduardas Kęstutis Sviklas,
Inija Trinkūnienė, Viktorija Žilinskaitė-Vytienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 80 p.

Mokslo straipsnių rinkinyje nagrinėjamos kultūrinio tapatumo pasireiškimo formos, vilniečių savivokos formavimosi, saviidentifikacijos problemos, nagrinėjamas Vilniaus gyventojų santykis su miestu, požiūris į Vilnių ir vilniečius, vertybinių nuostatų ypatumai. Straipsniai parengti 1993 m. ir 2013 m. atliktų vilniečių tyrimų duomenų pagrindu.

Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Socialinis draudimas Lietuvoje: kontekstas, raida, rezultatai.
Romas Lazutka, Daiva Skučienė, Gediminas Černiauskas, Algirdas Bartkus, Jekaterina Navicke, Jolita Junevičienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 480 p.

Šioje monografijoje bandoma iš daugiadalykinės perspektyvos (sociologijos, ekonomikos, viešojo administravimo, politikos mokslų) išanalizuoti Lietuvoje veikiantį socialinį draudimą kitų šalių kontekste.

Leidinio turinį pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Gerovės ir prokreacinės elgsenos vertinimas. Gyventojų studijos 2013 Nr. 5.
Artūras Gataūlinas.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 76 p.

Remiantis Kartų ir lyčių tyrimo antrosios bangos duomenų struktūra sukurtas GPE indeksas, kurio kontekste į individo gerovę žvelgiama kaip į kompleksinį reiškinį, apimantį tiek subjektyvųjį, tiek ir objektyvųjį aspektus, ir laikomasi požiūrio, kad individų gerovę galima išreikšti įvairiomis jų gyvenimo sritimis. Šiuo indeksu siekiama individų gerovę apibūdinti daugiausia per prokreacinės elgsenos ir jai artimų demografinių bei socialinių ekonominių procesų prizmę.

Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







Ar Lietuvos šeimos bus gausesnės? Monografija.
Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 264 p.

Monografijoje analizuojama šeimos politikos raida išsivysčiusiose šalyse, šeimos politikos įtaka gimstamumui, aptariamos Lietuvos šeimos politikos tendencijos. Remiantis statistine bei atrankinių tyrimų informacija, analizuojamas gimstamumo modelis bei jo kaita Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, o taip pat Lietuvos gyventojų prokreacinė elgsena, nuostatos, lūkesciai dėl paramos šeimai politikos.

Leidinio turinį ir pratarmę pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.







LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS 2013 m. gruodžio mėn. išleido antrąjį leidinio "Socialinės politikos tyrimai trumpai" numerį, kurio tikslas - skleisti socialinės politikos tyrimų rezultatus politikams, viešojo administravimo įstaigų specialistams, socialinės partnerystės judėjimo dalyviams ir visiems kitiems socialine politika besidomintiems skaitytojams.
Šiame leidinio numeryje pristatomos socialinės politikos tyrimų galimybės, kurias Lietuvai atveria mokesčių ir socialinių išmokų mikrosimuliacinis modelis EUROMOD.

Leidinį pdf formatu rasite čia.





Elitų Europa: tapatybių ir interesų kaleidoskopas. Monografija.
Irmina Matonytė, Vaidas Morkevičius.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 282 p.

Knygos pagrindas - didelio tarptautinio mokslininkų kolektyvo keletą metų vykdyto tyrimo duomenų analizė ir interpretacija. Konkrečiai, 2005-2009 m. Europos Komisija iš Europos Sąjungos (toliau ES) 6 Bendrosios Programos finansavo mokslinį projektą„lntUne: Integruoti ar vieningi? Pilietybės paieškos„vis artimesnėje Europoje". Lietuvos socialinių tyrimų centras (tada Socialinių tyrimų institutas, STI) buvo institucinis projekto partneris, o šios knygos autoriai -pagrindiniai projekto vykdytojai Lietuvoje. Knygoje atskleidžiama, kad, nepaisant demokratinės retorikos, pati ES atsirado ir vystosi kaip tam tikras „elito projektas", t. y. ES steigimo, plėtros ir reformų iniciatyva priklauso ES valstybių narių elitams (politiniams, ekonominiams, žiniasklaidos, profesinių sąjungų ir pan.). Tačiau ES valstybių narių elitai „negieda viena gaida", o atsiskleidžia kaip „polifoninė melodija". ES fenomenas slypi Įvairovėje: veikėjų, vizijų, tapatybių, teisinių normų, pragmatiškų išskaičiavimų ir idealistinių lūkesčių. Knygoje kaip per judinamą kaleidoskopą atskleidžiamos vis naujos teorinių ir empirinių detalių konfigūracijos, susijusios tiek su šiuolaikine tapatybių ir elitų analize bendrai paėmus, tiek su Europos studijomis. Atskiruose knygos skyriuose aptariamas elitų tapatinimasis su ES projektu, elitų požiūriai į pilietybės sampratų ir praktikų kaitą ES, aprašoma, kaip elitai suvokia grėsmes ES ir kaip jie vertina ES viršvalstybinės valdysenos perspektyvas. Knyga skirta ne tik politikos, komunikacijos, Europos studijų bei sociologijos ir kultūrologijos specialistams, bet ir politikams, politikos apžvalgininkams bei pilietinei visuomenei, besidominčiai „Europos reikalais".
Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.

Informuojame, jog šios knygos 1.1-1.2 skyriai yra parengti remiantis A.Švarplio disertacija "EUROPINĖS TAPATYBĖS FORMAVIMASIS EUROPOS SĄJUNGOJE", apginta 2010 m.
http://www.delfi.lt/news/daily/education/akademikai-susipyko-informacija-viena-o-darbai-du.d?id=67042320.






LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS 2013 m. rugsėjo mėn. išleido pirmąjį leidinio "Socialinės politikos tyrimai trumpai" numerį, kurio tikslas - skleisti socialinės politikos tyrimų rezultatus politikams, viešojo administravimo įstaigų specialistams, socialinės partnerystės judėjimo dalyviams ir visiems kitiems socialine politika besidomintiems skaitytojams.
Leidinį pdf formatu rasite čia.





Profesinė gerovė socialinio darbo paslaugų sektoriuje Lietuvoje. Monografija.
Laimutė Žalimienė, Daiva Skučienė, Jolita Junevičienė, Artūras Gataūlinas.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 320 p.

Šioje knygoje analizuojama socialinį darbą dirbančių asmenų Lietuvoje profesinė gerovė. Profesinės gerovės vertinimui autoriai sukonstravo originalų modelį, integruodami organizacines paramos, darbo proceso teorines prieigas bei subjektyvios gerovės koncepciją, taip pat parengė klausimyną, kurio pagrindu 2011 m. pabaigoje buvo atlikta socialinių paslaugų įstaigose socialinį darbą dirbančių 789 asmenų anketinė apklausa. Pateiktoje analizėje gilinamasi, kokie pagrindiniai veiksniai daro įtaką profesinei gerovei socialinio darbo paslaugų sektoriuje apskritai ir atskiruose jo subsektoriuose, tokiuose kaip senelių, vaikų ar neįgaliųjų globa, vaikų dienos globos paslaugos, pagalba namuose ir kt.

Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.





Fiziniai ir technologijos mokslai Lietuvoje lyties aspektu. Nuo mokyklos suolo iki vadovaujančių pareigų.
Aurelija Novelskaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2013, 100 p.

Mokslo studijoje siekiama aprašyti žmogiškuosius išteklius fiziniuose ir technologijos moksluose lyties aspektu pasinaudojant kiekybiniais ir kokybiniais kelių iki šiol atliktų empirinių tyrimų duomenimis.

Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Lietuvos socialinė raida ekonomikos nuosmukio sąlygomis. Lietuvos socialinė raida 2012 Nr.1.
Boguslavas Gruževskis, Rasa Zabarauskaitė, Vlada Stankūnienė, Audra Sipavičienė, Domantas Jasilionis,
Vladas Gaidys, Romas Lazutka, Jolita Kazakevičiūtė, Aušra Maslauskaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012, 121 p.

Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis mokslo leidinys. Šiame leidinio numeryje autoriai nagrinėja, kokios įtakos vienai ar kitai socialinei sričiai turėjo 2008 m. Lietuvoje prasidėjusi ekonominė recesija.

Leidinio turinį bei trumpą aprašą pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.





Gydytojų integracija ir karjeros projektavimas kintančiomis Lietuvos darbo rinkos sąlygomis
Meilutė Taljūnaitė, Arūnas Pocius, Liutauras Labanauskas, Anna Lipnevič.
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2012, 112 p.

Studija atskleidžia gydytojų profesijos pasirinkimo ir karjeros „kelių“ dinamiką. Nagrinėjami tokie reiškiniai kaip prieštaravimai tarp išsilavinimo, padėties darbo rinkoje ir profesijos prestižo bei gydytojų emigracija. Remiamasi mokslinės literatūros, statistinių duomenų bei ekspertų interviu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventais-gydytojais (projekte dalyvavo 30 gydytojų) duomenimis.
Remiantis šio tyrimo rezultatais galės būti išsamiau įvertintas sveikatos priežiūros darbo rinkos ir užimtumo reguliavimo priemonių efektyvumas, tinkamumas ir dermė su Lietuvos Respublikos ūkio ir gyventojų poreikiais. Tyrimų rezultatai galės būti naudojami tobulinant ir formuojant darbo rinkos ir migracijos politiką, rengiant rekomendacijas darbdaviams, Lietuvos darbo biržai, švietimo ir mokslo institucijoms, apskričių administracijoms ir savivaldybėms.

Leidinio turinį pdf formatu rasite čia.
Visą leidinį pdf formatu rasite čia.

 
     
 
  
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Lietuvos socialinių tyrimų centras
A.Goštauto g. 9, LT-01108 Vilnius. Biudžetinė įstaiga, kodas 302470037
PVM kodas 100005115913
Tel.: (8 5) 211 3774, mob. tel.: (8 652) 10 882, faks.: (8 5) 275 4896
El.p.: institutas@lstc.lt
State scientific research institute Lithuanian Social Research Centre
A. Gostauto st. 9, LT-01108 Vilnius, Lithuania
Phone: +370 5 211 3774, mob. phone: +370 652 10 882, fax: +370 5 275 4896
E-mail: institutas@lstc.lt