Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė, Arūnas Pocius
https://doi.org/10.63588/lsr-2024-13-5
Santrauka. Straipsnyje vertinami nedarbo skirtumai Lietuvos apskrityse ir aptariami nedarbą
lemiantys veiksniai, kadangi prabėgus po pandemijos krizės situacija darbo rinkoje tapo vėl labiau
komplikuota. Bendras vidutinis metinis nedarbo lygis, darbo jėgos tyrimų duomenimis, šalyje
2022–2023 m. išaugo nuo 5,9 iki 6,8 proc. Tyrimu siekiama įvertinti padėties darbo rinkoje diferenciaciją Lietuvos regionuose. Atsižvelgiant į gana įtemptą socialinę ekonominę situaciją, šiame
darbe analizuojamos situacijos darbo rinkoje tendencijos šalies apskrityse, prioritetą teikiant registruoto nedarbo rodiklių stebėsenai, kadangi Užimtumo tarnybos duomenys pagal regionus yra
gerokai išsamesni nei užimtumo tyrimų būdu nustatomi rodikliai. Be to, detaliau analizuojami
autorių išskirti padėties darbo rinkoje diferenciaciją Lietuvos regionuose lemiantys veiksniai. Jų
įtakai apžvelgti pasirinkti itin aktualūs socialiniai ekonominiai rodikliai pagal šalies regionus:
BVP vienam gyventojui lygis, darbo apmokėjimas bei skurdo rizikos lygis. Vertinant situaciją
darbo rinkoje šalies regionuose, nedarbo tendencijos siejamos su užimtumo lygio pokyčiais.
Raktažodžiai: nedarbas, užimtumas, darbo rinka, darbo rinkos politika, regionai, bendras vidaus
produktas (BVP), darbo užmokestis, skurdo rizikos lygis.
The Differentiation of Labour Market Situation in Lithuanian Regions and the Factors Influencing It
Summary. The publication evaluates unemployment differences in Lithuanian districts and discusses the factors influencing unemployment, as the labor market situation became more complicated during the pandemic crisis. The average annual unemployment rate increased from 5.9% to 6.8% in 2022–2023. The study aims to assess the labor market situation in various Lithuanian regions.
Under such tense socio-economic situation, this work analyzes labor market trends in the country’s counties, prioritizing the monitoring of registered unemployment indicators, as the data provided by the Employment Service by region is significantly more detailed than the employment survey indicators. The article also provides a detailed analysis of factors identified by the authors as influencing labor market differentiation in Lithuania’s regions. To evaluate their impact, key socio–economic indicators were selected by region, including GDP per capita, wage levels, and the risk of poverty. In evaluating the labor market situation in the regions, unemployment trends are associated with changes in employment levels.
Keywords: unemployment; employment; labour market; labour market policy; gross domestic product; wages; at-risk-of-poverty rate.