Inga Blažienė (ats. red.)
https://doi.org/10.63588/lsr-book-0001
Santrauka. Mokslo studijoje nagrinėjama, kokius esminius struktūrinius, ekonominius ir socialinius pokyčius patyrė Lietuvos darbo rinka laikotarpiu nuo 2000 iki 2025 metų, atsižvelgiant ne tik į nacionalinio lygmens transformacijas, bet ir platesnes regionines bei globalias tendencijas. Šis laikotarpis apima kelis skirtingus ekonominės raidos etapus – nuo pereinamojo laikotarpio ekonomikos konsolidacijos iki integracijos į Europos Sąjungą, spartaus ekonomikos augimo, santykinai gilaus nuosmukio pasaulinės finansų krizės metu, vėlesnio atsigavimo ir naujausių iššūkių, susijusių su pandemija, energetikos išteklių krize ir didele infliacija, geopolitiniais pokyčiais (ypač karu Ukrainoje) ir žaliąja transformacija. Analizuojamu laikotarpiu Lietuvos darbo rinka transformavosi iš santykinai perteklinės į darbo jėgos trūkumo sąlygomis veikiančią rinką. Šis perėjimas neeliminuoja struktūrinių problemų – išlieka reikšmingi regioniniai skirtumai, kvalifikacijų neatitikimas, jaunimo integracijos į darbo rinką sunkumai, taip pat – dirbančiųjų skurdo fenomenas. Šie iššūkiai rodo, kad darbo rinkos raida nėra vienalytė, o jos rezultatai atskiroms visuomenės grupėms pasiskirsto netolygiai. Ypatingą reikšmę šiame kontekste įgyja specifinių darbo rinkos segmentų analizė, todėl studijoje skiriama daug dėmesio jaunimo ir užsieniečių padėties darbo rinkoje, dirbančiųjų skurdo, tvarios ekonomikos, socialinių paslaugų ir ilgalaikės priežiūros plėtros aspektams.