Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos projektai
Multilokalumas ir vietos bendruomenės: laikinų gyventojų įtaka kaimiškų regionų raidai Lietuvoje
Projekto komanda: dr. Donatas Burneika (vadovas), dr. Edis Kriaučiūnas, dr. Viktorija Baranauskienė, Barbara Jaczewska (Varšuvos universitetas)
Laikotarpis: 2026 07 01 – 2028 10 31
Finansavimo šaltinis: LMT Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 m. programa
Pavadinimas EN kalba: Multilocality and local communities: the influence of secondhomers ond thre developments on rural regions in Lithuania.
Santrauka
Projektu siūlome į Lietuvos vietovių ir regionų mokslinius tyrimus ir plėtros studijas įtraukti daugiavietės gyvensenos (multilokalumo) koncepciją, suprasti jos mastą ir poveikį periferinių vietovių, turinčių labai ribotą demografinį potencialą, raidai. Geresnis supratimas, kaip daugiavietis miesto gyventojų gyvenimas gali paveikti tų kaimo vietovių, kuriose yra jų antrieji namai, plėtrą, padės suprasti kokia kryptimi gali vystytis Lietuvos kaimiški regionai, kur depopuliacijos procesai itin grėsmingi. Šis tyrimas atskleistų ir bendruosius erdvinius Lietuvos visuomenės raidos procesus, kai gyventojų mobilumas vis auga. Gyventojai, turintys antruosius namus periferinėse teritorijose, kaip mikro lygio veikėjai, gali daryti didelę įtaką mažų bendruomenių vystymosi trajektorijoms. Tokioms vietoms būdingas žmogiškųjų išteklių trūkumas, lyderystės nuovargis, aktyvių bendruomenės narių stoka. Projekte bus siekiama nustatyti daugiavietės gyvensenos mastą ir sklaidą. Šiam tikslui pasiekti bus atlikta Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Kokybiniai tyrimo metodai bus naudojami siekiant atskleisti tokių gyventojų vaidmenį ir sąlygas, kuriomis šis vaidmuo gali didėti. Procesų palyginimas su kaimyninėje Lenkijoje vykstančiais procesais, kur jie geriau ištirti, padės pasiekti patikimesnių rezultatų ir sudominti tarptautinę mokslo bendruomenę. Įvykdžius projektą bus sukurtos žinios, kurios padės geriau suprasti sudėtingus žmonių ir įvairių vietų santykius ir rasti tinkamus sprendimus būsimai regioninei ir vietos politikai. Daugiavietės gyvensenos tyrimai, atliekami Vakarų Europos šalyse, tačiau Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse jie itin reti. Tyrimas papildys vykstančią mokslinę diskusiją apie daugiavietės gyvensenos vaidmenį atgaivinant kaimo vietoves, taip pat – vaidmenį deurbanizacijos procese. Taip pat svarbu, kad šiuo tyrimu bus siekiama suprasti daugiavietę gyvenseną platesniame istorinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų kontekste.
Lietuvos sociologijos istorija: asmenybės ir institucionalizacija
Projekto komanda: dr. Diana Janušauskienė (vadovė), dr. Inga Gaižauskaitė, dr. Anna Lipnevič, dr. Giedrė Plepytė-Davidavičienė, dokt. Agota Vaitkienė
Laikotarpis: 2025 10 01 – 2029 06 31
Finansavimo šaltinis: LMT Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 m. programa (Nr. S-LISm-25-23)
Pavadinimas EN kalba: History of Lithuanian Sociology: Personalities and Institutionalization
Santrauka
Šiuo tyrimu yra siekiama ištirti ir susisteminti Lietuvos sociologijos istoriją. Ypatingas dėmesys projekte yra skiriamas mokslininkų asmenybių išryškinimui, disciplinos institucionalizacijos ir profesionalizacijos raidos ir ypatumų analizei bei disciplinos socialinio poveikio įvertinimui. Pirmą kartą Lietuvos sociologijos istorijoje bus renkami ir tiriami vyresniosios kartos sociologų prisiminimai bei vykdoma išsami sociologų mokslininkų apklausa. Tyrime, apjungiant sociologijos ir istorijos mokslų prieigas, taip pat yra tiriami archyviniai duomenys. Numatoma sukurti atviros prieigos Lietuvos sociologijos istorijos duomenų bazę, apimančią mokslinius šaltinius, istorinius dokumentus ir kitus sociologijos vystymąsi dokumentuojančius duomenis.
Lietuvos miestų sistema: imigracijos iš trečiųjų šalių įtaka raidos perspektyvoms
Projekto komanda: dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė (vadovė), dr. Donatas Burneika, dr. Rūta Ubarevičienė, dr. Simona Ščerbinskaitė, dokt. Dovydas Vidzbelis
Laikotarpis: 2025 10 01 – 2027 11 30
Finansavimo šaltinis: LMT Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 m. programa (Nr. S-LISm-25-27)
Pavadinimas EN kalba: The Lithuanian Urban System: the Impact of Immigration from Third Countries on Development Prospects
Santrauka
Pagrindinis tyrimo objektas – Lietuvos miestai – kaip socio-erdviniai dariniai, per pastaruosius penkerius metus (2019–2024) patiriantys demografines ir socioekonomines transformacijas, kurias lemia netikėtos ir menkai reguliuojamos imigracijos tendencijos. Tyrimas grindžiamas imigracijos, kaip išorinio veiksnio, galinčio reikšmingai paveikti miestų raidą priklausomai nuo esamos socialinės struktūros, imigrantų sudėties bei vietos veikėjų sprendimų, analize. Tyrimo tikslas – atskleisti pagrindinius veiksnius, formavusius pastarųjų metų imigracijos srautus ir jų įtaką Lietuvos miestų raidos kryptims. Projekto metu bus siekiama nustatyti imigrantų iš trečiųjų šalių regioninį pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje ir skirtingo rango miestų erdvėse, anksčiau vykusių etninės ir profesinės segregacijos kontekste. Tyrimu siekiama atsakyti į klausimą, kokie veiksniai lemia imigrantų bendruomenių integraciją ir (ar) segregaciją skirtingo dydžio Lietuvos miestuose, ir kokią įtaką šiems procesams daro vietos politikos, verslo bei nevyriausybinių organizacijų lyderiai, taip atskleidžiant žmogiškojo veiksnio vaidmenį miestų raidos procesuose. Etaloniniais miestais ketinama pasirinkti skirtingo dydžio (rango) miestus, kuriuose pastaraisiais metais fiksuojami didžiausi imigrantų srautai. Remiantis kiekybine analize bus įvertintos imigracijos charakteristikos miestų erdvėse, o pusiau struktūruoti interviu su vietos veikėjais padės atskleisti jų požiūrį į tai, kaip imigrantai veikia arba gali veikti miesto sistemos plėtros kryptis. Kokybinio tyrimo pagalba bus siekiama suprasti, kokios sąlygos lemia sėkmingą arba problemišką skirtingų tautinių grupių integraciją, vertinant ją vietos valdžios, bendruomenių bei verslo sektoriaus atstovų akimis.
Suprasti imigraciją: didieji duomenys socialinių ir demografinių imigracijos procesų Lietuvoje tyrime
Projekto komanda: Vytenis Juozas Deimantas (vadovas), dr. Aušra Maslauskaitė, dokt. Dmytro Mamaiev, dokt. Olga Novash, dokt. Ugnė Gudžinskaitė
Laikotarpis: 2025 10 01 – 2028 10 31
Finansavimo šaltinis: LMT Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 m. programa (Nr. S-LISm-25-20)
Pavadinimas EN kalba: Understanding Immigration: Big Data in the Study of Social and Demographic Immigration Processes in Lithuania (SIDI-LT)
Santrauka
Pastaraisiais metais Lietuva išgyvena reikšmingą virsmą iš emigracijos šalies į naują imigracijos kryptį. Siekiant geriau suprasti šiuos pokyčius, projektas analizuos, kaip imigracija veikia Lietuvos visuomenę demografiniu, socialiniu ir politiniu lygmenimis, pasitelkiant didžiųjų duomenų analizę ir skaičiuojamųjų socialinių mokslų (computational social science) metodus. Tyrimas remiasi integruotu požiūriu, apjungiančiu administracinius (pvz., registrai) ir skaitmeninius duomenų šaltinius (pvz., internetinės žiniasklaidos tekstai, socialiniai tinklai, internetinių paieškų duomenys). Projekte bus kuriami imigrantų demografiniai-socialiniai profiliai, vertinami teritoriniai (savivaldybių/apskričių) skirtumai bei atliekama sentimentų analizė, siekiant nustatyti, kaip visuomenė priima imigrantus. Bus ištirtos migracijos tendencijos, jų poveikis gyventojų struktūrai ir naratyvai viešojoje erdvėje, susiję su imigracija. Tyrimas pasižymi metodologiniu naujumu – pirmą kartą Lietuvoje sistemingai taikomi skaičiuojamųjų socialinių mokslų metodai migracijos tyrimuose. Gautos įžvalgos prisidės prie migracijos politikos formavimo, skatins įrodymais grįstą sprendimų priėmimą ir padės stiprinti socialinę sanglaudą bei integraciją Lietuvoje.
LMT Mokslininkų grupių projektai
Etniškumas ir socialinis (ne)teisingumas miestų erdvėse: istorinių ir šiandienos procesų analizė (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atvejai)
Projekto komanda: dr. Kristina Šliavaitė (vadovė), dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Andrius Marcinkevičius, dokt. Kornelija Čepytė
Laikotarpis: 2024 09 01 – 2027 08 31
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-24-28)
Pavadinimas EN kalba: Ethnicity and social (in)justice in the urban spaces: investigation of historical and comtemporary processes (the cases of Vilnius, Kaunas, Klaipėda)
Santrauka
Projekto metu tirsime socialinės-etninės diferenciacijos ir segregacijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose istorinius ir šiandieninius procesus. Planuojamas kelių krypčių tyrimas: a) mokslinės literatūros, publikuotų šaltinių (surašymų, spaudos) ir archyvinių (istorinių) šaltinių analizė, b) konkrečių miestų rajonų socialinės, švietimo, kultūrinės, apsaugos nuo nusikalstamumo politikos ir priemonių analizė, c) lauko tyrimas atliekant interviu ir stebėjimus tikslingai pasirinktuose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų rajonuose, kuriems būdinga etninė ir socialinė gyventojų įvairovė. Projekte siekiama išsiaiškinti ar ir kaip skirtingų kartų ir tautybių miestų rajonų gyventojai diferencijuoja miestų rajonus/kaimynystes pagal etninius, kultūrinius, socialinius kriterijus bei suteikiamas prieigas prie paslaugų. Platesne prasme tyrimas atskleis ar ir kaip miestų erdvės matomos ir patiriamos kaip socialiai, ekonomiškai ir etniškai diferencijuotos ir tuo pačiu apsprendžiančios jų gyventojų socialinio mobilumo galimybes.
Užimtumo iššūkiai ir atsparumas darbo rinkoje: socialiniai ir individualūs ištekliai bei jų stiprinimo kryptys
Projekto komanda: dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė (vadovė), dr. Arūnas Pocius, dr. Dalia Bagdžiūnienė, dr. Irena Blaževičė, dokt. Emilija Webster
Laikotarpis: 2024 09 01 – 2027 08 31
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-24-27)
Pavadinimas EN kalba: Employment challenges and resilience in the labor market: social and individual resources and directions for their strengthening
Santrauka
Pastarieji metai žymi ryškius pokyčius socialinio gyvenimo srityse, įskaitant verslo aplinką ir užimtumą. Todėl aktualu analizuoti užimtumo iššūkius po krizinėje darbo rinkoje, nagrinėti ne tik valstybės institucijų teikiamos pagalbos veiksmingumą, bet ir ieškančių darbo bei dirbančių asmenų atsparumą šiuolaikinėje darbo rinkoje. Atsparumas – asmens gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir sudėtingų situacijų, susijusių su realia ar potencialia darbo netektimi, išlaikyti emocinę pusiausvyrą, pasirinkti ir aktyviai taikyti konstruktyvius situacijų įveikos būdus. Atsparumo darbo rinkoje tyrimai – nauja, aktuali teoriniu ir praktiniu požiūriu sritis, kuri kol kas menkai išvystyta Lietuvoje ir kitose šalyse. Šis projektas – tai pirmasis Lietuvoje atsparumo darbo rinkoje tyrimas, atsižvelgiant į užimtumo statusą ir socialinių bei individualių išteklių specifiką bedarbių ir dirbančiųjų imtyse. Projekto tikslas – išnagrinėti užimtumo iššūkius ir įvertinti bedarbių ir dirbančiųjų atsparumo darbo rinkoje socialinius ir individualius išteklius, reikšmę bei atsparumo stiprinimo kryptis. Svarbiausieji uždaviniai: atlikti kompleksinę Lietuvos darbo rinkos situacijos ir pokyčių analizę; identifikuoti užimtumo iššūkius; parengti ieškančių darbo ir dirbančiųjų atsparumo darbo rinkoje tyrimo modelį; atlikti dvi reprezentatyvias bedarbių ir dirbančiųjų apklausas; atskleisti darbingo amžiaus asmenų atsparumo darbo rinkoje prielaidas. Projekto rezultatai papildys Lietuvos ir užsienio mokslininkų atsparumo darbo rinkoje tyrimus, išryškins teorinį indėlį ir ateities tyrimų kryptis. Empiriškai atskleisti bedarbių ir dirbančių asmenų atsparumo darbo rinkoje veiksniai turės taikomąją vertę įgyvendinant užimtumo politiką ir įveikiant šiuolaikinės darbo rinkos iššūkius.
Podoktorantūros stažuotės
Senėjimas namuose: vienų gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų perspektyva
Santrauka
Projektu siekiama atskleisti vienų gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų senėjimo namuose patirtis kompleksinės sąveikos tarp įsitraukimo į bendruomenę, technologinių sprendimų panaudojimo ir socialinės paramos prieinamumo kontekste. Technologijos suprantamos plačiąja prasme ir apima įvairius technologinius sprendimus nuo elektroninių prietaisų ir programėlių, elektroninių produktų ir paslaugų (pavyzdžiui, e. sveikata ir kt. e. paslaugos) iki sudėtingesnių inžinerinių sprendimų (pavyzdžiui, robotika, išmanieji namai ir kt.). Tyrimas bus atliekamas Lietuvoje ir Italijoje – dviejose šalyse, pasižyminčiose panašiomis kultūrinėmis nuostatomis ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų globos atžvilgiu, tačiau skirtinga socialinių paslaugų sistemų raidos istorija, ilgalaikės globos organizavimo tradicijomis bei socialiniu kontekstu. Rezultatai atskleis vienų gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų senėjimo namuose patirčių įvairovę, leis pagerinti jų gyvenimo kokybę ir padės geriau suprasti sėkmingo senėjimo namuose prielaidas.