The purpose of doctoral (PhD) studies in Sociology is to train researchers who are able to carry out independent research and solve scientific problems.
PhD studies in sociology have a long tradition at the Institute of Sociology of the Lithuanian Centre for Social Sciences. PhD students have been trained here for more than 30 years, and the Institute itself dates back to 1964.
PhD studies in sociology are carried out according to the authorisation to conduct doctoral studies granted for the Lithuanian Centre for Social Sciences together with Vytautas Magnus University and Kaunas University of Technology by Order No V-160 of the Minister for Education, Science and Sport of the Republic of Lithuania of 22 February 2019 (and Order No 75 of 18 January 2021).
Four-year studies
PhD studies in the field of sociology are four-year full-time studies open to applicants holding a Master’s degree or a diploma confirming a qualification corresponding to a Master’s degree.
The study programme includes subjects designed to develop knowledge of the topic of the dissertation and generic competences, the writing of the dissertation, and other activities such as the presentation of scientific results in scholarly publications, at international and national scientific events, and the defence of the dissertation.
Writing a dissertation is one of the main stages of doctoral studies, during which a doctoral student, guided by his/her supervisor, carries out a unique, independent research project.
External dissertation defence
If you have prepared your dissertation independently and have fulfilled other formal requirements for doctoral studies, you may defend your dissertation externally. For information about the possibility to defend dissertation externally, please contact the LCSS Scientific Secretary at: moksline.sekretore@lcss.lt.
Doctoral scholarship and social guarantees
PhD students studying in state-funded places receive a PhD scholarship for all four years of their studies and acquire the status of a student.
The student status entitles them to student discounts, e.g. on public transport, as well as compulsory health insurance covered by the state.
Foreign nationals with a temporary residence permit should consider private health insurance as they are not covered by the state.
Dissertations defended at the Institute of Sociology of the LCSS (information since 2003)
Inga Gaižauskaitė. 2022. Advancing Trust Research: Linking Conceptual Definitions, Standard Measures and the Perceptions of Social Actors.
Simona Ščerbinskaitė. 2022. Kaimo bendruomeninės organizacijos Lietuvoje: dalyvavimas, lyderystė ir vietovės gyvybingumas (Atokių kaimo gyvenviečių atvejis).
Karolis Dambrauskas. 2022. Mapping Ethnicity-Property Nexus: Framing and Negotiating Ethnicity in the Process of Land Restitution in South-Eastern Lithuania.
Irena Blaževičė. 2021. Bendruomenių atsparumo sukrėtimams socioekonominis modelis (Socio-economic model of community resilience to shocks).
Anastasiya Jurkevits. 2021. Sąvokos „senatvė“ ir „aktyvus senėjimas“ Baltarusijos diskursuose (‘Old age’ and ‘active ageing’ concepts within Belarusian discourses).
Snieguolė Grigužauskaitė. 2021. Šeimos ir darbo derinimas: valstybės ir darbdavių politika bei dirbančių tėvų patirtys (Family and work reconciliation: policy of the state and employers and experience of working parents).
Viktorija Baranauskienė. 2021. Socioteritorinė atskirtis Lietuvos retai apgyventose teritorijose (Socio-spatial exclusion in sparsely populated territories of Lithuania).
Kristina Senkuvienė. 2021. Parama gausioms šeimoms Lietuvoje: problemos ir situacija Europos Sąjungos šalių kontekste (Support for large families in Lithuania: challenges and situation in the context of the European Union).
Jolita Junevičienė. 2020. Neformalios ir formalios pagyvenusių žmonių globos jų namuose sąsajos: socialinės politikos priemonės ir globėjų požiūriai (Links between informal and formal home care for the elderly: social policies and caregivers’ views).
Andrius Segalovičius. 2020. Vartotojiškumo raiškos tendencijos Lietuvoje: didžiųjų miestų gyventojų požiūris į būstą kaip vartojimo objektą (Consumerism expression trends in Lithuania: the largest cities residents’ attitudes towards housing as an object of consumption).
Irena Danilevičienė. 2019. Darbo apmokėjimo, užimtumo ir produktyvumo sąveika (Interaction between remuneration, employment and productivity).
Ingrida Gečienė-Janulionė. 2019. Migrantų indėlis kilmės šalims: Lietuvos migrantų Jungtinėje Karalystėje atvejis (Contribution of migrants to countries of origin: the case of Lithuanian migrants in the United Kingdom).
Virgilijus Rutkauskas. 2018. Mokesčių moralė ir jos įtaka viešojo sektoriaus pajamoms (Tax morale and its impact on public sector revenue).
Rūta Ubarevičienė (2018). Baltijos šalių gyvenviečių sistemų teritorinės organizacijos kaitos sociodemografinė analizė (Sociodemographic analysis of the changing territorial organization of the settlement systems in the Baltic countries).
Vladas Bartochevis. 2018. Imigrantų integracijos iššūkiai: profesinio potencialo naudojimas Lietuvoje ir Portugalijoje (Immigrants` Integration Challenges: the Use of Professional Potencial in Lithuania and Portugal).
Giedrė Blažytė. 2017. Imigracija dėl šeimos susijungimo Lietuvoje: lytis ir etniškumas socialinės adaptacijos procese (Immigration for family reunification to Lithuania: the role of gender and ethnicity in the process of social adaptation).
Jurgita Subačiūtė. 2016. Skilęs Habitus judėjimo negalią turinčių paauglių socialiniame lauke (Fragmentent habitus in the social field of adolescents with movement disability).
Daumantas Stumbrys. 2016. Lietuvos vyrų mirtingumo diferenciacijos sociologiniai demografiniai veiksniai (Socio-demographic mortality differentials among men in Lithuania).
Natalija Valavičienė. 2015. Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų specialistų tarptautinė migracija (The international migration of Lithuanian natural sciences and technology professionals).
Anna Lipnevič. 2015. Lietuvos gydytojų mobilumas transnacionalinėje socialinėje erdvėje (Lithuanian physicians’ mobility in transnational social space).
Jūratė Butvilienė. 2014. Neformalus suaugusiųjų švietimas Lietuvoje: valstybinis ir privatus mokymo sektoriai (Non-formal adult education in Lithuania: public and private teaching sectors).
Vita Petrušauskaitė. 2014. Ankstyvas romų vaikų pasitraukimas iš švietimo sistemos Vilniaus m.: švietimo lauko analizė (Early withdrawal of Roma children from school in Vilnius city: analysis of an educational field).
Tatsiana Chulitskaya. 2014. Socialinio teisingumo naratyvai nedemokratinio režimo sąlygomis: Baltarusijos atvejo analizė (Narratives of social justice in non-democratic regime: case of Belarus).
Artūras Gataūlinas. 2013. Lietuvos visuomenės subjektyvioji gerovė Europos sąjungos kontekste (Subjective well-being of Lithuanian society in the context of European Union countries).
Karolis Žibas. 2012. Migrantų integracijos procesai Lietuvoje: kinų ir turkų migrantų organizaciniai modeliai ir jų raida (Chinese and Turkish immigrants in Lithuania: origins, continuity of immigration and the formation of migration network).
Liutauras Labanauskas. 2011. Socialinės sanglaudos kūrimasis Lietuvoje: intelektinio kapitalo vaidmuo (Social cohesion in Lithuania: the role of intellectual capital).
Margarita Gedvilaitė-Kordušienė. 2011. Tarpgeneracinių santykių Lietuvoje formos ir veiksniai (Intergenerational relationships and their determinants).
Jolita Viluckienė. 2011. Judėjimo negalią turinčių asmenų fenomenologinė gyvenamojo pasaulio analizė (Phenomenological analysis of the lifeworld of persons with motor disability).
Aleksandras Česnavičius. 2010. Televizija kintančiame žiniasklaidos pasaulyje (Television in a changing world of media).
Andrei Stsiapanau. 2010. Černobylio politika Baltarusijoje 1986-2008 m.: diskurso koalicijų formavimasis ir raiška.
Laura Varžinskienė. 2009. Socialinio darbo profesijos statusas Lietuvoje (Status of social work profession in Lithuania).
Donata Petružytė. 2009. Atliekų rinkėjų gyvensena: Kariotiškių sąvartyno atvejo studija (Waste pickers’ way of life: case study of the dump of Kariotiškės).
Monika Frėjutė-Rakauskienė. 2009. Etninio nepakantumo ir ksenofobijos apraiškos Lietuvos spaudoje ES prevencinės politikos aspektu (Manifestations of ethnic intolerance and xenophobia in Lithuanian press in the framework of European Union preventive policies).
Darius Liutikas. 2008. Tradicinė ir moderni piligrimystė kaip vertybių ir tapatumo išraiška Lietuvos visuomenėje (Traditional and modern pilgrimage as expression of values and identity in Lithuanian society).
Elena Kocai. 2007. Socialinė benamių atskirtis ir jos formavimosi veiksniai (Social exclusion of the homeless and factors affecting its formation).
Viktorija Žilinskaitė. 2007. Jaunimo vertybinis požiūris į vizualinę kultūrą (Youth value approach to visual culture).
Tadas Leončikas. 2006. Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: švietimo sektoriaus pasirinkimas (Assimilation in contemporary Lithuanian society: choosing the language of education).
Vida Beresnevičiūtė. 2005. Etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje (Dimensions of social integration of ethnic groups in the contemporary society of Lithuania).
Aiva Jasilionienė. 2005. Šeimos politikos modernizavimas Lietuvoje: prioritetų problema (Modernization of family policy in Lithuania: problem of priorities).
Domantas Jasilionis. 2003. Lietuvos gyventojų mirtingumo miesto-kaimo skirtumų sociodemografiniai veiksniai (Sociodemographic determinants of urban-rural differences in mortality in Lithuania).