Publications

Aidukaitė, J., Navickė, J. (2022). The evolution of social policy research in Central and Eastern Europe. In: K. Nelson, R. Nieuwenhuis, M. Yerkes (eds.). Social policy in changing European societies: research agendas for the 21st century. Cheltenham: Edward Elgar Publishing, p. 154–170. ISBN 9781802201710, eISBN 9781802201710, DOI: 10.4337/9781802201710.

Aidukaitė, J., Ubarevičienė, R. (2022). Measuring Universality in Social Protection: A pilot study on housing benefits. Luxembourg: Publications Office of the European Union. eISBN 9789276556213.

Aidukaitė, J., Ubarevičienė, R. (2022). Assessing housing rights in the EU countries. Amsterdam: EuSocialCit.

Ayalon, L., Rapolienė, G. (2022). Changes in Attitudes Toward Aging, Older People and Elder Care From the Perspective of Former Migrant Care Workers. Research on Ageing. SAGE Publications Inc., p. 1–8. ISSN 0164-0275, eISSN 1552-7573, DOI: 10.1177/01640275211069605.

Blažienė, I., Gruževskis, B.; Miežienė, R. (2022). Break up to get back together. Country report: Lithuania. Roma: European Trade Union Confederation. ISBN 9788873134381.

Brazienė, R. (2022). Lithuania country note 2022. 18th International Review of Leave Policies and Related Research 2022. Haga: Fernuniveritat in Hagen,  p. 338–342.

Brazienė, R., Dunajevas, E., Gruževskis, B., Kaklauskaitė, U., Moskvina, J., Navickė, J., Savanevičienė, A., Skučienė, D.,Šumskaitė, L. (2022). Darbo rinkos politikos pagrindai: [mokomoji knyga] / sudarytojas Boguslavas Gruževskis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 334, [1] p. ISBN 9786090707524, eISBN 9786090707531.

Blažienė, I., Miežienė, R. (2022). Mapping the inequality challenges facing Europe. Belgija: ETUI – European Trade Union Institute.

Bugienė, D. (2022). Lietuvos gyventojų mirtingumas ir epidemiologinis perėjimas 1849–1921 metais. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 48 (1), p. 71–96. ISSN 1392-3358, eISSN 2335-8890, DOI: 10.15388/SocMintVei.2021.1.32.

Butėnaitė-Switkiewicz, J., Gedvilaitė-Kordušienė, M., Rapolienė, G., Tretjakova, V., Mikulionienė, S. (2022). KAIP ĮVEIKTI VIENIŠUMĄ? Viešosios politikos pasiūlymai, p. 1–4.

Frėjutė-Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A., Šliavaitė, K. (2022). Etniškumo ir religijos sąveika kintančiuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose: Lietuvos lenkai ir rusai. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas. 260 p. ISBN 9786099623986, eISBN 9786099623993.

Gedvilaitė-Kordušienė, M. (2022). Communication of attitudes towards childless women in politics: A content analysis of Lithuanian news site comments. Filosofija. Sociologija, 33 (2), p. 303–311. ISSN 0235-7186, eISSN 2424-4546.

Gruževskis, B., Pocius, A. (2022). Lietuvos jaunimo ir pagyvenusių žmonių padėties darbo rinkoje kaitos transformacijos: demografinis požiūris. Filosofija. Sociologija, 33 (4), p. 372–384. ISSN 0235-7186, eISSN 2424-4546.

Kapidžić, D., Janušauskienė, D.,Csanyi, P. (2022). Diverging or converging trajectories? Assessing differences in the internationalisation of political science within Central and Eastern Europe. European political science, 21 (4), p. 641–656. Palgrave Macmillan. ISSN 1680-4333, eISSN 1682-0983.

Krutulienė, S., Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Gruževskis, B. (2022). Jaunimas pagyvenusių žmonių globos sektoriuje – misija (ne)įmanoma? Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 25, p. 8–21. ISSN 1648-2425, eISSN 2345-0266. 

Lang, T., Burneika, D., Noorkõiv, R., Plüschke-Altof, B., Pociūtė – Sereikienė, G., Sechi, G. (2022). Socio-spatial polarisation and policy response: Perspectives for regional development in the Baltic States. European Urban and Regional Studies, 29 (1), p. 21–44. SAGE Publications Ltd. ISSN 0969-7764, eISSN 1461-7145.

Lipnevič, A. (2022). Veganų diskriminacija Lietuvoje: atvejo studija. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 13, p. 19-41. ISSN 2029-4573. eISSN 2335-8777.

Liutikas, D. (2022). Stebuklų sociologija: šventi atvaizdai. Menotyra, 29 (1), p. 35–60. ISSN 1392-1002, eISSN 2424-4708.

Марцинкявичюс, A. (2022). Профессор А. А. Сокольский – русский эмигрант из Литвы, переписавший историю флоридского «Санкт-Петербурга». Literatūra, 64 (2), p. 8–27.

Maslauskaitė, A., Leinartė, D., Dirsytė, I. (2022). Praeities šeimos: ar XIX amžiaus vidurio Lietuvai buvo būdinga vakarietiška namų ūkio sistema? Sociologija. Mintis ir veiksmas, 49 (2), p. 7–33. ISSN 1392-3358, eISSN 2335-8890. 2022, DOI: 10.15388/SocMintVei.2021.2.33.

Miežienė, R., Blažienė, I. (2022). Lithuania: Working life in the COVID-19 pandemic 2021. In: Industrial relations and social dialogue. Dublinas: European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions. 2022, p. 1-20.

Miežienė, R., Gruževskis, B., Blažienė, I. (2022). To be or not to be a platform worker? Lithuanian case in the context of EU countries. Verslas: teorija ir praktika, 23 (2), p. 456–466. ISSN 1648-0627, eISSN 1822-4202.

Mikulionienė, S. (2022). Diskriminacija dėl amžiaus. In: Žmogaus teisės Lietuvoje 2020–2021. Lietuva: Žmogaus teisių stebėjimo institutas, p. 49–53.

Mikulionienė, S., Gaižauskaitė, I., Dirvanskienė, R. (2022). Measuring Social Embeddedness of Older Adults. Filosofija. Sociologija, 33 (2), p. 175–188. ISSN 0235-7186, eISSN 2424-4546, DOI: 10.6001/fil-soc.v33i2.4719.

Mohamed, Abdelbaseer A.; Ubarevičienė, R.; van Ham, M. (2022). Morphological evaluation and regeneration of informal settlements: An experience-based urban design approach. Cities, 128, p. 1–17. Elsevier. ISSN 0264-2751, eISSN 1873-6084.

Moskvina, J. (2022). Work after retirement: the evidence of sustainable employment from Lithuanian enterprise. Insights into Regional Development, 4 (2), p. 52–62. ISSN 2669-0195, DOI: 10.9770/IRD.2022.4.2(4).

Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Tvaronavičienė, M., Rutkauskas, A. V.; Danilevičienė, I., Stasytytė, V.  (2022). The possibilities and consequences of investment decisions by stepwise optimization. Economic research-Ekonomska istrazivanja, 35 (1), p. 1061-1087. Abingdon: Taylor & Francis. ISSN 1331-677X, eISSN 1848-9664, DOI: 10.1080/1331677X.2021.1955222.

Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Žalimienė, L., Gruževskis, B., Junevičienė, J., Krutulienė, S. (2022). Darbo jėgos ypatumai pagyvenusių žmonių globos sektoriuje. Socialiniai tyrimai trumpai, p. 1-5. ISSN 2538-7014.

Pilinkaitė Sotirovič, V., Tretjakova, V. (2022). Report on Covid and Gender: Case of Lithuania, p. 1–12.

Plepytė-Davidavičienė, G. (2022) Kaip tapti laimingam? Terapinio naratyvo konstravimas savipagalbos mokytojų gyvenimo istorijose Lietuvoje. Filosofija. Sociologija, 33 (2), p. 158–166. ISSN 0235-7186. eISSN 2424-4546.

Pocius, A., Okunevičiūtė Neverauskienė, L. (2022). Lietuvos gyventojų užimtumo ir aktyvumo teritoriniai skirtumai, šių rodiklių ryšys su nedarbu. Socialinis ugdymas, 57 (1), p. 19–47. ISSN 1392-9569. eISSN 2351-6011.

Pociūtė-Sereikienė, G., Baranauskienė, V., Liutikas, D., Kriaučiūnas, E., Burneika, D. (2022). Challenges of the tourism sector in Lithuania in the context of the COVID-19 pandemic: State aid instruments and the efficiency of the tourism business support. European Spatial Research and Policy, 29 (2), p. 1–40. ISSN 1231-1952, eISSN 1896-1525.

Pociūtė-Sereikienė, G., Burneika, D. (2022). Drivers, consequences, and governance of urban shrinkage in Lithuania. The case of Šiauliai. In: Postsocialist Shrinking Cities. London: Routledge, p. 312–331. ISBN 9780367415235, eISBN 9780367815011.

Pučėtaitė, R., Bagočiūnė, L., Novelskaitė, A. (2022). Can innovativeness in museums benefit from ethical virtues? International journal of arts management, 24 (3), p. 44–56. Montréal: École des hautes études commerciales de Montréal. ISSN 1480-8986.

Rapolienė, G., Gedvilaitė-Kordušienė, M. (2022). The approach to care among older people living alone in Lithuania. Corvinus journal of sociology and social policy, 13 (1), p. 3–24. ISSN 2061-5558, eISSN 2062-087X, DOI: 10.14267/CJSSP.2022.1.1.

Rapolienė, G., Mikulionienė, S. (2022). Vyresni žmonės– vartotojiško hedonizmo atsvara visuomenėje? Vartojimo nuostatų analizė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 24, p. 24–39. ISSN 1648-2425, eISSN 2345-0266, DOI: 10.15388/STEPP.2022.35.

Tauginienė, L., Gaižauskaitė, I. (2022). Jumping with a parachute–is promoting research integrity meaningful? Accountability in Research, p. 1–26. ISSN 0898-9621, eISSN 1545-5815, DOI: 10.1080/08989621.2022.2044318.

Vilkoitytė, V., Skučienė, D. (2022). Social Investment in the Context of the COVID-19 Pandemic: The Case of Lithuania. Sociale zinatnu vestnesis, 2 (35), p. 59-77. ISSN 1691-1881, eISSN 2592-8562,  DOI: 10.9770/szv.2022.2(3).

Warner-Søderholm, G., Blažytė, G., Minelgaitė, I., Littrell, R. F. (2022). Ethnicity in management studies: to ask or not to ask, that is the question. Management: Journal of Contemporary Management Issues, 27 (2), p. 41–59. ISSN 1846-3363, DOI: 10.30924/mjcmi.27.2.4.

Žalimienė, L., Krutulienė, S. (2022). Einu į darbą kaip į šventę… Kaip jauni specialistai mato savo darbą teikiant paslaugas senyvo amžiaus žmonėms. Tiltai, 89 (2), p. 182–200. ISSN 1392-3137, eISSN 2351-6569, DOI: 10.15181/tbb.v88i1.2504.

Aidukaitė J. (2021). Family support systems in the Baltic and Nordic countries: an explorative overview. In: Jolanta Aidukaite, Sven E. O. Hort and Stein Kuhnle (eds), Challenges to the welfare state: Family and Pension Policies in the Baltic and Nordic Countries. Edward Elgar: Cheltenham, UK – Northampton, MA, USA, ISBN 9781839106101, p. 11-33.

Aidukaitė J. (2021). Support to families with children in the Baltic States: pathways of expansion and retrenchment from 2004 to 2019. In: Handbook on austerity, populism and the welfare state, edited by Bent Greve. Edward Elgar Publishing, ISBN 9781789906738, p. 221-242.

Aidukaitė J., Blažienė I. (2021). Longer working lives – what do they mean in practice – a case of the Baltic countries.International Journal of Sociology and Social Policy, ISSN: 0144-333X, p. 1-17.  DOI: https://doi.org/10.1108/IJSSP-02-2021-0049.

Aidukaitė J., Hort S. E. O., Ainsaar M. (2021). Ageing and the welfare state: welfare policies and attitudes in the Baltic and Nordic countries. In: Jolanta Aidukaite, Sven E. O. Hort and Stein Kuhnle (eds), Challenges to the welfare state: Family and Pension Policies in the Baltic and Nordic Countries. Edward Elgar: Cheltenham, UK – Northampton, MA, USA, ISBN 9781839106101, p. 138-161.

Aidukaitė J., Hort S. E. O., Kuhnle S. (2021). Introduction: Baltic and Nordic countries from a comparative perspective – family policies and pensions in the era of ageing. In: Jolanta Aidukaite, Sven E. O. Hort and Stein Kuhnle (eds), Challenges to the welfare state: Family and Pension Policies in the Baltic and Nordic Countries. Edward Elgar: Cheltenham, UK – Northampton, MA, USA, ISBN 9781839106101, p. 1-11.

Aidukaitė J., Saxonberg S., Szelewa D., Szikra D. (2021). Social Policy in the Face of a Global Pandemic: Policy Responses to the Covid-19 Crisis in Central and Eastern Europe. Social Policy & Administration. 55: 358-373.

Aidukaitė J., Senkuvienė K. (2021). The sustainability of family support systems in the 21st century: comparing Sweden and Lithuania. In: Jolanta Aidukaite, Sven E. O. Hort and Stein Kuhnle (eds), Challenges to the welfare state: Family and Pension Policies in the Baltic and Nordic Countries. Edward Elgar: Cheltenham, UK – Northampton, MA, USA, ISBN 9781839106101, p. 95-120.

Ayalon L., .Rapolienė G. (2021). The disruption of the care chain: why do Lithuanian migrant home care workers return to their home country? Ageing & Society. ISSN 0144-686X. eISSN 1469-1779. 2021, p. 1-17. DOI: 10.1017/S0144686X21001562.

Blažienė I., Miežienė R., Guobaitė-Kirslienė R. (2021). Lithuania: working life in the COVID-19 pandemic 2020. Eurofound, Dublinas.

Blažytė G., Antunes C. (2021). Mobility and Displacement in and around the Mediterranean: An Introduction. Ler História 78/2021, p. 9-15.

Braziene R. (2021). „Lithuania country note“ in Koslowski, A., Blum, S., Dobrotić, I., Kaufmann, G. and Moss, P. (eds.) International Review of Leave Policies and Research 2021. p. 389-394.

Dambrauskas K. (2021). Re-interpretation of the Nationalism-Economy Nexus: Nation-State Building via Neoliberal Reforms During Post-Socialist Transformations in the Baltic States. Filosofija. Sociologija.  Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 2021, T. 32, Nr. 2, p. 141-149. ISSN 0235-7186.

Dambrauskas K. , Baradziej E. (2021). “Don’t tell me that I don’t exist”:The construction and practice of Macedonian national identity. Anthropology of East Europe Review, 37(1).  p. 156-170. ISSN 2153-2931.

Danilevičienė I., Sakalauskas M., Okunevičiūtė Neverauskienė L. (2021). Assessment of the financial technologies influence on county’s competitiveness. International Journal of Social Science and Economic Research 1(6) ISSN: 2455-8834, p. 202-236.

Deimantas V. J. (2021). Anti-Immigrant Attitudes in the European Union: What Role for Values? Filosofija. Sociologija 32(4), p. 316–324.

Dilytė A. (2021). Socialiai pažeidžiamų asmenų kelias link aukštojo mokslo: kai kurių struktūrinių veiksnių bandomoji apžvalga = The road to higher education for vulnerable persons: a pilot review of some structural factors. Socialinis ugdymas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Švietimo akademija. ISSN 1392-9569. eISSN 2351-6011. 2021, 55, 1, p. 60-70.

Dirsytė I. (2021). Kohabituojančių asmenų ketinimas tuoktis Lietuvoje. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. ISSN 1648-2425. eISSN 2345-0266. 2021, 23, p. 26-40. DOI: 10.15388/STEPP.2021.35.

Frėjutė-Rakauskienė M., Marcinkevičius A. (2021). Rusų emigracijos iš Lietuvos priežastys: tyrimų žvalga, spaudos ir interviu duomenų analizė. Informacijos mokslai. Vilniaus universiteto leidykla. 2021, vol. 91, p. 59-82. ISSN 1392-0561, eISSN 1392-1487.

Gruževskis B., Krutulienė S., Miežienė R. (2021). Aktyvios įtraukties apribojimai ir socialinių paslaugų vaidmuo: Lietuvos atvejis. Filosofija. Sociologija 32 (2). p. 105-117. eISSN 0235-7186.

Janušauskienė D. (2021). Identities of and Policies Towards the Polish National Minority in Lithuania. Ethnopolitics. 2021, 20, 1, p. 136-149. DOI: 10.1080/17449057.2020.1808331.

Janušauskienė D. (2021). Identities of and Policies Towards the Polish National Minority in Lithuania in Andreea Udrea, David Smith, Karl Cordell (ed.). Poland’s Kin-State Policies: Opportunities and Challenges. Routledge, p.p. 136-149.

Juchnowicz M., Gruževskis B., Kinowska H. (2021). Does consistency of pay levels, knowledge of principles and perception of the superior affect the assessment of remuneration justice? – Evidence from Poland and Lithuania. JEEMS Journal of East European Management Studies 26 (3), p. 521-544. DOI: doi.org/10.5771/0949-6181-2021-3-521.

Kavaliauskas P. (sudaryt.), Krupickaitė D. (sudaryt.), Kynė G. (sudaryt.), Kavaliauskas P., Krupickaitė D., Beconytė G., Burneika D., Česnulevičius A., Daugirdas V., Dumbliauskienė M., Jankauskaitė M., Jarmalavičius D., Kriaučiūnas E., Mačiulytė J., Pilipaitis A.A., Pupienis D., Rimkus E., Stankūnavičius G., Šimanauskienė R., Tučas R., Valiuškevičius G., Veteikis D., Volungevičius J., Stankevičiūtė V. (red.). (2021). Aiškinamasis geografijos terminų žodynas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. eISBN 9786090706572, ISBN 9786090706565.

Klumbytė N., Šliavaitė K. (2021). Sovereignty and Political Belonging in Post-Soviet Lithuania: Ethnicity, Migration, and Historical Justice. Journal of Baltic Studies. 2021, Vol. 52, Issue 3, p. 437-454,  Routledge. ISSN 0162-9778.

Lipnevič A. (2021). Veganizmo fenomenas: nuo mitybos ir gyvenimo būdo iki socialinio judėjimo. Filosofija. Sociologija 32(2), p. 177–185.

Liutikas D. (2021). Katalikų bažnyčios ir koplyčios Lietuvoje: statistinė analizė. Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštis, XLIV, p. 311-355. ISSN 1392-0502.

Liutikas D. (2021). Travel motivations of pilgrims, religious tourists, and spiritual seekers. Kng: The Routledge Handbook of Religious and Spiritual Tourism, Jungtinės Amerikos valstijos: Routledge, p.225-242. ISBN 9780367191955.

Meyermans E., Rutkauskas V., Simons W. (2021). The uneven impact of the COVID-19 pandemic across the euro area.Quarterly Report on the Euro Area, European Commission, Volume 20, No 2, p. 17-30. ISSN 2443-8014 / ISBN 978-92-76-29726-0.

Maslauskaitė A. (2021). COVID-19 pandemija ir gimstamumas: ko tikėtis ateityje? Filosofija Sociologija 32(4), p. 377–385.

Maslauskaitė A., Gedvilaitė-Kordušienė M. (2021). Intergenerational family solidarity in Lithuania. Contexts and patterns. Families and Family Values in Society and Culture. Information Age Publishing, pp. 255–273.

Miežienė R., Krutulienė S., Gruževskis B. (2021). Identifying the Main Determinants of Part-Time Employment in EU Countries. Review of economic perspectives 21 (2), p. 151-171. ISSN 1213-2446. eISSN 1804-1663. DOI: https://doi.org/10.2478/revecp-2021-0007.

Mikulionienė S., Gaižauskaitė I., Morkevičius V. (2021). Patterns of social embeddedness in later adulthood: gender and other covariates. Gender a Výzkum 22(1), p. 36–58. DOI: https://doi.org/10.13060/gav.2021.013.

Morgan D. J., Dahlberg L., Waldegrave Ch., Mikulionienė S., Rapolienė G., Lamura G., Aartsen M. (2021). Revisiting loneliness: Individual and country-level changes. In: Walsh, K., Scharf, T., Van Regenmortel, S., Wanka, A. (Eds.) Social Exclusion in Later Life: Interdisciplinary and Policy Perspectives. International Perspectives on Aging, Volume 28. Springer. DOI: 10.1007/978-3-030-51406-8.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R. (2021). Wo/man leader-Wo/man employee. Leadership relations in (ethical) organizational culture. (Nie)równość płci w sferze publicznej = Gender (in)equality in the public sphere / Martyna Kawińska, Olga A. Kotowska-Wójcik (red.). Warszawa : CeDeWu, 2021. ISBN 9788381023498. p. 89-101.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Blaževičė I. (2021). Hybridity of social enterprise models and ecosystems. Journal of International Studies 14(1), p. 41-59. DOI: https://doi.org/10.14254/2071-8330.2021/14-1/3.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Novikova M., Kazlauskienė E. (2021). Factors determining the development of intelligent transport systems. Business, Management and Economics Engineering, 19(2), p. 229-243. DOI: https://doi.org/10.3846/bmee.2021.15368.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A., Krutulienė S. (2021). Pažeidžiamų gyventojų grupių nedarbo situacijos Baltijos šalių darbo rinkoje įvertinimas. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 21. p. 8-25. ISSN 1648-2425. eISSN 2345-0266. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2021.34.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Žalimienė L., Junevičienė J. (2021). Kokio darbo pageidauja jaunimas ir ką siūlo pagyvenusių žmonių globos sektorius. Filosofija. Sociologija 32(2). DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v32i2.4411.

Pilinkaitė Sotirovič V.,  Kontvainė V. (2021). Lyčių lygybės politikos diskursai ir procesai savivaldoje: „gyvenimiškos būtinybės pas mus šiai dienai nėra”. Viešoji politika ir administravimas. 2021, t. 20, nr. 1, p. 58-69. ISSN 1648-2603, ISSN 2029-2872.

Pociūtė – Sereikienė G. (2021). Urban shrinkage in the periphery of a post-communist country: the story of Šiauliai. Journal of Baltic studies 52(1), p. 103 – 125. ISSN 0162-9778, eISSN 1751-7877. DOI: https://doi.org/10.1080/01629778.2020.1831561.

Rakšnys V. A., Guogis A., Karnite R., Braziene R. (2021). On the Counteraction of the Public Sector in the Conditions of COVID-19 – Europe and Worldwide in the Fields of Income Protection and Social Security. European Political Science 22 (86), p. 77-89.

Rapolienė G., Ayalon L. (2021). Why People Emigrate to Work in Elder Care? Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika : Vilnius University Press. ISSN 1648-2425. eISSN 2345-0266. 2021, 23, p. 54-67. DOI: 10.15388/STEPP.2021.37.

Rapolienė G., Aartsen M. (2021). Lonely societies: low trust societies? Further explanations for national variations in loneliness among older Europeans. European Journal of Ageing. 2021, p. 1-10. DOI: 10.1007/s10433-021-00649-z.

Rapolienė G. (aut., duod. inter.); Leparskienė L. (aut., imant. inter.). (2021). Metų šešėlyje : Vyresnio amžiaus žmonių (nu)vertinimas Lietuvoje = In the shadow of years. (De)appreciation of older people in Lithuania. Būdas. Vilnius : Lietuvos nacionalinis kultūros centras. ISSN 2669-0403. 2021, 2, p. 44-51.

Rapolienė G., Tretjakova V. (2021). Vienišumo raiška ir veiksniai Lietuvoje bei Europos šalių kontekstas. Filosofija. Sociologija 32(4): 303-000.

Rutkauskas V. (2021). Valstybė yra susitarimas. Verslo klasė (Verslo žinių priedas), 2021 kovas, p. 18-19. ISSN 1648-6374.

Skučienė D., Buividavičiūtė A. (2021). Europos pagalbos labiausiai skurstantiems fondo Lietuvoje paramą teikiančių specialistų programos vertinimas = The evaluation of the fund for European aid to the most deprived in Lithuania based on the opinion of the support providers. Societal Studies/Socialinių mokslų studijos. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas. ISSN 2029-2236. eISSN 2029-2244. 2021, 12, 1, p. 142-154.

Sniečkutė M., Gaižauskaitė I. (2021). COVID-19 Crisis: Governent’s (dis)trust in the people and pitfalls of liberal democracies. PArtecipazione e Conflitto.

Šliavaitė K. (2021). Kalba, religija ir etniškumas mokyklose rusų ir lenkų mokomosiomis kalbomis Lietuvoje: įvairovės (ne)atpažinimo praktikos. Filosofija. Sociologija.  Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 2021. T. 32, Nr. 2, p. 133-140. ISSN 0235-7186.

Šumskaitė L., Gedvilaitė-Kordušienė M. (2021). Childless Women’s Relationships with Children of Others: Narratives from two Generations in Lithuania. Goedecke, H., Henriksson H. W. (Eds.) “Close Relations and Boundary Work: Family, Kinship and Beyond“, The Centre for Gender Research book series Crossroads of Knowledge (Springer), p. 187-172. ISBN-13: 978-9811607912; ISBN-10: 9811607915.

Ubarevičienė R., Tretjakova V.,Pociūtė – Sereikienė G. (2021). The effects of individual and regional factors on adolescent fertility rates: The case of Lithuania. Regional Statistics 11 (3), p. 95-118. eISSN 2064-8243, ISSN 2063-9538.

van Ham M., Tammaru T., Ubarevičienė R., Janssen H. (2021). Rising inequalities and a changing social geography of cities.An introduction to the global segregation book, p. 1-24. Kng.: Urban Socio-Economic Segregation and Income Inequality: A Global Perspective, Delft : Springer. eISBN 978-3-030-64569-4, ISBN 978-3-030-64568-7. DOI: https://doi.org/10.1007/978-3-030-64569-4_1.

van Ham M. (red.), Tammaru T. (red.), Ubarevičienė R. (red.), Janssen H. (red.). (2021). Urban Socio-Economic Segregation and Income Inequality: A Global Perspective. Delft : Springer. eISBN 978-3-030-64569-4, ISBN 978-3-030-64568-7.

Žalimienė L., Junevičienė J. (2021). Informal family carers’ need for state-guaranteed support. What are the implications for social policy?  Corvinus Journal of Sociology and Social Policy. Corvinus University, Budapest : Corvinus University, Budapest. ISSN 2062-087X. 2021, 12, 2, p. 47-65.

Aidukaitė J., Telišauskaitė-Čekanavičė D. (2020). The Father’s Role in Child Care: Parental Leave Policies in Lithuania and Sweden. Social Inclusion Vol. 8, No 4, pp. 81-91. DOI: 10.17645/si.v8i4.2962.

Balsys P. (2020). Values and identity of contemporary military officer in the context of national security. Challenges to national defence in contemporary geopolitical situation. Proceedings of 2nd International Conference CNDGS’2020, p. 182-188, ISSN: 2538-8959.

Blažytė G.,  Frėjutė-Rakauskienė M., Pilinkaitė Sotirovič V. (2020).Policy and media discourses on refugees in Lithuania: shaping the boundaries between host society and refugees. OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, VDU, 2020, nr. 1(29), p. 7-30. ISSN 2351-6461.

Braziene R. (2020). ‘Lithuania country note’ in Koslowski, A., Blum, S., Dobrotić, I., Kaufmann, G. and Moss, P. (eds.) International Review of Leave Policies and Research. p. 386-392.

Brazienė R. (2020). Youth Transition from Education to the Labour Market in Lithuania: The Role of the Youth and Parental Education. The Annals of the American Academy of Social and Political Science, 688 (1), p. 155-170. DOI: 10.1177/0002716220908254.

Brazienė R., Vyšniauskienė V. (2020). Paid leave policies and parents parental leave choices in Lithuania. Tiltai Nr. 2 (85), p. 28-45. ISSN 1392-3137.

Dambrauskas K. (2020). Neoliberalios valdysenos įtaka Lietuvos tautinių mažumų švietimo politikai socialinės politikos kontekste. Lietuvos socialinė raida. Socialinių ir etninių mažumų grupių įtrauktis Lietuvoje. Nr. 9.  P. 28-45. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.   ISSN 2029-963X,  eISSN 2424-497X.

Frėjutė-Rakauskienė M., Sasunkevich O., Šliavaitė K. (2020). Polish Ethnic Minority in Belarus and Lithuania. Politics, Institutions, and Identities. Nationalities Papers: Cambridge University Press, 1–18,  ISSN: 0090-5992 (Print), 1465-3923 (Online).

Frėjutė-Rakauskienė M. (2020). Etninių mažumų grupių religinės organizacijos Lietuvoje: etninio ir religinio identiteto aspektai ir jų sąsajos. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas. 2020, Nr. 11 (2), p. 31-53. ISSN 2335-8777.

Frėjutė-Rakauskienė M. (2020). Reali ar sukurta?: „pabėgėlių krizės“ vaizdavimas Lietuvos spaudos diskurse 2015–2017 metais. Informacijos mokslai.  Vilniaus universiteto leidykla, vol. 88, p. 29-45. ISSN 1392-0561,  eISSN 1392-1487.

Frėjutė-Rakauskienė M. (2020). Etninių mažumų ir pabėgėlių vaizdavimo tendencijos Lietuvos žiniasklaidoje 2005-2017 metais. Lietuvos socialinė raida. Socialinių ir etninių mažumų grupių įtrauktis Lietuvoje. Nr. 9.  P. 46-64. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.   iSSN 2029-963X, eISSN 2424-497X.

Gaidys V. (2020). Politinio aktyvumo rodikliai visuomenės nuomonės apklausose. Filosofija. Sociologija 31(4), p. 357-364.

Gaižauskaitė I. (2020). Kalbos redaktorių visumos Lietuvoje paieškos = Determining the Population of Language Editors in Lithuania. Lituanistica : Lietuvos mokslų akademija. ISSN 0235-716X. eISSN 2424-4716. 2020, 66, 1, p. 37-45. DOI: https://doi.org/10.6001/lituanistica.v66i1.4195.

Gaižauskaitė I., Mikulionienė S. (2020). Working Grandparents in Lithuania: Intersection between Employment and Allocaring. Women- Between the Public and Private Spheres of Life. Varšuva : Warszawskie Wydawnictwo Socjologiczne, 2018. ISBN 9788366223066. p. 149-165.

Gedvilaitė-Kordušienė M., Tretjakova V., Krzyżowski Ł. (2020). Women’s Feelings about Childlessness in Two Pro-Natalist Countries. Polish sociological review 210(2), p. 229-244. eISSN 2657-4276, ISSN 1231-1413.  DOI: https://doi.org/10.26412/psr210.06.

Guobaitė-Kirslienė R., Blažienė I. (2020). Psichologinio smurto darbo aplinkoje sampratos teisiniai aspektai Lietuvoje. Darbo teisės iššūkiai besikeičiančiame pasaulyje: Liber Amicorum et Collegarum. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 17 psl. ISBN: 978-609-488-007-0 (sp.), ISBN: 978-609-488-008-7 (el.).

Jasilionis D., Grigoriev P., Stumbrys D., Stankūnienė V. (2020). Individual and contextual determinants of male suicide in the post-communist region: The case of Lithuania. Population, Space and Place 26(7), p. 1-15. eISSN 1544-8452. DOI: https://doi.org/10.1002/psp.2372.

Juchnowicz M., Gruževskis B., Kinowska H. (2020). Employee engagement and remuneration justice in Lithuania and Poland. Business: Theory and Practice, 21 (2), p. 869-879. DOI: https://doi.org/10.3846/btp.2020.12778.

Junevičienė J., Žalimienė L. (2020). Parama neformaliems pagyvenusių asmenų globėjams socialinės politikos kontekste.Lietuvos socialinė raida: socialinių ir etninių mažumų grupių įtrauktis Lietuvoje, Nr., 9, pp. 11-27. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Kirelienė I. (2020). „Protų atitekėjimas“ į Lietuvą: asmenų iš trečiųjų šalių socioekonominė integracija. Lietuvos aukštųjų mokyklų vadybos ir ekonomikos jaunųjų mokslininkų konferencijų darbai, 2020 (23), ES ekonomikos, finansų ir verslo procesai bei tendencijos. 2020 m. gegužės 13 d. p. 231-239. DOI: https://doi.org/10.7220/2538-6778.2020.23.

Kirelienė I. (2020). Immigration in Lithuania: a variety of migration objectives. Mokslas ir praktika: aktualijos ir perspektyvos. Mokslinių straipsnių rinkinys, p. 69-76. ISSN: 2345-007X.

Kublickienė L. (2020). Pažeistų lygių galimybių atkūrimo socialinė praktika Lietuvoje: nukentėjusiųjų nuo diskriminacijos asmeninės patirtys. Filosofija. Sociologija 31(2), p. 165–174.

Labanauskas L. (2020). Migrant impact on the Development of Creative Society in Lithuania: A Critical Overview.Creativity Studies, Vol 13(2), p. 552-562.

Labanauskas L. (2020). Rasistiniai išpuoliai, neapykantos nusikaltimai ir incidentai prieš imigrantus Lietuvoje. Filosofija, Sociologija, N. 4, p. 283-290.

Liutikas D. (2020). Management of Piligrimages in Lithuania: Recources, Stateholders and Projects. International Journal of Religious Tourism and Piligrimage 8, p.45-61. ISSN 2009 – 7379. DOI: https://doi.org/10.21427/j8w8-cw12.

Makovskaja N., Okunevičiūtė Neverauskienė L. (2020). Socialinė gerovė ekonomikos pokyčių kontekste. Mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija „Ekonomika ir vadyba“, 2020 m. vasario 12 d. Vilnius, p. 1-10.  

Maslauskaitė A. (2020). Skyrybų motyvai: individualūs, partnerystės, skyrybų proceso veiksniai. Kultūra ir visuomenė. Kaunas: VDU, Nr. 11, p. 7-29.

Matulionis A. V. (2020). Sociologų puota maro metu. Disertacijos gynimas pandemijos metu. Filosofija.Sociologija 31(2), p. 186-193, ISSN 0235-7186.

Matulionis A. V. (2020). Kūrybinė asmenybė pandemijos sąlygomis / Valstybė ir kūrybinė asmenybė. XI tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos medžiaga. 2020 m. gegužės 22 d., – Minskas: Baltarusijos valstybinė meno akademija, 344 p.

Miežienė R., Gruževskis B. (2020). Migration and labour market integration of third-country nationals: The case of Lithuania. Latvijas Zinatnu Akademijas Vestis, 74 (3), p. 36-51.

Mikulionienė S., Rapolienė G. (2020). Perceived Incentives and Barriers to Social Participation: the Case of Older Adults Living Alone in Lithuania. Intersections. East European Journal of Society and Politics (IEEJSP), 6(2): 176–194. DOI: 10.17356/ieejsp.v6i2.626. E-ISSN: 2416-089X.

Mikulionienė S., Grigoryeva I., Vidiasova L., Dmitrieva A., Sergeyeva O. (2020). Elderly Population in Modern Russia: Between Work, Education and Health. Cham, Switzerland: Springer, 2019. Laboratorium: Russian Review of Social Research. 12, 2 (Sep. 2020), p. 240-243.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A. (2020). Darbo rinkos politikos rezultatus išreiškiančių bendrųjų ir tikslinių grupių rodiklių kaitos įvertinimas. Lietuvos statistikos darbai, 59 (1), p. 1-13. eISSN: 2029-7262.

Marcinkevičius A. (2020). Rusų kilmės Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių iš Lietuvos ryšiai su rusų diaspora JAV: individualios patirtys. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos.  Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Nr. 2(30), p. 61-81.  ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis).

Mažuolienė J. (2020). Moterų antreprenerystės formavimasis lyčių lygybės politikos kontekste. Viešoji politika ir administravimas 19 (1), p. 139-149. eISSN 2029-2872, ISSN 1648-2603.

Szabó B., Burneika D. (2020). The Impact of Social Structure and Physical Characteristics on Housing Estate in Postsocialist Cities: Cases of Vilnius and Budapest. Geographia Polonica 93(2), p. 229 – 244. eISSN 2300-7362, ISSN 0016-7282.

Ščerbinskaitė S. (2020). Kaimo bendruomeninės organizacijos Lietuvoje: teritorinė tinklo analizė. Filosofija. Sociologija 31(4), p. 318-327. eISSN 2424-4546, ISSN 0235-7186. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v31i4.4347.

Šliavaitė K. (2020). Memory, identity and schooling: diverging and overlapping narratives about World War II and its outcomes at the schools with Russian as the language of instruction in Lithuania. Journal of Baltic Studies. 2020, Vol. 51, Issue 3, Routledge. ISSN 0162-9778.

Taljūnaitė M. (2020). Socialinio kapitalo transformacijos/perimamumas šeimoje: daugiavaikių šeimų atvejis. Filosofija. Sociologija 31(4), p. 349-356.

Tretjakova V., Gedvilaitė-Kordušienė M..,Rapolienė G. (2020). Women’s pathways to childlessness in Lithuania. Social Sciences Bulletin 31(2), p. 7-21. eISSN 2592- 8562, ISSN 1691-1881.

Ubarevičienė R., Burneika D. (2020). Fast and uncoordinated suburbanization of Vilnius in the context of depopulation in Lithuania. Environmental & Socio-economic Studies 8(4), p. 44-56. eISSN 2354-0079.  DOI: https://doi.org/10.2478/environ-2020-0022.

Vidzbelis D. (2020). Lietuvos tautinių mažumų rinkiminio aktyvumo teritorinė raiška. Geografijos metraštis 53, p.45-62. eISSN 2335-8610, ISSN 2424-3434. DOI: https://doi.org/10.5200/GM.2020.4.

Žalimienė L. (2020). From a Soviet Paternalistic to the Market Model in Personal Social Services in Lithuania. STEPP: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 21, pp. 86-95.  DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2020.24.

Žalimienė L., Blažienė I., Junevičienė J. (2020). What type of familialism is relevant for Lithuania? The case of elderly care.Journal of Baltic Studies, DOI: 10.1080/01629778.2020.1746368.

Žvinklienė A., Kublickienė L. (2020). The Legacy of the Monographic Method in Lithuania. Eastern European Countryside, Vol.26, p. 61-78.

Aidukaitė J. (2019). The welfare systems of the Baltic states following the recent financial crisis of 2008-2010: expansion or retrenchment? Journal of Baltic Studies, 50 (1), p. 39-58. DOI: 10.1080/01629778.2019.1570957.

Aidukaitė J., Hort S. (2019). Editorial introduction: Baltic states after the crisis? The transformation of the welfare system and social problems. Journal of Baltic Studies, 50 (1), p. 1-6.

Aidukaitė J., Moskvina J., Skučienė D. (2019). The Lithuanian welfare system over the last 20 years of democratic transition: achievements, challenges and future prospects. Routledge handbook of European welfare systems. 2nd edition / edited by Sonja Blum, Johanna Kuhlmann, Klaus Schubert. London: Routledge, p. 310-326. DOI: 10.4324/9780429290510.

Aidukaitė J., Senkuvienė K. (2019). The family support system in Lithuania: experts’ views and citizens’ evaluation.Problemy Polityki Społecznej, 47(4): 29–46.

Ayalon L., Dolberg P., Mikulionienė S., Perek-Białas J., Rapolienė G., Stypinska J., Willińska M., Fuente-Núñez V. (2019). A systematic review of existing ageism scales. Ageing Research Reviews : ELSEVIER.  V. 54, p. 1568-1637.

Balsys P. (2019). Ambivalentiška karininko profesinė tapatybė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, Nr. 10(2), Kaunas, VDU leidykla, p. 71-85. ISSN 2029-4573.

Baranauskienė V. (2019). Kaimiškų teritorijų identifikavimo problema: Lietuvos seniūnijų atvejis. Geografijos metraštis 52, p. 55-72. ISSN 2335-8610 (online), ISSN 2424-3434 (print).

Blažienė I., Kasiliauskas N., Guobaitė-Kirslienė R. (2019). Lithuania: will new legislation increase the role of social dialogue and collective bargaining? Collective bargaining in europe: towards an endgame. (ed. Waddington J., Müller T. & Vandaele K.). Brussels, ETUI.

Blažienė I., Miežienė R. (2019). Working life in Lithuania. European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions. European Observatory of Working Life, Dublinas.

Blažytė G., Žibas K. (2019). Integration of beneficiaries of international protection in the Lithuanian labour market: policies and practices. Transfer:  European Review of Labour and Research. V. 25 (1), p. 113-119.  SAGE Publishing. ISSN: 1024-2589, Online ISSN: 1996-7284.

Brazienė R. (2019). Lietuvos jaunimo apsirūpinimas būstu: patirtys ir požiūriai. Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademija. Vilnius. ISSN 0235-7186. T. 30. No. 2, p. 108-115. ISI Web of Science, SocINDEX with Full Text, The Philosopher’s Index, CSA Sociological Abstracts, CEEOL.

Brazienė R. (2019). ‘Lithuania country note’, in blum. 15-th international review of leave policies and related research. Koslowski, A., Macht, A., Dobrotic, I. and Moss, P. (eds.). p. 317-322.

Brazienė R., Vyšniauskienė S. (2019). Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos vertinimas Lietuvoje. Viešoji politika ir administravimas. T. 18. Nr. 3. ISSN 1648-2603. P. 9-19.

Burneika D., Pocius A. (2019). Regional inequalities of economic wellbeing, spatial mobility, and residential differentiation in Lithuania [regionalne nierówności dobrostanu ekonomicznego, przestrzennej mobilności ludności i zróżnicowania przestrzeni społecznej na Litwie]. Studia Regionalne i Lokalne”. NR 3 (77) s. 5-26. ISSN 1509–4995, doi  0.7366/1509499537701.

Burneika D., Ubarevičienė R., Baranauskaitė A. (2019). Soviet Housing Estates in Vilnius, Lithuania: Socio-ethnic Structure and Future(-Less?) Perspectives. The Urban Book Series: Housing Estates in the Baltic Countries. The Legacy of Central Planning in Estonia, Latvia and Lithuania. Ed. Hess D., Tammaru T. p. 247-270. ISBN: 978-3-303-23391-4. Cham: Springer.

Danilevičienė I. (2019). Features of the assessment of factors influencing productivity. International scientific conference Contemporary issues in business, management and economics engineering (CIBMEE 2019), 9-10 May 2019, Vilnius, Lithuania, Vilnius Gediminas Technical University. Vilnius : VGTU Press, art. no. cibmee.2019.021. ISBN 9786094761614. eISBN 9786094761621. eISSN 2538-8711. p. 208-219. DOI: 10.3846/cibmee.2019.021.

Danilevičienė I. (2019). Produktyvumo, kaip esminio ekonominės plėtros sverto, vertinimo ypatumai. 22-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija “Ekonomika ir vadyba”, 2019 m. vasario 13 d. Vilnius: VGTU leidykla Technika. eISSN 2029-7149. 2019, art. no. vvf.2019.023, p. 1-8.

Gaidys V. (2019). Pasitikėjimo institucijomis dinamika Lietuvoje 1998–2018 m.: ilgalaikiai ir ad hoc įtakos veiksniai. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 30, Nr. 4, p. 287-294. ISSN 0235-7186.

Gaižauskaitė I. (2019). Socialinio ir politinio (ne)pasitikėjimo kaita Baltijos šalyse 1990–2018 m. Lietuvos socialinė raida: Regioniniai socialinės diferenciacijos ypatumai. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2019. Nr. 8, p. 145-166. ISSN 2029-963X.

Gedvilaitė-Kordušienė M., Tretjakova V., Ubarevičienė R. (2019). Bevaikystė Lietuvoje: tendencijos, normos ir regioninė diferenciacija. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 18, p. 96-111. ISSN 2345-0266 (online), ISSN 1648-2425 (print).

Grigužauskaitė S., Skučienė. D. (2019). Šeimos ir darbo derinimo teisinės prielaidos Baltijos šalyse. STEPP. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 18, p. 8-22.

Gruževskis B. (2019). Competitiveness of the national economy in the context of globalization. Konkurencyjność gospodarki narodowej w warunkach globalizacji. Recenzija (lenkų k.). Rocznik SNPL, T. 19, p. 383-387.

Janušauskienė D. (2019). Diskriminacijos suvokimas ir požiūris į lygių galimybių principo užtikrinimą Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 30, Nr. 2, p. 100-107. ISSN 0235-7186.

Janušauskienė D. (2019). The Perception of Security Threats in Lithuania: A Human Security Perspective. Qualitative Sociology Review. 15(2). P. 186-198.

Kriaučiūnas E., Burneika D. (2019). Functional Transformations and Socio-demographic Differentiation of Lithuanian Rural Spaces. Three Decades of Transformation in the East-Central European Countryside. Ed. Bauski J., p. 217-237. ISBN 978-3-303-21236-0. Cham: Springer.

Kriaučiūnas E., Ščerbinskaitė S. (2019). Negyvenamos teritorijos Lietuvos gyvenviečių sistemoje. Lietuvos socialinė raida: Regioniniai socialinės diferenciacijos ypatumai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2019. Nr. 8, p. 31-46. ISSN 2424-497X (online), ISSN 2029-963X (print).

Krutulienė S., Miežienė R., Gruževskis B. (2019). Aktyvios įtraukties koncepcija ir trajektorijos: Lietuvos atvejis. Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademija. T. 30. Nr. 4, p. 305–316. ISSN: ISSN 0235-7186.

Labanauskas L. (2019). Highly Skilled Migration from Lithuania: A Critical Overview of the Period 1990-2018. Istanbul University Journal of Sociology. 39(2). P. 229-248.

Liutikas D. (2019). Kryžių kalno tapatumo raiška: prasmės ir simboliai. Žiemgala. Kaunas. Nr. 1, p. 9-16. ISSN 1392-3781.

Liutikas D. (2019). Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai: sociologinė analizė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 1(44), p. 156-178 ISSN 1392-3358.

Liutikas D. (2019). Vienuolynų tinklas Lietuvoje: istorinė raida. SOTER. 70(98). P. 45-66. ISSN 1392-7450.

Maslauskaitė A., Platūkytė E. (2019). Material Deprivation and Personal Wellbeing of Single Mothers in Lithuania. Families in Economically Hard Times. Bingley: Emerald Publishing Limited. Ed. Cesnuityte V., Meil G., p. 73-98. ISBN: 978-1-839090714 (online), ISBN: 978-1-83909-072-1 (print). Bingley: Emerald Publishing Limited.

Miežienė R., Krutulienė S. (2019). The impact of social transfers on poverty reduction in EU countries. Baltic Journal of European Studies. Vol. 9, No. 1 (26): 157-175.

Mikulionienė S., Jurkevits A., Rapolienė G. (2019). Потребность в общении и poль эйджизма в eе реализации: качественное исследование пожилых людей. Advances in Gerontology. V. 32, Nr. 1-2, p. 273-281.

Mikulionienė S., Tamutienė I. (2019). Perceptions of Domestic Violence Against Older Women: When Sexism Is Compounded by Ageism. Palgrave Studies in Victims and Victimology : Palgrave Macmillan. P. 15-39. ISBN 9783030166007. DOI: 10.1007/978-3-030-16601-4.

Novelskaitė A. (2019). Structural Change Promoting Gender Equality in the Lithuanian Science System: Requirements, Possibilities and Challenges. Addleton Academic Publishers, P. 409-417. ISBN 9781942585428.

Okunevičiūtė-Neverauskienė L., Krutulienė S. (2019). Epilepsija sergančių asmenų į (si) galinimo ir užimtumo pajėgumų sąsajų vertinimas. Filosofija. Sociologija, 30(2), 139-148.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Margelis M. (2019). Nedarbas globalizacijos kontekste: pokyčiai ir iššūkiai. Mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija “Ekonomika ir vadyba”, 2019 m. vasario 13 d. Vilnius. VGTU. eISSN 2029-7149.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pavlovska I., Pavlovskis M. (2018, publikuotas 2019). The implementation of corporate social responsibility initative in Lithuanian construction sector: situation analysis. International Journal of Innovative Technologies in Economy 5(17), Vol.2. ISSN 2412-8368.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A. (2019). Differences and new trends in migration of demographic groups in Lithuania. Filosofija. Sociologija, 30 (4), p. 295-304. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v30i4.4155.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A. (2019). Darbo rinkos raidos skirtumai ir netolygumai Lietuvos regionuose. Socialinis ugdymas, 51 (1), p. 83-99. DOI: https://doi.org/10.15823/su.2019.51.7.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A., Sviklas E. (2019). Šalies gyventojų gerovės teritorinių skirtumų vertinimas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2019. Nr. 8, p. 113-130. ISSN 2029-963X.

Plepytė-Davidavičienė G., Grebliauskienė B. (2019). The expresion of private and public interest in the media coverage of the issue of emigration in the Lithuanian online media. Public interest communication: selected articles. Editor-in-chief Renata Matkevičienė, Andris Petersons. Riga : Turiba University, Ltd. P. 166-185. ISBN 9789934543227.

Pocius A., Miežienė R., Okunevičiūtė Neverauskienė L. (2019). Demografinių pokyčių įtaka darbo rinkai Lietuvos apskrityse. Lietuvos socialinė raida. Regioniniai socialinės diferenciacijos ypatumai. Nr. 8. Vilnius: LSTC, p. 66-86. ISSN 2029-963X.

Pocius A., Okunevičiūtė Neverauskienė L. (2019).  ​. Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademija. T. 30. Nr. 4, p. 295–304. ISSN: 0235-7186.

Pociūtė–Sereikienė G. (2019). Peripheral regions in Lithuania: the results of uneven development. Regional Studies, Regional Science 6 (1), p. 70 -77. ISSN 2168-1376 (print).

Pociūtė-Sereikienė G. (2019). Šiaulių miesto mažėjimas: depopuliaciją lėmusios priežastys, išryškėjusios pasekmės, miesto valdžios atsakas. Lietuvos socialinė raida: Regioniniai socialinės diferenciacijos ypatumai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2019. Nr. 8, p. 47-65. ISSN 2424-497X (online), ISSN 2029-963X (print).

Pociūtė-Sereikienė G., Baranauskienė V., Daugirdas V. (2019). Spatial exclusion in Lithuania: peripheries as “losers”, metropolitan areas as “winners”. Przegląd Geograficzny [Polish Geographical Review]91 (2), p. 5-19. ISSN 0033–2143 (print), ISSN 2300–8466 (online).

Pranskevičiūtė I., Okunevičiūtė Neverauskienė L. (2019). The system approach to resource scarcity: bridging ecology, economy and society. International Journal of Social Science and Economic Research, 4 (9), p. 5896-5912,  ISSN: 2455-8834.

Pušinaitė-Gelgotė R., Pučėtaitė R., Novelskaitė A. (2019). Socialinio verslo poveikių vertinimo patirtys Lietuvoje socialinių verslinink(i)ų požiūriu. Informacijos mokslai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. T. 86, p. 116-132. ISSN 1392-0561.

Rapolienė G., Šumskaitė L. (2019). Depiction of Childlessness in Lithuanian Mass Media from 2011–2016: A Catalyst of Modernization. Romanian Journal of Communication and Public Relations 3(48), p. 19-36. ISSN 1454-8100.

Rutkauskas R. (2019). Mokesčių moralė ir viešojo sektoriaus pajamos Baltijos šalyse. STEPP. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 19, p. 26-43.

Skučienė D. (2019). Pajamų nelygybė Lietuvos apskrityse. Lietuvos socialinė raida. Regioniniai socialinės diferenciacijos ypatumai. Nr. 8. Vilnius: LSTC, p. 101-112. ISSN 2029-963X.

Skučienė D., Moskvina J. (2019). Employers’ policies and attitudes towards the performance of older employees in Lithuania. Verslas: Teorija ir Praktika / Business: Theory and Practice. 2019 20: 523–53. ISSN 1648-0627 / EISSN 1822-4202.

Stumbrys D., Andreikėnaitė V., Germanavičius A. (2019). Savižudybių lygio diferenciacija Lietuvoje vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didėjimo kontekste. Lietuvos socialinė raida: Regioniniai socialinės diferenciacijos ypatumai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2019. Nr. 8, p. 131-144. ISSN 2424-497X (online), ISSN 2029-963X (print).

Šumskaitė L.,  Rapolienė G. (2019). Motinystės diskurso paraštėse: Bevaikystė 1991-1996 m. Lietuvos moterims skirtuose žurnaluose. Informacijos mokslai 86, p. 133-156. ISSN 1392-1487 (online), ISSN 1392-0561 (print).

Šumskaitė L., Rapolienė G., Gedvilaitė-Kordušienė M. (2019). Bevaikystės pozicionavimas: reproduktyvaus amžiaus ir vyresnių moterų refleksijos. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 30, Nr. 4, p. 338-346. ISSN 0235-7186.

Taljūnaitė M. (2019). Aukštesnės vidurinės klasės skyrimo kriterijai. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 30, Nr. 4, p. 263-271. ISSN 0235-7186.

Tauginienė L., Gaižauskaitė I., Razi S., Glendinning I., Sivasubramaniam S., Marino F., Cosentino M., Anohina-Naumeca A., Kravjar J. (2019). Enhancing the Taxonomies Relating to Academic Integrity and Misconduct.  Journal of Academic Ethics. p. 1-17.

Ubarevičienė R., Burneika D. (2019). Rezidencinė diferenciacija Baltijos šalyse XXI a. pradžioje. Lietuvos socialinė raida: Regioniniai socialinės diferenciacijos ypatumai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2019. Nr. 8, p. 13-30. ISSN 2424-497X (online), ISSN 2029-963X (print).

Aidukaite J. (2018). Nadawanie znaczenia opuszczonym budynkom: skloting kontrkulturowy w posowieckim Wilnie. p. 97-125. In: Polanska, D., Piotrowski, G. & Martinez, M. edited, Skłoting w Europie Środkowej i Rosji. Gdansk: European Solidarity Center. ISBN: 978-83-62853-85-4, e-ISBN: 978-83-62853-86-1.

Aidukaitė J. (2018). “Baltic Welfare State” or “Welfare States”?: A Comparative Analysis of Social Security Systems in Estonia, Latvia and Lithuania’, in The Great Dispersion. The Many Fates of Post-Communist Society edited by Manabu Sengoku. Slavic-Eurasian Research Centre, Hokkaido University, p. 3-23.

Baranauskienė V. (2018). Increasing social and spatial exclusion in sparsely populated areas of Lithuania. European Week of Regions and Cities University 6th Master Class. Book of papers, p. 76-89.

Blažienė I., Miežienė R. (2018). Industrial relations Lithuania: Developments in working life 2017. Eurofound.

Blažytė G. (2018). Contextual factors of family reunification and social adaptation. CROMA, Contemporary Research on Organization Management and Administration. 2018, 6 (1), p. 53-64. ISSN (online) 2335-7959.

Blažytė G., Žibas K. (2018). Refugee integration. policies and practices: legislative developments and NGO initiatives as the response to relocation and resettlement in Lithuania. Newcomer Integration in Europe: best practices and innovations since 2015, p. 107-127. Leidėjas: BSF (Latvija); FEPS (Belgija). ISBN 978-2-930769-08-0.

Brazienė R. (2018). Lithuania country note. International Review of Leave Policies and Research 2018. p. 264-269.

Danilevičienė I. (2018). The growth of competitiveness as a result of the changes of wage and employment. 10th international scientific conference “Business and management 2018”, May 3–4, 2018, Vilnius, Lithuania. Vilnius: VGTU Press. p. 436-443. ISSN 2029-4441.

Daugirdas V., Pociūtė–Sereikienė G. (2018). Depopulation tendencies and territorial development in Lithuania. Regional Statistics 8 (2), p. 1-23. ISSN 2064-8243 (online), ISSN 2063-9538 (print).

Daugirdas V., Dvilevičius E. (2018). Lietuvos sakralinė geografija. I dalis: sampratos ir tyrimų krypties formavimosi prielaidos. Geografijos metraštis 51, p. 61-78. ISSN 2335-8610 (online), ISSN 2424-3434 (print).

Frėjutė-Rakauskienė, M., Klumbytė N., Marcinkevičius A., Šliavaitė K. (2018). Socialinis ir istorinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje: sampratos, patirtys ir kontekstai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras / BALTO print,  320 p. ISBN 978-609-8193-19-0.

Frėjutė-Rakauskien M. (2018). Socialinio teisingumo aspektai rusų etninės grupės pilietinėje veikloje Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademija,  T.29,  Nr. 4, p. 239-245. ISSN 0235-7186 (Print), ISSN 2424-4546 (Online).

Gaidys V. (2018). Pajamų namų ūkio nariui įtaka pasitikėjimui institucijomis ir politinėms preferencijoms. Lietuvos socialinė raida: Socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2018. Nr. 7, p. 65-78. ISSN 2029-963X.

Gečienė-Janulionė I. (2018). Migracija ir gerovės valstybė: gerovės valstybės ir migracijos režimų sąsajos su migracijos srautais. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 29, Nr. 4, p. 298-305. ISSN 0235-7186.

Gečienė-Janulionė I. (2018). The Consequences of Perceived (In)security and Possible Coping Strategies of Lithuanian People in the Context of External Military Threats. Journal on Baltic Security. Tartu : Baltic Defence College 4 (1), p. 5-14. DOI 10.2478/jobs-2018-0003.

Gedvilaitė-Kordušienė M. (2018). Loneliness in Lithuanian transnational families: “I am happy if my children are happy?”.Narratives of Loneliness: Multidisciplinary Perspectives from the 21st Century, Ed. Sagan O., Miller E., p. 66-76. ISBN: 978-1-138-18382-7. London: Routledge.

Gruževskis B., Blažienė I. (2018). Thematic Review on emigration of skilled labour. EEPO, European Commission. Luxembourg: Publications Office of the European Union. ISBN: 978-92-79-88886-1.

Gruževskis B., Stankūnienė V. (2018). Ageing Workforce, Social Cohesion and Sustainable Development. Political Challenges within the Baltic Sea Region. Lithuania. Population Europe. Discussion Papers. Max Planck University, Berlin. Series, No 9, p. 31-37. ISSN: 2512-6172.

Gruževskis B., Sudnickas T., Urbanovič J. (2018). Impact of Remuneration for Work on Social Changes in Lithuania.Education of Economists and Managers. Warsaw. Nr.3(49), p. 129-147. ISSN 1734-087X.

Janušauskienė D. (2018). „Šito chaoso mums nereikia“: Lietuvos gyventojų požiūris į pabėgėlius. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 29, Nr. 4, p. 306-313. ISSN 0235-7186.

Junevičienė J. (2018). Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį. STEPP: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 17, p. 7-20.

Kriaučiūnas E. (2018). Lietuvos kaimiškų teritorijų apgyvenimas: erdvinės transformacijos ir gyventojų gerovė.Geografijos metraštis 51, p. 3-24. ISSN 2335-8610 (online), ISSN 2424-3434 (print).

Kublickienė L., Žvinklienė A. (2018). Institutionalization of Gender Equality Politics and Current Gender Gaps in the Baltic States. Social Sciences Bulletin. Daugavpils : Daugavpils University. 26 (1), p. 15-32. ISSN 1691-1881.

Liutikas D. (2018). Catholic Pilgrimage in Europe: Contemporary Traditions and Challenges. IGI Global. p. 84-103. DOI: 10.4018/978-1-5225-2796-1.ch006. ISBN 9781522527961.

Liutikas D. (2018). Religious pilgrimage routes in the baltic countries: history and perspectives. CABI International. p. 102-113. DOI: 10.1079/9781786390271.0102. ISBN 9781786390271.

Liutikas D. (2018). Religious Tourism in Azerbaijan: Current Challenges. Religious Tourism in Asia. Oxfordshire: CABI International. p. 38-48. ISBN 9781786392343.

Marcinkevičius A. (2018). Holokaustas kaip istorinio teisingumo diskurso konstravimo aspektas Lietuvos spaudoje lietuvių ir rusų kalba. Filosofija. Sociologija. Nr. 4, p. 246–252. ISSN 0235-7186 (Print), ISSN 2424-4546 (Online).

Matulionis A. V. (2018). Vilniaus krašto moksleivių požiūrį į Tėvynę formuojantys demografiniai ir socialiniai veiksniai. Lietuvos socialinė raida: Socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2018. Nr. 7, p. 104-116. ISSN 2029-963X.

Miežienė R., Gruževskis B. (2018). Determinants of part-time employment: Lithuanian Experiences in the context of other EU countries. Latvijas Zinatnu Akademijas Vestis. Riga Socialas un humanitaras zinatnes. Latvijas Zinatnu Akademijas 72 (2), p. 44-55. ISSN 1407-0081.

Mikulionienė S., Rapolienė G., Valavičienė N. (2018). Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis.Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 228 p. ISBN 9789955531623.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R. (2018). Visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnybos įstaigomis ir tarnautojais Lietuvoje: reprezentatyvios šalies gyventojų apklausos rezultatai. Kaunas: KTU. T. 17. Nr. 1, p. 126-140. DOI: 10.5755/j01.ppaa.17.1.20613. ISSN 1648-2603.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A. (2017). Gyventojų užimtumo pokyčių diferenciacijos įvertinimas Lietuvos regionuose. Regional FoRmation and development Studies. No. 3 (23) p. 71-85. ISSN 2029-9370.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A. (2017). Vyresnio amžiaus asmenų situacijos šalies darbo rinkoje pokyčiai demografinės raidos kontekste. Socialinis ugdymas. Aktyvi įtrauktis / Mokslo darbai. T. 47, Nr. 3. p. 128-149. ISSN 1392-9569. E-ISSN 2351-6011.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A. (2017). The evaluation of the third countries citizens demand in the labour market: Lithuanian case. «Экономика и социум». No3 (34). 33 p. ISSN 2225-1545.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pranskevičiūtė I. (2018). Overcoming paradox for social enterprise definition: Case of Lithuania. Economic and Managerial Spectrum. Zilina, Slovakija. Nr. 1 (12) p. 104-118. ISSN 1337-0839.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pranskevičiūtė I. (2018). Contribution of the economic and social sector to economic development: The case of the UK, Sweden and Lithuania. Economic Annals-XXI, No 174, ISSN1728-6220.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pavlovska I., Pavlovskis M. (2018). The implementation of corporate social responsibility initative in Lithuanian construction sector: situation analysis. International Journal of Innovative Technologies in Economy. RS Global Publisher, Warsaw. No. 5(17) p. 34-43. ISSN 2412-8368.

Pilinkaitė Sotirovič V. (2018). Lyčių lygybė švietime: vaikinų galimybės rinktis netradicines profesijas. Informacijos mokslai.  VU, 2018, T. 81, p. 78-91. ISSN 1392-0561.

Pocius A., Miežienė R. (2018). Ilgalaikio nedarbo tendencijų ir regioninių skirtumų įvertinimas Lietuvoje. Lietuvos statistikos darbai. 57 (1), Lietuvos statistikos departamentas. p. 3-16. ISSN 1392-642X.

Pociūtė–Sereikienė G., Kriaučiūnas E. (2018). The development of rural peripheral areas in Lithuania: the challenges of socio-spatial transition. European Countryside 10 (3), p. 498- 515. ISSN 1803-8417 (online).

Pučėtaitė R., Novelskaitė A. (2018). Politikių ir politikų požiūris į visuomenės pasitikėjimą Lietuvos valstybės tarnyba sąlygojančius veiksnius. Lietuvos socialinė raida: socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2018. Nr. 7, p. 79-92. ISSN 2029-963X.

Rapolienė G., Mikulionienė S., Gedvilaitė-Kordušienė M., Jurkevits A. (2018). Socialiai įtraukti ar atskirti? Vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių vienų, patirtys. Vilnius : Vilniaus universitetas. 16, p. 70-82. DOI: 10.15388/STEPP.2018.16.11441. ISSN 1648-2425.

Rutkauskas, V. (2018). Factors Affecting Willingness to Fight for One’s Own Country: The Case of Baltic States. Special Operations Journal, 4 (1), p. 48-62.

Rutkauskas, V., Gudauskaitė, L. (2018). Explaining The Changes Of Agriculture Land Prices In Lithuania. Ekonomika, 97 (1), p. 63-75.

Senkuvienė K. (2018). Šeimos politikos problemos Lietuvoje: prieš tai buvusių tyrimų analizė. STEPP: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 17, p. 92-20.

Skučienė D., Gabnytė V. (2018). Skurdas kaimo vietovėse Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida: Socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas. Lietuvos socialinių tyrimų centras. Nr. 7, p. 48-64.

Stumbrys D. (2018). Vyrų mirtingumo mažėjimas Lietuvoje: nuosekli raida ar trumpalaikiai pokyčiai? Filosofija. Sociologija 2 (29), p. 119 – 125. ISSN 2424-4546 (online), ISSN 0235-7186 (print).

Šėporaitytė-Vismantė D. (2018). Individualių asmenų ir lygių galimybių srityje veikiančių institucijų vaidmuo ir veiklos poveikis atkuriant pažeistas asmenų su negalia teises. Lietuvos socialinė raida: Socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2018. Nr. 7, p. 9-31. ISSN 2029-963X.

Šliavaitė K. (2018). Ar galimas neoliberalus socialinis teisingumas? Lietuvos mokyklų tinklo optimizavimo interpretacijos ir patirtys. Kultūra ir visuomenė, socialinių tyrimų žurnalas, VDU. 2018 9 (2), p. 37-60. ISSN 2029-4573, ISSN 2335-8777.

Šutinienė I. (2018). The construction of continuous self in the life stories of former Soviet officials in Lithuania. Baltic Socialism Remembered: Memory and Life Story since 1989. Routledge. p. 1-20. ISBN 1138560057.

Taljūnaitė M., Sviklas E. K., (2018). Vidurinė klasė Lietuvoje: mokslo studija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 120 p. ISBN 9789955531616.

Taljūnaitė M., Sviklas E. K. (2018). Middle class in the Baltic States since 1991. Sosialo zinatnu vestnesis / Social Sciences Bulletin. Daugavpils : Daugavpils University. 27, 2, p. 7-35. ISSN 1691-1881.

Tauginienė L., Gaižauskaitė I. (2018). Integrity management in high schools: paving a way to misconduct?  Towards consistency and transparency in academic integrity. Editors: Salim Razı, Irene Glendinning, Tomáš Foltýnek. Berlin : Peter Lang GmbH. p. 105-116. ISBN 9783631779859.

Tretjakova V., Pociūtė–Sereikienė G., Ubarevičienė R. (2018). Paauglių kūdikių gimstamumo kaitos tendencijos: Europos Sąjungos kontekstas ir regioninė diferenciacija Lietuvoje. Lietuvos statistikos darbai 57 (1), p. 41-55. ISSN 2029-7262 (online), ISSN 1392-642X (print).

Ubarevičienė R. (2018). Baltijos šalių gyvenviečių sistemų teritorinės organizacijos kaitos sociodemografinė analizė.Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. /Daktaro disertacija/

Ubarevičienė R. (2018). City systems in the Baltic states: the Soviet legacy and current paths of change. Europa Regional 25 (2), p. 15-29 ISSN 0943-7142 (print).

Ūselytė-Kravčionok, M. (2018). Europeanizacijos sampratos kaita. Lietuvos socialinė raida: Socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas. Lietuvos socialinių tyrimų centras. Nr. 7, p. 93-103.

Ūselytė-Kravčionok, M. (2018). Europos Sąjungos finansuotų 2004-2006 ir 2007-2013 m. socialinės politikos projektų pasiskirstymas tarp Lietuvos savivaldybių. Filosofija. Sociologija, 29 (4), p. 253-261.

Žalimienė L., Junevičienė J. (2018). Formalios ir neformalios globos pagyvenusiems bei suaugusiems neįgaliems asmenims integravimas paslaugų kokybės standartizavimo kontekste. Lietuvos socialinė raida: Socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas. Lietuvos socialinių tyrimų centras. Nr. 7, p. 32-47.

Žvinklienė A., Kublickienė L. (2018). Konflikto dėl diskriminacijos sprendimo konceptualizavimas: potencialaus ir aktualaus veiksmo dichotomija Lietuvos atveju. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. T. 29, Nr. 4, p. 221-229. ISSN 0235-7186.

Žvinklienė A., Kublickienė L., Janušauskienė D., Šėporaitytė-Vismantė D. (2018). Patikėję demokratija: gyventojų nuostatos ir socialinė patirtis lygių galimybių užtikrinimo srityje. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. ISBN 9789955531630.

Aidukaitė J. (2017). Explaining community mobilization in the city of Vilnius: a search for social capital. Journal of Baltic Studies. P. 1-22.

Baranauskienė V., Daugirdas V. (2017). Lietuvos probleminių regionų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kaita 2001-2016 m. – didėjančios teritorinės atskirties atspindys. Geografijos metraštis 50, p. 57-74. ISSN 2335-8610 (online), ISSN 2424-3434 (print).

Blažienė I., Gruževskis B. Lithuanian trade unions: from survival skills to innovative solutions. Innovative union practices in Central-Eastern Europe (ed. Bernaciak M., Kahancova M.). ETUI. P. 111-124.

Blažienė I., Aumayr-Pintar C. (2017). National capacity-building initiatives for social partners: Experiences in five EU Member States. European Observatory of Working Life, Eurofound.

Burneika D., Baranauskaitė A., Ubarevičienė R. (2017). Social segregation and spatial differentiation of electoral alignment in Vilnius Metropolitan Area. Geographica Polonica 90 (2), p. 87-110. ISSN 2300-7362 (online), ISSN 0016-7282 (print).

Dambrauskas K. (2017). Minority Response to Ethnic Democracy: Poles in Lithuania after EU Accession. Intersections. East European Journal of Society and Politics, 2017, Vol. 3, No 4, p. 66-86. ISSN 2416-089X.

Gaidys V., Navaitis G. (2017). Azartiniai lošimai: Lietuvos ir Jungtinės Karalystės lyginamojo analizė. Socialinis darbas. 15(1). P. 39-48.

Janušauskienė D., Vileikienė E., Nevinskaitė L., Gečienė I. (2017). Subjektyvus grėsmių suvokimas: ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs? Filosofja. Sociologija. 28(2). P. 99-108.

Janušauskienė D., Vileikienė E., Nevinskaitė L., Gečienė I. (2017). Ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs? Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Klumbytė N. (2017). Bipolinio istorinio teisingumo struktūros ir politinė atskirtis. Lietuvos rusakalbių prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos ir Rusijos istorijos politikos kontekste. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2017/2 (41 ), p. 137-168. ISSN 1392-3358.

Kocai E. (2017). Gatvės benamių gyvensena: Vilniaus miesto „bastūnų“ kasdienio gyvenimo ypatumai. Socialinis ugdymas: Lietuvos edukologijos universitetas. 47, 3, p. 166-187. ISSN 1392-9569.

Krutulienė S. (2017) Epilepsija sergančių asmenų ekonominės padėties ir gyvenimo sąlygų įvertinimas. STEPP. 15. P. 27-43.

Kublickienė L. (2017). Lygios moterų ir vyrų galimybės pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Informacijos mokslai. 80, p. 10-30. ISSN 1392-0561.

Liutikas D. (2017). Kapinės kaip lankytini kraštovaizdžio objektai. SOTER: Journal of Religious Science. 62(90). P. 51-66.

Liutikas D. (2017). Lietuvos kapinių statistika: kapinių skaičius, plotas ir geografinis tipologizavimas. SOTER: Journal of Religiuos Science. 63(91). P. 61-72.

Liutikas D. (2017). The Manifestation of Values and Identity in Travelling: The Social Engagement of Pilgrimage. Tourism Management Perspectives. 24. P. 217-224.

Марцинкявичюс А. (2017).  Интеграция этнических меньшинств в контексте современной этнополитики Литвы. Этнографическое обозрение. № 2, Москва: Институт этнологии и антропологии РАН,  c. 39–53. ISSN 0869-5415.

Maslauskaitė A. (2017). Single mothers always lose? Unions dissolution and perceived changes in material well-being in Lithuania. Journal of Divorce & Remarriage 58 (8), p. 614-630. ISSN 1540-4811 (online), ISSN 1050-2556 (print).

Matulionis A. V. (2017). Lietuva: 1945–1947 m. gimusios kartos elito socialinis portretas. Lituanistica. 63(3). P. 197-209.

Mikulionienė S. ir kt. (2017). Generationen: Ein Mehrsprachiges Compendium. International Network for the Study of Intergenerational Issues. Konstanz: Universität Konstanz.

Minelgaitė Snæbjörnsson I., Blažytė G., Littrel R.F. (2017). Ethnicity and occupational differences in culturally transforming homogenous culture: case of Lithuania.  Pedagogika.  Lietuvos Edukologijos Universitetas, 2017,  T. 128, Nr. 4, p. 20-38. ISSN 1392-0340.

Novelskaitė A. (2017). Work Life Balance in Science: A Conceptual Definition and Lithuanian Women Researcher’s Experiences. Kobieta w przestrzeni publicznej: Dialog – praktyka – nauka. Warszawa : Warszawskie Wydawnictwo Socjologiczne. p. 61-79. ISBN 9788394701239.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R. (2017). Tinkamos akademinės (mokslinės) autorystės užtikrinimo ir prevencijos bei kontrolės priemonės ir praktikos Lietuvos mokslo bendruomenėje. Autorių sąrašo sudarymo atvejis. Socialinių mokslų studijos : Mykolo Romerio universitetas. 9, 1, p. 269-297. ISSN 2029-2236. DOI: 10.13165/SMS-17-9-1-03.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R., Pušinaitė-Gelgotė R. (2017). Lietuvos socialinių verslų novatoriškumas ir darniosios inovacijos: socialinių verslininkių patirtys. Informacijos mokslai. 79, p. 81-89. ISSN 1392-0561.

Pilinkaitė Sotirovič V., Vaigė L. (2017). Challenges for preventing violence against women in Lithuania. Filosofija. Sociologija / Philosophy. Sociology.  2017, Vol. 28,  No. 4, p. 268-276.  ISSN 268-276.

Pocius A., Burneika D. (2017). Padėties darbo rinkoje skirtumai Lietuvos regionuose. Lietuvos statistikos darbai 56 (1), p. 18-30. ISSN 2029-7262 (online), ISSN 1392-642X (print).

Rutkauskas V. (2017). Tax Payment Gap And Tax Morale In Euro Area Countries. Development In Economics: Theory And Practice. 13th International Prof. Vladas Gronskas Scientific Conference for Young Researchers. Reviewed Selected Papers.

Shor M., Burneika D. (2017). Metropolinių Lietuvos miestų migraciniai regionai XXI amžiaus pradžioje. Geografijos metraštis 50, p. 41-56. ISSN 2335-8610 (online), ISSN 2424-3434 (print).

Skučienė D., Kaminaitė G. (2017). Pajamų nelygybės reikšmės ir patirtys kasdieniame gyvenime. Socialinis darbas. 15 (2). P. 101-114.

Stumbrys D. (2017). Demografinių pokyčių įtaka Lietuvos darbo ištekliams. Lietuvos socialinė raida. Darbo rinkos pokyčiai: problemos ir galimybės, Nr. 6, p. 11-23. ISSN 2424-497X (online), ISSN 2029-963X (print).

Stumbrys D. (2017). Stikliuko gaubtas. Nesaikingas alkoholio vartojimas Lietuvoje. Bernardinai.lt. Interneto dienraštis.

Ubarevičienė R., van Ham M. (2017). Population decline in Lithuania: who lives in declining regions and who leaves?Regional Studies, Regional Science 4 (1), p. 57-79. ISSN 2168-1376 (print).

Šliavaitė K. (2017). Dovanos mokytojams Lietuvos mokyklų bendruomenėse: tarp bendruomeniškumo kūrimo ir mainų. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. Lietuvos istorijos institutas,  2017,  17 (26),  p. 99-123. ISSN 1392-4028.

Šutinienė I. (2017). The Construction of Continuous Self in the Life Stories of Former Soviet Officials in Lithuania. Ene Kõresaar (sud.). Baltic Socialism Remembered: Memory and Life Story since 1989. London: Routledge.

Žalimienė L., Blažienė I., Miežienė R. (2017). Lankomosios priežiūros darbuotojų darbo vietos kokybė Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. T.28. Nr.2. P. 151-159.

Žalimienė L., Blažienė I., Miežienė R., Junevičienė J. (2017). Socialiniai tyrimai trumpai. Nr.4. 8 P.

Žibas K., Lekavičiūtė E. (2017). Darbo migracijos procesai Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida: darbo rinkos pokyčiai: problemos ir galimybės.  Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2017. Nr. 6,  p. 54-70. ISSN 2029-963X.

Žibas K., Platačiūtė V. (2017). Migrantų ir pabėgėlių integracijos politikos bei procesų vertinimas. OIKOS. Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2017, Nr. 1-2 ( 23-24), Vytauto Didžiojo Universitetas, Lietuvių išeivijos institutas, p. 9-24. ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis).

Žvinklienė A., Blomberg E., Gradskova Y., Waldemarson Y. (2017). Gender Equality on a Grand Tour. Politics and Institutions – the Nordic Council, Sweden, Lithuania and Russia. Leiden: BRILL.

Aidukaite J. (2016). The role of leaders in shaping urban movements: a study of community mobilisation in Lithuania.East European Politics 32(1). P. 105-122.

Aidukaite J. (2016). Vilnius. Giving meaning to abandoned buildings. Baltic Worlds 1-2. P. 68-79.

Aidukaite J., Moskvina J., Skuciene D. (2016). Lithuanian Welfare System in Times of Recent Crisis, In: Klaus Schubert, Paloma de Villota, Johanna Kuhlmann (eds.) Challenges to European Welfare Systems. Springer. P. 419-441.

Bagdonaitė A., Blažienė I., Petrylaitė D., Świątkowski A.M. (2016). The role of social dialogue and collective agreements in building the european social model. The Lawyer Quarterly. International Journal for Legal Research. Čekijos mokslų akademija. 2016. Vol. 6 No. 2. P. 65-81.

Blažienė I. (2016). Time to change traditional approaches to the more innovative ones? Peer review on “approaches to integrate long-term unemployed persons”. Berlin (Germany). 13-14 October. Peer Country Comments Paper – Lithuania. Mutual Learning Programme, DG Employment, Social Affairs and Inclusion. 2016. 17 P.

Blažienė I., Czarzasty J., Dimitriu R. (2016). Individual employment relations. developments in working life in europe: eurwork annual review Eurofound, doi: 10.2806/958139. Publications Office of the European Union. Luxembourg. 2016. P. 56-63.

Blažytė G., Pilinkaitė Sotirovič V., Žibas K. (2016). Visuomenės nuostatos apie socialines ir etnines grupes Lietuvoje: nepakantumo ir socialinės distancijos stebėsena. Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita. Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2016, p. 109-124. ISBN 978-9955-531-58-6.

Burneika D., Ubarevičienė R. (2016). Socio-ethnic segregation in the metropolitan areas of Lithuania. Czech Sociological Review 52(6), p. 759-819. ISSN 2336-128X (online), ISSN 0038-0288 (print).

Daugirdas V., Šležaitė J. (2016). Inovacijų erdvinės difuzijos modeliai, Geografijos metraštis 49, p. 3-16. ISSN 2335-8610 (online), ISSN 2424-3434 (print).

Frėjutė-Rakauskienė M. 2016. Etninių grupių pilietinė mobilizacija Pietryčių Lietuvoje: baltarusių, lenkų ir rusų savanoriškos organizacijos. Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. Lietuvos istorijos institutas, 2016 16 (25), p. 91-126. ISSN  1392-4028.

Frėjutė-Rakauskienė  M. (2016). Recenzija V. Čiubrinsko, D. Daukšo, J. Kuznecovienės, L. Labanausko, M. Taljūnaitės mokslo studijai „Transnacionalizmas ir nacionalinio identiteto fragmentacija“, išleista 2014 m. Vytauto Didžiojo Universitete.  Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. Lietuvos istorijos institutas, 2016 16 (25), p. 197-201. ISSN  1392-4028.

Frėjutė-Rakauskienė  M., Marcinkevičius A., Šliavaitė K. (2016). Etninių mažumų grupės Lietuvoje: demografinė kaita ir socialinės padėties aspektai. Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita. Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2016, p. 85-108. ISBN 978-9955-531-58-6.

Frėjutė-Rakauskienė M., Marcinkevičius A., Šliavaitė K., Šutinienė I. (2016). Etniškumas ir identitetai Pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vaibra, 224 p. ISBN 978-9955-531-57-9.

Gaidys V. (2016). Lietuvos gyventojų grupių pasitikėjimas valstybės institucijomis: panašumai ir skirtumai. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Gečienė I. (2016). The Situation of ethnic minorities in Lithuania from the perspective of their self-perception”. Sonja Schuler (ed.), Exchange, Dialogue, New Divisions? Ethnic Groups and Political Cultures in Eastern Europe. P. 23-44. Freiburg Studies in Social Anthropology / Freiburger Sozialanthropologische Studien, (Book 45), Muenster: LIT Verlag.

Gedvilaitė-Kordušienė M. (2016). Intergenerational solidarity in transnational space: The case of elderly parents left behind in Lithuania. Mobility and family in transnational space, Eds. Grassi, M., Ferreira, T. UK, Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing: p. 117 – 140, ISBN (10): 1-4438-8601-7.

Gruževskis B., Danilevičienė I. (2016). Socialinės sanglaudos ir ekonomikos konkurencingumo integracija žinių ekonomikos kontekste. Švietimo ekonomika ir politika: investicinė ir edukacinė patirtis. Mokslinių straipsnių rinkinys (XII). Vilnius: LEU. 2016. P. 11-28.

Gruževskis B., Miežienė R. (2016). Atypical forms of employment in Lithuania: main characteristics and prevalence.Socialiniai tyrimai. Šiaulių universitetas. 2016. Nr. 39(1). P. 27-36.

Janušauskienė D. (2016). Ethnicity as political cleavage: the political agenda of the Polish national minority in Lithuania. Nationalities Papers: The Journal of Nationalism and Ethnicity. 44(4). P. 578-590.

Janušauskienė D. (2016). Labour exploitation of migrant workers: Reflection on the empirical research of Lithuanian migrants. Вісник Харківського національного університету імені В.Н. Каразіна. Серія «Соціологічні дослідження сучасного суспільства: методологія, теорія, методи». 36. P. 82-91.

Janušauskienė D. (2016). Lyginamasis metodas politikos moksle: Tyrimų genezės ir klasifikacijos ypatumai. Socialinių mokslų studijos. 7(2). P. 305-317.

Janušauskienė D. (2016). Moterų diskriminacija moksle: „stiklinės lubos“, „stiklinės uolos“, „ugnies sienos“ ir „motinystės sienos“. Filosofija. Sociologija. T. 27. Nr. 2. P. 132-139.

Kocai E. (2016). Jaunų benamių ryšiai su šeima (socialinio kapitalo teorijos kontekste). M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Kriaučiūnas E. (2016). Apgyvendinimo paslaugų teritorinė sklaida Lietuvoje. Geografijos metraštis 49, p. 31-51. ISSN 2335-8610 (online), ISSN 2424-3434 (print).

Kriaučiūnas E., Pociūtė-Sereikienė G., Ribokas G. (2016). Gyventojų aptarnavimo įstaigų tinklo kaitos tendencijos Lietuvos kaimo gyvenvietėse. Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas. ISSN 2424-497X (online), ISSN 2029-963X (print).

Krutulienė S. (2016). Epilepsija sergančių suaugusių asmenų politinio, kultūrinio ir socialinio dalyvavimo veiksniai.Mokslo darbų žurnalas “Socialinis darbas”. Vilnius: M. Romerio universitetas. 2016. T. 14. Nr. 1. P. 53-68.

Kublickienė L. (2016). Socialinių lyčių skirtumų mažinimas kaip įtraukios visuomenės kūrimo prielaida. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Labanauskas L. (2016). Rusakalbis jaunimas Visagine: antros ir trečios kartos migrantų tautinis tapatumas. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Lipnevič A. (2016). Gydytojų darbo apmokėjimo ir situacijos Lietuvos darbo rinkoje analizė. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Lipnevič A. (2016). Gydytojų tankumo ir amžiaus struktūros netolygumai Lietuvoje 1998–2014 m. D. Burneika, M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Liutikas D. (2015). Future of tourism: values and identity in travelling. Second International Conference on Tourism and Hospitality Management. Papers of ICTHM 2015. International Center for Research and Development, Colombo. Sri Lanka. P. 7-14.

Liutikas D. (2015). Manifestation of values and identity in travelling. Konstantinos Andriotis (ed.), Proceedings of The International Conference on Tourism (ICOT 2015). From Tourism Policy into Practice: Issues and Challenges in Engaging Policy Makers and End Users. London 24-27 June 2015. P. 233-245.

Liutikas D. (2016). Lithuania, tourism. J. Jafari and H. Xiao (ed.), Encyclopedia of Tourism. Springer. P. 559-560. Duomenų bazė: Springer Link. DOI 10.1007/978-3-319-01384-8_122.

Liutikas D. (2016). Religijos geografija: šventųjų kultas Lietuvoje (I dalis). Logos. 88. P. 159-168.

Marcinkevičius A. (2016). Antrojo pasaulinio karo laikotarpio rusų kilmės išeiviai iš Lietuvos: socialinio ir kultūrinio portreto metmenys. Oikos: Lietuvių migracijos ir diasporos studijos. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių išeivijos institutas, p. 15–28. ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis).

Matonytė I. (2016). The thematic triangle of the politics of memory in new post-soviet democracies. Filosofija. Sociologija. T. 27. Nr. 2. P. 116-124.

Matonytė I. (2016). Lietuvos Seimo narių europietiškumas (2004-2016). M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Matulionis A. (2016). Visuomenės socialinės struktūros tyrimo pjūviai. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Miežienė R., Blažienė I. (2016). Regulation of labour market intermediaries and role of the social partners in preventing trafficking of labour. Europos Fondas gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti. Dublinas. 2016. 11 P.

Mikulionienė S. (2016). Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių socialinės atskirties rizika: akademinis ir politinis diskursas. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Mikulionienė S., Rapolienė G. (2016). Vyresnio amžiaus žmonių mitybos nuostatos ir praktikos – prielaida stratifikacijai pagal amžių? Filosofija. Sociologija. T. 27. Nr. 2. P. 173-182.

Novelskaitė A. (2016). Darbo ir kito laiko balansas moksle: Lietuvos mokslininkių patirtys ir praktikos. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Okunevičiūtė-Neverauskienė O., Sereičikaitė D. (2016). Jaunimo verslumo galimybės Lietuvoje: problemos ir perspektyvos.19-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos “Mokslas – Lietuvos ateitis” teminė konferencija “Verslas XXI amžiuje / Business in XXI century”. 2016. P. 1-12.

Petrušauskaitė V., Žibas K. (2016).  4 skyrius. Gyventojų etninių struktūrų sociodemografinės ir regioninės diferenciacijos. Lietuvos demografinė  kaita: ką atskleidžia gyventojų surašymai. 2016.  Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas/Versus Aureus, p. 108-134. ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis). ISBN 978-609-467-254-5, ISBN 978-609-467-254-5-8.

Pocius A. (2016). Demografinių grupių padėties pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje ir metodinių skirtumų įtaka santykiniams nedarbo rodikliams. Lietuvos statistikos darbai. Vilnius. 2016. Nr. 55(1). P. 6-18.

Pocius A., Gruževskis B. (2016). Demografinių pokyčių ypatumai šalies didžiuosiuose miestuose. Lietuvos socialinė raida. Teritorinis aspektas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2016. Nr. 5. P. 25-43.

Pociūtė-Sereikienė G., Krupickaitė D. (2016). Uždaros gyvenvietės kaip teritorinės segregacijos veiksnys. Filosofija. Sociologija. ISSN 2424-4546 (online), ISSN 0235-7186 (print).

Puur A., Rahu L., Maslauskaite A., Stankuniene V. (2016). The Transforming Education Gradient in Marital Disruption in Northern Europe: A Comparative Study Based on GGS Data. Journal of Comparative Family Studies. Vol. XLVII (1): 87 –111.

Ribokas G. (2016). Probleminių Lietuvos agrarinių teritorijų žemės ūkio veiklos geografiniai aspektai. Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas. ISSN 2424-497X (online), ISSN 2029-963X (print).

Rutkauskas V. (2016). Stability after Crisis: Changes in Dept Holders. 12th International Prof. V. Gronskas Scientific Conference “Economy Development: Theory and Practice”. P. 70-82.

Rutkauskas V. (2016). Tax Morale and Tax Payments among Euro Area Households. Comparative European Research 2016. P. 79-82.

Skučienė D., Moskvina J. (2016). Policy and desicion to retire in Central and Eastern European Countries. European policy analysis, Vol.2, No. 1. P.67-98.

Stumbrys D. (2016). Lietuvos vyrų mirtingumo diferenciacijos sociologiniai demografiniai veiksniai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. /Daktaro disertacija/.

Šutinienė I. (2016). Negotiating borders: conflicting memories of World War II participants in Lithuania. A. Kannike, M. Tasa (eds.) The Dynamics of Cultural Borders. Approaches to Culture Theory 6. Tartu: University of Tartu Press. P. 169-188.

Šutinienė I. (2016). The construction of continuous self in the life stories of former Soviet officials in Lithuania. Journal of Baltic Studies. 47(4). P. 513-536.

Taljūnaitė M., Sviklas E. K. (2016). Lietuvos gyventojų tapatumo socialinėje struktūroje kaita: vidurinioji klasė. M. Taljūnaitė (sud.). Lietuvos gyventojų grupių socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Tretjakova V. (2016). Gimdymo paauglystėje raida ir teritorinė diferenciacija Lietuvoje. Geografijos metraštis 49, p. 17-30. ISSN 2335-8610 (online), ISSN 2424-3434 (print).

Ubarevičienė R. (2016). Lietuvos gyventojų vidaus migracijų teritoriniai ypatumai XXI a. Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas. ISSN 2424-497X (online), ISSN 2029-963X (print).

Ubarevičienė R., van Ham M., Burneika D. (2016). Shrinking regions in a shrinking country: the geography of population decline in lithuania 2001-2011. Urban Studies Research. ISSN 2090-4193 (online), ISSN 2090-4185(print).

Valatka V., Burneika D., Ubarevičienė R. (2016). Large social inequalities and low levels of socio-economic segregation in Vilnius. In Socio-Economic segregation in European Capital cities: East meets West. Ed. Tammaru T et al., p. 313-332. ISBN 978-1-138-79493-1. Routledge: London and New York.

Žalimienė L., Junevičienė J. (2016). Work-life Balance (WLB) as a Factor of Job Satisfaction (JS) in Social Care Services in Lithuania. Tiltai. Klaipėda: Klaipėdos universitetas. Nr. 2. P. 1-19.

Žvinklienė A. (2016). Innovations in Gender Equality Politics in the Baltic States: from woman to gender mainstreaming. Filosofija. Sociologija. T. 27. Nr. 2. P. 354-363.

Aidukaite J., Jacobsson K. (2015). Europeanization and Urban Movements: Political Opportunities of Community Organizations in Lithuania. In: Jacobsson, K. (ed.), Grassroots in the City: Urban Movements in Central and Eastern Europe (Franham: Ashgate). P. 247-273.

Aidukaite J., Fröhlich Ch. (2015). Struggle over public space: grassroots movements in Moscow and Vilnius. International Journal of Sociology and Social Policy 35 (7/8). P. 565-580.

Baranauskaitė A., Burneika D., Tučas R. (2015). Elektorinių struktūrų erdvinė diferenciacija Lietuvos miestų regionuose.Geografijos metraštis 48, p. 3-23. ISSN 2335-8610.

Bartochevis V. (2015). “Nikkei” bendruomenė Brazilijoje – identiteto formavimas ir integracijos iššūkiai. Filosofija. Sociologija. T. 26. Nr. 4. P. 329-335.

Blažytė G. (2015). Visuomenės nuostatos imigracijos atžvilgiu ir jų atsiradimo prielaidos // Etniškumo studijos 2015/1 Ethnicity Studies: Darbo migrantai: gyvenimo ir darbo sąlygos Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/Vaibra, p. 107-134. ISSN 1822-1041.

Blažytė  G. (2015). Etniškumas kaip socialinis kapitalas migracijos kontekste // Socialinių mokslų studijos. Mykolo Romerio universitetas. 2015, Nr. 7 (2), p. 394-410. ISSN 2029-2244.

Burneika D., Ubarevičienė R. (2015). The economic crisis and development of Vilnius urban region – spatial aspects. Studia Regionalne i Lokalne Nr. 2(60)/2015, p. 81-96. ISSN 1509-4995.

Burneika D., Ubarevičienė R., Valatka. V. (2015). Socio-economic segregation in growing urban regions of Lithuania.Filosofija.Sociologija. T. 26. Nr. 4, p. 277–292.

Danilevičienė I., Gruževskis B. (2015). Theoretical aspects of wage and the features of wage structure. // Journal of System and Management Sciences. 2015. Vol. 5(3). P. 46–64.

Frėjutė-Rakauskienė M. (2015). The Role of Voluntary Organisations in Constructing the Common Identity and Mobilising of Polish Community in Southeastern Lithuania // Polish Political Science Review. Vol. 3 (1),  17-34. ISSN: 2353-3773.

Frėjutė-Rakauskienė M. (2015). Lenkų etninės grupės pilietinio dalyvavimo aspektai Pietryčių Lietuvoje // Filosofija. Sociologija. 2015, T. 26, Nr. 2, p. 146-154. ISSN 0235-7186.

Frėjutė-Rakauskienė M. (2015). Etninių grupių, imigrantų ir LGBT žmonių reprezentacija Lietuvos interneto dienraščiuose// Nuomonės raiška Lietuvos internetinėje erdvėje: žmogaus teisės, etika ir teisminė praktika. Vilnius: Lietuvos žmogaus teisių centras, p. 39-51.

Gaidys V., Tureikytė D. (2015). Užimtumo problemos 1989-1993 metų visuomenės nuomonės tyrimuose. Lietuvos socialinė raida: užimtumo politikos ir socialinės pagalbos įtaka socialinei stratifikacijai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Gaidys V., Tureikytė D. (2015). Visuomenės nuomonės skirtumai mieste ir kaime 1989-1993 metais. Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Gataūlinas A. (2015). Dirbančiųjų skurdas Lietuvoje ES kontekste: socialinės, ekonominės ir demografinės priežastys.Užimtumo politikos ir socialinės pagalbos įtaka socialinei stratifikacijai. Lietuvos socialinė raida. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. Nr. 4. P. 75-87.

Gedvilaitė-Kordušienė M. (2015). Norms and care relationships in transnational families: The case of elderly parents left behind in Lithuania. Baltic Journal of European Studies 5(2): 90-102. ISSN 2228-0588.

Gedvilaitė-Kordušienė M. (2015). Does adult child migration lower the level of intergenerational solidarity? Evidence from Lithuanian transnational families. Polish Sociological Review 1(189): 47-69.

Gedvilaitė-Kordušienė M. (2015). Attitudes towards filial responsibilities in transnational family: The case of elderly parents left behind in Lithuania. Working Paper No.7/2015, Transnational lives. Mobility and Gender tinklapis http://www.tlnetwork.ics.ul.pt/images/WP/WP07_2015.pdf.

Gruževskis B., Blažienė I. (2015). Upskilling unemployed adults. The organisation, profiling and targeting of training provision, EEPO review spring 2015. // European Employment Policy Observatory (EEPO). European Commission. 12 P.

Gruževskis B., Rutkauskas A.V., Danilevičienė I. (2015). Integral knowledge, innovation and technology cluster – new perspective of labour development. // Education of Economists and Managers. Vol. 4(38). P. 49–64.

Ivaškaitė-Tamošiūnė V. (2015). Socialinių išmokų ir mokesčių vaidmuo mažinant pajamų nelygybę Lietuvoje 2005-2011 metais. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Nr. 1 (36). P. 19-31.

Jasilionis D., Stankūnienė V., Maslauskaitė A., Stumbrys D. (2015). Lietuvos demografinių procesų diferenciacija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Kocai E. (2015). Gatvės benamių kasdienė gyvensena. Socialinis ugdymas. Vilnius: LEU. 15 P.

Коцай Е., Раткявичене В. (2014). Социальная политика по сокращению бездомности в Литве и Европейском Союзе. Zuģicka I. (atb. par izd. / Resp. Ed.) Daugavpils Universitātes 56. starptautiskās zinātniskās konferences rakstu krājums. B. daļa “Sociālās zinātnes”. Daugavpils: Daugavpils Universitāte. P. 81-88.

Krutulienė S. (2015). Lėtinėmis ligomis sergančių asmenų užimtumo pajėgumas: epilepsija sergančių asmenų atvejis (The employment capability of people with chronic illness: case study of people with epilepsy). // Lietuvos socialinė raida. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. Nr. 4. P 61-74.

Kublickienė L. (2015). Regionų kultūra ir jos būklės Lietuvoje vertinimas. Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Labanauskas L. (2015). Rusakalbis jaunimas Visagine: pageidaujami ir nepageidaujami tapatumai. Socialinės ir ekonominės politikos studijos. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Lipnevič A. (2015). Daugiabučių namų atnaujinimas Lietuvoje: problemos ir gyventojų iniciatyva. Viešoji politika ir administravimas. T. 14. Nr. 2. Vilnius: MRU leidykla. P. 177–193.

Liutikas D. (2015). Indulgence feasts: manifestation of religious and communal identity. Managing and Developing Communities, Festivals and Events (editors: Allan Jepson, Alan Clarke). Palgrave Macmillan. P. 148-164.

Liutikas D. (2015). Religinių objektų Lietuvoje geografinių vietų analizė. Geografijos metraštis. Vilnius. 2014. Nr. 47. P. 103-117.

Liutikas D. (2015). Religious landscape and ecological ethics: pilgrimage to the Lithuanian Calvaries. International Journal of Religious Tourism and Pilgrimage. Vol. 3. Iss. 1. Article 4. P. 11-24.

Liutikas D. (2015). In search of miracles: pilgrimage to the miraculous places. Tourism Review. Vol. 70. Iss. 3. P. 197-213.

Marcinkevičius A. (2015). Rusų švietimo organizavimas Kauno mieste XX a. 3-4 dešimtmečiuose // Kauno istorijos metraštis. T. 15. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas/Vilnius: Versus Aureus leidykla, p. 149-166. ISSN 1822-2617 (spausdintas), ISSN 2335-8734 (internete).

Maslauskaitė A. (2015). Vienišos motinos, materialinė deprivacija ir gyvenimo kokybė. In A. Tereškinas, J. Bučaitė-Vilkė (sud.) Socialinė atskirtis ir geras gyvenimas Lietuvoje. Kaunas: Versus Aureus, p. 73-121.

Maslauskaite A., Baublyte M. (2015). Gendered paths to re-partnering after divorce in four Central European and Baltic countries. Czech Sociological Review. Vol. 51 (6): 1023–1046.

Maslauskaitė A., Baublytė M. (2015). Education and transition from cohabitation to marriage in Lithuania. The History of the Family. Vol. 20 (4): 563–579.

Maslauskaitė A., Jasilionis D. (2015). Vyrų išsilavinimas ir pirmos santuokos kūrimas: ar universitetas suteikia pranašumų? Kultūra ir visuomenė. 6 (1): 11-27.

Maslauskaite A., Jasilioniene A., Jasilionis D., Stankuniene V., Shkolnikov V. (2015). Socio-economic determinants of divorce in Lithuania: Evidence from register-based census linked data. Demographic Research. Vol. 33 (30): 871–908.

Matonyte I. (2015). National and European gender equality legislation. A mismatch of agendas and hesitant feminism in Lithuania. Galligan Yvonne (ed.). States of Democracy. Gender and Politics in the European Union. P. 100-118.

Matonytė I., Vobolevičius V. (2014). Politinių partijų dalyvavimas koalicinėse vyriausybėse: atspindžiai nacionalinėje Lietuvos žiniasklaidoje (1996–2013). Parlamento studijos. Nr. 17. P. 111-142.

Matulionis A. V., Subačiūtė J. (2015). Judėjimo negalią turinčių paauglių socializacijos patirtys reabilitacinėje įstaigoje. Filosofija. Sociologija. T. 26 Nr. 2. P. 164-173.

Moskvina J., Okunevičiūtė Neverauskienė L. (2015). Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas: ES ir Lietuvos Aktuali patirtis (Implementation of active labour market policies: relevant experience from Lithuania and other EU countries). // Lietuvos socialinė raida. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. Nr. 4. P 24–49.

Navaitis G., Gaidys V. (2015). Lietuvos gyventojų požiūris į tos pačios lyties porų šeimines teises. Sociologija. Mintis ir veiksmas.

Navaitis G., Kairienė B., Gaidys V. (2015). Fizinių bausmių vaikystėje sąsajos su laimingumu suaugus. Pedagogika.

Navaitis G., Labutis G., Gaidys V. (2015). The Public in the Social Care and Social Security system. Теория и практика психолого-социальной работы в современном обществе. Материалы Международной заочной научно-практической конференции. Нижегородский государственный университет им. Н.И. Лобачевского‚ 25 февраля 2015 г.

Navaitis G., Ralys K., Gaidys V. (2015). Tikėjimo ir laimės sąsajos. Socialinis ugdymas / Socialinės inovacijos socialinių industrijų plėtrai. T. 39. Nr. 3. P. 30–38.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R. (2015). Addressing plagiarism through formal and informal requirements in scientific journals: empirical findings from journals published in Lithuania. Plagiarism across Europe and beyond 2015. Conference Proceedings. Brno: Mendel University. P. 62-72.

Ocenasova Z.,  Pilinkaitė Sotirovič V. (2015). Europeanization of Family Policies: Comparative Analysis of Policy Discourses on Gender Equality in Care Policies in Czech Republic, Lithuania and Slovakia // Analele Universitati Bucuresti. Family policies in European Context. Anul XVII – 2015, Nr. 1.  p. 73-97. ISSN 1582-2486.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Gruževskis B., Merkys G. (2015). Absolventų aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos organizavimo vadovas (High school graduates career monitoring organization: handbook). Vilnius: Vilniaus universitetas. 2015. 120 P.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Kudarauskas J. (2015). Erasmus+ jaunimo programos informacijos sklaidos platformų vertinimas (Evaluation of Erasmus+ youth program informatikon dissemination platforms). Konferencijos straipsniai. // Verslas XXI amžiuje. 2015. Nr. Verslas 287. P. 73–80.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Rakauskienė O. G. (2015). Strategic guidelines of increasing employment and reducing unemployment in the context of EU (Lithuanian case). // Transformations in Business & Economics. 2015. Vol. 14(2). P. 224–253.

Petrylaitė D. (2015). The institute of social partnership in “post-soviet” society: challenge for trade unions identifying the new tasks in nowadays labour market conditions. Institut derzhavi i prava imeni V.M. Koreckogo NAN Ukrajini. P. 430-439.

Petrušauskaitė V., Batuchina A. (2015). Darbo migrantai iš ne Europos Sąjungos šalių Lietuvoje: migracijos struktūra ir apklausos organizavimo iššūkiai // Etniškumo studijos 2015/1/ Ethnicity Studies: Darbo migrantai: gyvenimo ir darbo sąlygos Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/Vaibra, p. 28-47. ISSN 1822-1041.

Petrušauskaitė V.,  Žibas K. (2015). Pratarmė. Darbo migrantų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimas Lietuvoje //Etniškumo studijos 2015/1/ Ethnicity Studies: Darbo migrantai: gyvenimo ir darbo sąlygos Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/Vaibra, p. 5-9. ISSN 1822-1041.

Petrušauskaitė V., Žibas K., Batuchina A. (2015). Darbo migrantų Lietuvoje gyvenimo ir darbo sąlygų rodiklių sąvadas//Etniškumo studijos 2015/1 /Ethnicity Studies: Darbo migrantai: gyvenimo ir darbo sąlygos Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/Vaibra, p. 48-78. ISSN 1822-1041.

Pocius A. (2015). Šešėlinės ekonomikos ir neoficialaus užimtumo būklės bei tendencijų įvertinimas Lietuvoje (Evaluation of the shadow economy and informal employment trends in Lithuania). // Lietuvos statistikos darbai. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas prie LR vyriausybės. 2015. T. 54. Nr. 1. P. 18–32.

Pocius A., Okunevičiūtė Neverauskienė L. (2015). Tikslinių grupių integracijos į darbo rinką galimybių vertinimas (Assessment of opportunities for target group to integrate into labour market). // Lietuvos socialinė raida. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2015. Nr. 4. P. 50–81.

Pociūtė-Sereikienė G., Krupickaitė D., Peciukonytė L. (2015). Gated neighbourhoods in Vilnius region: Socio-spatial residential differentiation. In J. Condie and A.M. Cooper (Eds.) Dialoges of Sustainable Urbanisation: Social Science Research and Transitions to Urban Contexts, Penrith: University of Western Sydney, p. 99-102.

Puur A., Rahnu L., Maslauskaitė A., Stankūnienė A. (2015). The transforming educational gradient in marital disruption in Northern Europe: A comparative study based on GGS data. Journal for Comparative Family Studies. Vol. 46 (spaudoje).

Račinskaja I. (2015). Globalizacijos iššūkiai ir teikiamos galimybės užimtumo sąlygomis ES šalyse (Challenges and possibilities of globalization for employment in European Union countries). Konferencijos straipsniai. // Verslas XXI amžiuje. 2015. Nr. Verslas 223. P. 52–62.

Ramanauskas T., Naruševičius L., Matkėnaitė S., Valinskytė N., Rutkauskas V. (2015). Kreditavimą lemiantys veiksniai ir jo sąryšiai su ekonominiais procesais. Pinigų studijos. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos bankas. P. 27-47.

Ramanauskas T., Naruševičius L., Matkėnaitė S., Valinskytė N., Rutkauskas V. (2015). Kreditavimą lemiantys veiksniai ir jo sąryšiai su ekonominiais procesais. Teminių straipsnių serija. Nr. 6.

Rutkauskas V. (2015). Financial stability, fiscal sustainability and changes in debt structure after economic downturn.Ekonomika Nr. 94(3). Vilnius: Vilniaus universitetas. P. 70-85.

Rutkauskas V., Ivaškaitė-Tamošiūnė V. (2015). Vengimas mokėti mokesčius ir su tuo susiję veiksniai Baltijos valstybėse.Pinigų studijos. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos bankas. P. 74-87.

Rutkauskas V., Kulikauskas D., Šumskis V. (2015). Lietuvos namų ūkių finansinė būklė ir finansų sektoriaus stabilumas.Pinigų studijos. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos bankas. P. 63-73.

Skučienė D. (2015). Pajamų nelygybė: senatvės pensijų vaidmuo. Užimtumo politikos ir socialinės pagalbos įtaka socialinei stratifikacijai. Lietuvos socialinė raida. Nr. 4. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. P. 88-103.

Skučienė D., Bartkus A., Moskvina J., Uleckienė A. (2015). Senėjanti visuomenė: kaip mes pasirengę? Monografija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. P. 332.

Stumbrys D., Jasilionis D. (2015). Išsilavinimas kaip darbingo amžiaus vyrų mirtingumo diferenciacijos veiksnys Lietuvoje. Kultūra ir visuomenė. Socialinių tyrimų žurnalas, 6 (1): 27-43.

Świątkowski A. M., Petrylaitė D., Blažienė I., Bagdonaitė A. (2015). International legal standards of collective agreements and related aspect in the selected European Union member states. Verslo ir teisės aktualijos. 2015. 10 P.

Šliavaitė  K. (2015). ‘Homeland is Where Everything Is for the People’: The Rationale of Belonging and Citizenship in the Context of Social Uncertainty, in Ida Harboe Knudsen, Martin Demant Frederiksen (eds.) Ethnographies of Grey Zones in Eastern Europe: Relations, Borders and Invisibilities. London, New York: Anthem Press, p. 107-122. ISBN 9781783084135.

Šliavaitė  K. (2015). Mokyklos valstybine arba mokomąja kalba pasirinkimo strategijos Pietryčių Lietuvoje: tarp etniškumo išlaikymo ir socialinio mobilumo galimybių? //Filosofija. Sociologija. 2015, T. 26 (2), p. 135-145. ISSN 0235-7186.

Šliavaitė  K. (2015). Kalba, tapatumas ir tarpetniniai santykiai Pietryčių Lietuvoje: daugiakultūriškumo patirtys ir iššūkiai kasdieniuose kontekstuose //Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. 2015, 15 (24), p.  27-51. ISSN 1392-4028.

Šutinienė I. (2015). Tautos istorijos pasakojimo raiška daugiakultūriame regione: Pietryčių Lietuvos lenkų etninės grupės atvejis. Sociologija. Mintis ir veiksmas. Nr. 1.

Šutinienė I. (2015). Landkarten der Vergangenheit einer Stadt: Bilder der Vergangenheit von Klaipėda im kommunikativen Gedächtnis seiner Einwohner und die Identität der Stadt. (On-line publikacija, moksliškai komentuotas vertimas). Das Nordost-Institut/Institut für Kultur und Geschichte der Deutschen in Nordosteuropa e.V. (IKGN e.V.) an der Universitat Hamburg.

Ubarevičienė R., Burneika D. (2015). Spatial transformation of the economy in the post-communist period: The case of the Vilnius urban region. Geographia Polonica, Vo.88 (1), p. 143-157. Polish academy of sciences: Warsaw.

Ubarevičienė R., Burneika D., van Ham M. (2015). Ethno-political effects of suburbanization in the Vilnius urban region. An analysis of voting behaviour. Journal of Baltic Studies, p. 217-242. ISSN 0162-9778 (Print), 1751-7877 (Online). Routledge.

Zabarauskaitė R., Blažienė I. (2015). Lithuania: working life country profile. European Foundation for the Improvement of Living and Workinig Conditions. Comparative analytical report. European Observatory of Working Life. Dublinas. 2015. 22 P. [Interaktyvus].

Zabarauskaitė R., Gruževskis B. (2015). Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje (Systematic study on poverty in Lithuania). Lietuvos socialinių tyrimų centras, Darbo rinkos tyrimų institutas. Kaunas: Lietuvos Caritas. 2015. 80 P.

Zabarauskaitė R., Gruževskis B. (2015). Skurdo kultūros apraiškos socialinės paramos gavėjų grupėje (Manifestations of poverty culture among social benefit recipients). // Filosofija. Sociologija. 2015. T. 26. Nr. 2. P. 99–112.

Žalimienė L., Poviliūnas A., Lazutka R. (2015). Visuomenės grupių požiūris į socialinės pašalpos organizavimą kaip socialinės paramos politikos reformos veiksnys. Užimtumo politikos ir socialinės pagalbos įtaka socialinei stratifikacijai. Lietuvos socialinė raida. Nr. 4. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. P. 104-127.

Žibas K., Petrušauskaitė V. (2015). Darbo migrantai Europoje ir Lietuvoje: gyvenimo ir darbo sąlygų problematika //Etniškumo studijos 2015/1 /Ethnicity Studies: Darbo migrantai: gyvenimo ir darbo sąlygos Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/Vaibra, p. 11-27. ISSN 1822-1041.

Žibas K. (2015). Immigration Policies in Lithuania: Institutional and Legislative Developments, Challenges and Opportunities // Problemy Polityki Społecznej. Studia i dyskusje.  2015/31 (4), p. 59-79. Polish Academy of Sciences & Institute of Social Policy of University of Warsaw. ISSN 1640-1808.

Petrušauskaitė, V. (2014). Etniškumo studijos 2014/1/Ethnicity Studies: (Ne)lygios galimybės švietime: ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo sistemos Vilniaus mieste analizė.  Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/Vaibra. 164 p. ISSN 1822-1041. ISBN 978-9955-862-44-4.

Žibas, K. 2014. Kinu ir turku imigrantai Lietuvoje. Monografija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/Vaibra. 228 p. ISBN 978-9955-862-43-7

Blažytė, G. (2014). Migracijos procesų kaita ir imigracijos tendencijos šeimos susijungimo pagrindu Lietuvoje 2004-2013 m. laikotarpiu // OIKOS. Lietuvių migracijos ir disporos studijos. 2014, Nr. 1 (17),  VDU: Lietuvių išeivijos institutas,  p. 7-22. ISSN 1822-5152.

Blažytė, G. (2014). Imigracija šeimos susijungimo pagrindu Lietuvoje // Tiltas į ateitį. KTU,  Nr. 1 (8), p. 75-79, ISSN 2029-9346.

Матулионис, А.В., Фреюте-Ракаускене, М. (2014). Идентичность русской этнической группы и ее выражение в Литве и Латвии. cравнительный аспект // Мир России. Социология. Этнология. Москва: национальный исследовательский университет, T. 23, № 1, с. 87-114. ISSN 1881-038X.

Petrušauskaitė, V. (2014).  Child’s right to education: lessons from a research in the Kirtimai settlement // Integrating social sciences into legal research. – Konferencijos „International conference of PhD students and young recearchers” medžiaga.  Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014 04 10-11, p. 283-290. ISBN 978-609-459-304-8.

Pilinkaite Sotirovic, V. (2014). L’égalité des genres dans la politique familiale de la Lituanie. L’influence des discours conservateurs sur la famille, le congé  parental et la conciliation vie familiale-vie professionnelle // Politiques sociales et familiales. 2014, № 115, Paris, p. 25-36.  ISSN 2101-8081.

Žibas, K., Platačiūtė, V. (2014). Migrantų integracija ir migracijos tinklai Lietuvoje: nuo teorinių veiksnių iki empirinių duomenų // Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2014, Nr. 2 (18), p. 7-21. ISSN 1822-5152.

Burneika D., Daugirdas V., Ubarevičienė R. (2014). Role of migrations in depopulation processes of rural areas in East EU – The case of Lithuania. EUROPA XXI, 27. Warszawa. ISSN 1429-7132.

Churski P., Burneika D., Chorec. P. (2014). Churski Ed..Areas of economic growth and areas of stagnation as objects of special intervention in the regional policies of European Union member states:an international comparison. In The social and economic growth vs. the energence of economic growth and stagnation areas. P.151-188. Bogucki wydavnictwo naukowe, Poznan, 2014. ISBN 978-83-7986-019-7.

Gedvilaitė-Kordušienė M., Mikulionienė S. (2014). Lietuvos gyventojų senėjimas XXI a. pradžioje: demografinis ir gyvenimo kokybės aspektai. „Lietuvos socialinė raida Nr. 3: Lietuvos gyventojai XXI a. pradžioje: socio-demografinė raida“ Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Jasilioniene A., Stankuniene V., Jasilionis D. (2014). Census-linked study on ethnic fertility differentials in Lithuania. Studies of Transition States and Societies, Vol. 6(2): 57-67. ISSN: 1736-8758.

Jasilionis D., Stankūnienė V. (2014). Lietuvos gyventojų mirtingumo skirtumai pagal tautybę. Nauji metodai – patikimesni rezultatai. Demografija visiems, Nr. 1: 18-18. ISSN: 2351-6887.

Jasilionis D., Stankūnienė V., Ambrozaitienė D., Trofimova O. (2014). Gyventojų surašymo ir demografinės statistikos duomenų jungimas: metodologiniai principai ir tyrimų galimybės. Lietuvos statistikos darbai, 53 t., Nr. 1: 5-14. ISSN: 1392-642X.

Jasilionis D., Stankūnienė V., Jasilionienė A. (2014). Kas Lietuvoje susilaukia daugiausia vaikų? Demografija visiems, Nr. 1: 11-12. ISSN: 2351-6887.

Jepsen M.R., Daugirdas V., Ribokas G., et al. (2014). Transition in European land-management regimes between 1800 and 2010, Land use policy, Oxford, Elsevier. ISSN:0264-8377.

Kriaučiūnas E. (2013). Lietuvos kaimo gyvenviečių tinklo kaitos ypatumai 1989-2011 metais. Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje 1 (5): 53-60. ISSN 2029-8846.

Kriaučiūnas E., Krupickaitė D., Pociūtė-Sereikienė G., Ubarevičienė R. (2014). Lietuvos kaimo gyvenviečių funkcijų kaitos regioninės ypatybės. Geografijos metraštis 47. ISSN 0132-3156.

Kriaučiūnas E., Ubarevičienė R., Pociūtė-Sereikienė G. (2014). Lietuvos kaimo apgyvenimo kaitos regioninės ypatybės 2001-2011 metais. Lietuvos socialinė raida Nr 3: Lietuvos gyventojai XXI a pradžioje: socio-demografinė raida. Vilnius: LSTC. ISSN 2029-963X.

Krupickaitė D., Pociūtė G., Peciukonytė L. (2014). In the middle of nowhere: Gated neighbourhoods in Vilnius region as a new lifestyle? Hungarian geographical bulletin 63 (3): 271-286. ISSN 2064-5031.

Maslauskaitė A. (2014). Nesantuokinis gimstamumas Lietuvoje: lyginamoji laiko perspektyva. Demografija visiems. Kaunas: VDU. 11-12. ISSN 2351-6887.

Maslauskaitė A. (2014). Nesantuokinio gimstamumo raida ir socio-erdvinė diferenciacija. „Lietuvos socialinė raida Nr. 3: Lietuvos gyventojai XXI a. pradžioje: socio-demografinė raida“. Vilnius: LSTC. ISSN 2029-963X.

Pociūtė G. (2014). Trends of imbalances of demographic and socioeconomic development in post-reform period in Lithuania. In: P. Churski, ed. 2014. Social and economic growth vs. the emergence of economic growth and stagnation areas. Poznan: Bogucki Wydawnictwo Naukowe, p. 129-150. ISBN 978-83-7986-019-7.

Pociūtė-Sereikienė G., Kriaučiūnas E., Ubarevičienė R. (2014). Peripheralisation trends in rural territories: the case of Lithuania. Studies in Agricultural Economics 116: 122-130. ISSN 1418-2106.

Ribokas G., Kriaučiūnas E., R. Ubarevičienė R. (2014). Kaimo gyvenviečių transformacijos poveikis agrarinių teritorijų raidai.Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje, Šiauliai. ISSN 2029-8846.

Smailyte G., Jasilionis D., Vincerzevskiene I., Krilaviciute A., Ambrozaitiene D., Stankuniene V., Shkolnikov V.M. (2014). Educational differences in incidence of cancer in Lithuania, 2001-2009: evidence from census-linked cancer registry data.European Journal of Cancer Prevention (in press). ISSN: 0959-8278.

Stankūnienė V. (2014). Ar šį šimtmetį palydėsime dar turėdami 2 milijonus? Demografija visiems, Nr. 1: 9-1. ISSN: 2351-6887.

Stankuniene V., Baublyte M. (2014). Sociodemographic differences of fertility intentions in Lithuania in the context of low fertility and economic instability. Demography and Social Economy, Vol. 1(21): 59-71. ISSN: 2072-9480.

Stumbrys D. (2014). Lietuvos vyrų savižudybių žemėlapis. „Lietuvos socialinė raida Nr. 3: Lietuvos gyventojai XXI a. pradžioje: socio-demografinė raida“. Vilnius: LSTC. ISSN 2029-963X.

Stumbrys D., Trofimova O. (2014). Mirtingumo dėl mirties priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, skaičiavimo metodologiniai principai. Metodologija. Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius.

Stumbrys D., Jasilionis D., Ambrozaitienė D., Stankūnienė V. (2014). Demografiniai praradimai susiję su alkoholio vartojimu: Lietuvos respublikos 2011 m. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo ir mirtingumo duomenų jungimo tyrimas. Lietuvos statistikos darbai, 53 t., Nr. 1: 15-23. ISSN: 1392-642X.

Tretjakova V. (2014). Lietuvos gyventojų išsilavinimo struktūra lyties aspektu: vyrų ir moterų išsilavinimo skirtumai.„Lietuvos socialinė raida Nr. 3: Lietuvos gyventojai XXI a. pradžioje: socio-demografinė raida“. Vilnius: LSTC. ISSN 2029-963X.

Ubarevičienė R. (2014). Lietuvos teritorijos apgyvendinimo kaita XXI a.: miestų-regionų formavimosi analizė (2014, įteikta spaudai). „Lietuvos socialinė raida Nr. 3: Lietuvos gyventojai XXI a. pradžioje: socio-demografinė raida“. Vilnius: LSTC. ISSN 2029-963X.

Ubarevičienė R., Burneika D., van Ham M. (2014). Shrinking regions in a shrinking country. The geography of population decline in Lithuania 2001-2011. IZA Discussion Paper No. 8026. 
Prieiga per internetą: http://ftp.iza.org/dp8026.pdf

Vincerževskienė I., Smailytė G., Jasilionis D. (2014). Mirtingumo nuo vėžio netolygumai Lietuvoje 2002–2005 ir 2006–2009 metais. Visuomenės Sveikata, 3 t., Nr. 36: 23-30. ISSN: 1392-2696.

Vincerževskienė I., Smailytė G., Jasilionis D. (2014). Mirtingumo nuo vėžio skirtumai pagal išsilavinimą Lietuvoje 2006–2009 m. Demografija visiems, Nr. 1: 19-20. ISSN: 2351-6887.

Э. Кряучюнас, Г. Рибокас, Г. Поцюте (2014). Особенности трансформаций сельских населенных пунктов Литвы.Позиционирование России и ее регионов в современном мире: общественно-географический анализ и прогнозю Санкт-Петербург – Ростов-на-Дону. Ассоциация росийских географов-обществоведов. 97-102. ISBN 978-5-241-01147-3.

Ivaškaitė-Tamošiūnė V. (2014). Perskirstomasis pridėtinės vertės mokesčio vaidmuo Lietuvoje. Verslo sistemos ir ekonomika. Nr. 4(1). P. 30-42.

Ivaškaitė-Tamošiūnė V., Lazutka R., Salanauskaitė L. (2014). EUROMOD Country Report – Lithuania (2009-2013). Colchester: ISER, University of Essex. P. 86. Prieiga per internetą: https://www.iser.essex.ac.uk/files/euromod/country-reports/Year5/CR_LT_2009-2013_final_ 14-04-2014.pdf.

Skučienė D. (2014). Factors of occupational well-being of social workers in child care homes. Mlode pakolenie wobec zagrozen wspolczesnego swiata. Warszawa: Studio Poligraficzne Edytorka. P. 249-261.

Žalimienė L. (2014). Organizational Support in Personal Social Services in Lithuania: Does Path Dependency Matter?Social Work Review. Bucharest. XIII, 4. P. 1-13.

Aidukaitė J. (2014). Transformation of the welfare state in Lithuania: towards globalization and Europeanization.Communist and Post-Communist Studies, 47(1), p. 59-69. 

Labanauskas L. (2014). Knowledge Work and Transnational Networks: The Return Migrant Students as the Innovation Agents in Lithuanian Public Sector. Economic and Social Changes: Facts, Trends and Forecasts Journal (priimtas spaudai).

Liutikas D. (2014). Lithuanian valuistic journeys: traditional and secular pilgrimage. Published by Taylor & Francis Online in Journal of Heritage Tourism. Eprint link http://www.tandfonline.com/eprint/3hzmNyI6yEuUhIYjPY3S/full.

Matonytė I., Šumskas G. (2014). Lithuanian parliamentary elites after 1990: dilemas of political repesentation and political professionalism. In Semenova E., Edinger M. and Best H. Parliamentary elites in Central and Eastern Europe. Recruitment and representation, Routledge, p. 145-168.

Gataūlinas A., Zabarauskaitė R. Socialinės apsaugos sistemos formos įtaka gyvenimo lygiui (lyginamoji šalių analizė) (The impact of the form of social security on the standards of living (comparative analysis). // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Šiauliai: Šiaulių universitetas. 2014. Nr.1(33). P. 33–43. 

Gataūlinas A., Zabarauskaitė R. Subjektyviosios gerovės sąveika su darbine veikla ir išsilavinimu ES šalyse (Interaction between subjective well-being, economic activity and education in the EU). // Verslas: Teorija ir praktika. Vilnius. 2014. Nr.15(4).

Moskvina J., Gruževskis B. Multilingualism as a Business Development Factor. // Verslas: Teorija ir Praktika. 2014. Nr.15(1). P. 22-31.

Zabarauskaitė R., Skačkauskienė I. The survey of attitudes toward work by the unemployed in Lithuania. // International Journal of Management – Theory and Applications (IREMAN). London. Vol.2. No.4.

Pocius A., Gruževskis B. Trend in the development of employment and unemployment according to gender and age of the population in Lithuania and the evaluation of integration into the labour market. // Building the socially responsible employment policy in the Baltic States (Editors: Baltic Sea Academy, Max Hogeforster). Germany. Hamburg. 2014. P. 80-114.

Gataūlinas A., Zabarauskaitė R. Enhancing motivation to work in unemployed persons: Lithuania in the context of EU countries. // European Scientific Journal. Azores: European Scientific Institute. 2014. Vol.10. No. 29. P. 47-60.

Petrylaitė D., Blažienė I., Petrylaitė V., Zabarauskaitė R. Settlement of individual labour disputes using ADR methods: A model of the Lithuanian Reform. // Studia z zakresu prawa pracy i polityki społecznej. Cracovia Annus MMXIV. 2014. P. 545 – 565.

Blažienė I. Lithuania: Industrial relations profile. // European Foundation for the Improvement of Living and Workinig Conditions. Dublinas. 2014. Prieiga per internetą: http://eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/comparative-information/national-contributions/lithuania/lithuania-industrial-relations-profile.

Okunevičiūtė-Neverauskienė L., Moskvina J. The Analysis of the situation of vulnerable population groups in Lithuanian Labour market. // Hogeforster, Max, ed. Building the socially responsible employment policy in the Baltic Sea Region. BoD–Books on Demand. 2014. P. 58-80.

Zabarauskaitė R. Lithuania: Employment opportunities for people with chronic diseases. // European Foundation for the Improvement of Living and Workinig Conditions. Comparative analytical report. Dublinas. 2014.

Blažienė I. A Need for a More Holistic Approach in Supporting Young People in Lithuania. // Mutual Learning Programme, DG EMPL. 2014.

Blažienė I. Lithuania: Industrial relations in central public administration – Recent trends and features. // European Foundation for the Improvement of Living and Workinig Conditions. Dublinas. 2014. Prieiga per internetą: http://eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/comparative-information/national-contributions/lithuania/lithuania-industrial-relations-in-central-public-administration-recent-trends-and-features.

Gruževskis B., Blažienė I. Stimulating Job Demand: the Design of Effective Hiring Subsidies in Europe. // European Employment Policy Observatory, DG EMPL . 2014.

Gruževskis B., Blažienė I. First safety net and redundancy/ severance payments in Lithuania. // European Employment Policy Observatory, DG EMPL . 2014.

Gruževskis B. Demografija. Studijoje – pasiūlymai dėl šalies strateginio tikslo suformulavimo (Demography. Proposals for strategic goal of the country). // Vilnius: Lietuvos mokslo akademija. 2014. P. 64-71.

Frėjutė-Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A., Šliavaitė, K., Šutinienė, I. 2013.  Etniškumo ir identiteto tyrimų kryptys socialiniuose moksluose ir jų taikymas tiriant Pietryčių Lietuvos etninius procesus // Etniškumo studijos 2013/2/Ethnicity Studies: Etniškumas Pietryčių Lietuvoje: tarp istorinės atminties ir šiuolaikinių socialinių procesų.  Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centas/In-Flexum, p. 13-48. ISSN 1822-1041.

Marcinkevičius,  A., Petrušauskaitė, V. 2013. Pratarmė. Etninių grupių Pietryčių Lietuvoje tyrimai: istorija ir dabartis // Etniškumo studijos 2013/2/Ethnicity Studies: Etniškumas Pietryčių Lietuvoje: tarp istorinės atminties ir šiuolaikinių socialinių procesų.  Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centas/In-Flexum, p. 7-12. ISSN 1822-1041.

Marcinkevičius, A.  2013. Etniškumas ir imigracija Lietuvoje sovietmečiu: tarp vaizdinių ir istorinės užmaršties // Lietuvos socialinė raida. Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės.  2013, Nr. 2, Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/In Flexum, p. 83-100. ISSN 2029-963X.

Marcinkevičius, A. 2013. Rusų tapatumo sovietmečio Lietuvoje konstravimas: politika, gyventojų surašymai ir istorinė atmintis // Potašenko G., Lavrinec P., Marcinkevičius A. (sud.) Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis. Specialus Lietuvos istorijos studijų leidinys (t. 10). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 183-229. ISBN 978-609-459-220-1.

Marcinkevičius,  A. 2013. Rusų profesinė veikla Kaune 1918-1940 m.: įgūdžių pritaikymo galimybės ir kliūtys // Kauno istorijos metraštis. T. 13. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 189-204. ISSN 1822-2617.

Марцинкявичюс, A. 2013. Русские в независимой и советской Литве: демография, социальное положение, идентичность // Полещук В. В., Степанов В. В. (отв. ред.) Этническая политика в странах Балтии. Институт этнологии и антропологии им. Н.Н. Миклухо-Маклая РАН. Москва: Наука, c. 197–218. ISBN 978-5-02-038044-8.

Матулионис,  А. В., Фреюте-Ракаускене,  М., Шлявайте,  К. 2013. Между локальной и европейской идентичностью:анализ этнических групп (русские,поляки, белорусы) в Литве (Between the Local and European Identity: an Analysis of Ethnic Groups (Russians, Poles, and Belarusians) in Lithuania) / Вестник Социальных Наук/ Social Sciences Bulletin 2013 1(16), Daugavpils Universitate,  p. 18- 42. ISSN 1691-1881.

Petrušauskaitė, V. 2013. Ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija: švietimo ir socialinės politikos sąveika // Socialinis darbas. Patirtis ir metodai.  Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2013,  Nr. 11(1), p. 101-127. ISSN 2029-0470.

Petrušauskaitė, V. 2013. Etninės ir socialinės grupės Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir jų kaita 2013 metais // Etniškumo studijos 2013/2/Ethnicity Studies: Etniškumas Pietryčių Lietuvoje: tarp istorinės atminties ir šiuolaikinių socialinių procesų.  Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centas/In-Flexum, p. 180-191. ISSN 1822-1041.

Пилинкайте Сотирович, В. 2013. Политика гендерного равенства в Литве: проблемы институциализации // Женщины в политике: Новые подходы к политическому.  № 3  (2013), p. 49-63.  Прага: Адлiга. ISSN 1805-4943.

Schröder,  I. W., Petrušauskaitė, V. 2013. Pluralism of Traditions in a Catholic Majority Society: Catholic Hegemony vis-à-vis Nationalism and Ethnic Experience // Etniškumo studijos 2013/2/Ethnicity Studies: Etniškumas Pietryčių Lietuvoje: tarp istorinės atminties ir šiuolaikinių socialinių procesų.  Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centas/In-Flexum, p. 69-81. ISSN 1822-1041.

Žibas,  K. 2013. Pratarmė. Prieglobstis Lietuvoje: teisiniai ir sociologiniai aspektai. // Etniškumo studijos 2013/1/ Ethnicity Studies:  Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno įgyvendinimas Lietuvoje: teisinis ir sociologinis aspektai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/In Flexum, p. 7-18. ISSN 1822-1041.

Žibas, K. 2013. Gyvenimo kelio perspektyva migracijos tyrimuose // OIKOS: Lietuvių  migracijos ir diasporos studijos. 2013/1 (15).  Kaunas: Lietuvių išeivijos institutas, p. 9-24.  ISSN 1822-5152.

Žibas, K. 2013. Kinų ir turkų imigrantai Lietuvoje: imigracijos kilmė ir migracijos tinklo formavimosi ypatumai // Lietuvos socialinė raida. Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės.  2013, Nr. 2, Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/In Flexum, p. 26-51. ISSN 2029-963X.

Burneika D., Ubarevičienė R. (2013). Metropolitan regions in Lithuania – Trends of transformation of the Soviet urban system. Kyiv geographic almanac 8: 107-113. УДК 911.3.

Burneika D., Daugirdas V., Ubarevičiene R. (2013). Migration as a factor of development of the depopulating areas in East EU countries – The case of Lithuania. Geographia Polonica 87. ISSN 0016-7282. (In press).

Burneika D., Ubarevičiene R., Pociūtė G., Kriaučiūnas E. (2013). The impact of Vilnius city on transformation trends of the sparsely populated EU East border region. Etniškumo studijos 2013 (2): 49-68. ISSN 1822-1041.

Burneika D., Daugirdas V., Kriaučiūnas E., Ribokas G., R.Ubareviciene. (2013). Socioeconomical aspects of depopulation in eastern EU border region – case of eastern Lithuania. Region and regionalism 11 (2): 195-215. ISBN 83-7126-199-3.

Daugirdas V. (2013). Lietuva tampa retai apgyventu kraštu, Veidas, Nr. 50: 38-39. Vilnius.

Daugirdas V., Kriaučiūnas E., Ribokas G. (2013). Depopulation in EU countries and distribution of sparsely populated territories in Lithuania. Kyiv geographic almanac 8: 31-36. УДК 911.3.

Daugirdas V., Ribokas G. (2013). Lithuania, In: Jepsen M.R. et al. (Eds.) Visions of land use transitions in Europe, No. 4.3 Technological, institutional and economic drivers of land use change, p. 109-117. 
Prieiga per internetą: http://www.volante-project.eu/news.html 

Smailyte G., Jasilionis D., Kaceniene A., Krilaviciute A., Ambrozaitiene D., Stankuniene V. (2013). Suicides among cancer patients in Lithuania: A population-based census-linked study. Cancer Epidemiology 37 (5): 714–718. ISSN: 1877-7821.

Gedvilaitė-Kordušienė M. (2013). Gyventojų senėjimas ir jo iššūkiai. Vaikų pareigos pagyvenusiems tėvams Lietuvoje.Lietuvos statistikos darbai. Lithuanian Journal of Statistics 52 (1): 22-34. 
Prieiga per internetą: http://www.statisticsjournal.lt/index.php/statisticsjournal/article/view/103

Kibele E.U.B., Jasilionis D., Shkolnikov V.M., Widening (2013). Socioeconomic differences in mortality among men aged 65 years and older in Germany. Journal of Epidemiology and Community Health 67 (5): 453-457. ISSN: 0143-005X.

Kriaučiūnas E., Daugirdas V. (2013). Rečiausiai gyvenamų Lietuvos teritorijų gyvenviečių tinklo ypatumai, Geografijos metraštis, T.46: 32-45. ISSN 0132-3156.

Kriaučiūnas E. (2013). Lietuvos kaimo gyvenviečių tinklo kaitos ypatumai 1989-2011 metais. Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje 1 (5): 53-60. ISSN 2029-8846. 
Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2013~ISSN_2029-8846.N_1_5.PG_53-60/DS.002.0.01.ARTIC

Kriaučiūnas E., Daugirdas V. (2013). Rečiausiai gyvenamų Lietuvos teritorijų gyvenviečių tinklo ypatumai, Geografijos metraštis 46: 32-45. ISSN 2335-8610. 
Prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/11693_c6db9542b360950afa217e6df2a3e197.pdf 

Mäki N., Martikainen P., Eikemo T., Menvielle G., Lundberg O., Östergren O., Jasilionis D., Mackenbach J.P., EURO-GBD-SE consortium. (2013). Educational differences in disability-free life expectancy: a comparative study of long-standing activity limitation in eight European countries. Social Science & Medicine 94: 1-8. ISSN: 0277-9536.

Maslauskaitė A., Jasilionienė A., Jasilionis D., Stankūnienė V. (2013). Skyrybos ir sutuoktinių socialiniai ekonominiai ištekliai.Filosofija. Sociologija 24 (4): 237–245. ISSN 0235-7186. 
Prieiga per internetą: http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2013/4/237-245.pdf 

Pociūtė G., Daugirdas V. (2013). The border‘s influence on periferality: case study of the Lithuanian-Belarusian border region. Region and regionalism 11 (2): 175-194. ISBN 978-83-7126-293-7.

Ribokas G. (2013). Kai kurie mažiau palankių ūkininkauti teritorijų žemės ūkio intensyvumo aspektai, Geografijos metraštis, T.46: 62-71, ISSN 0132-3156.

Ribokas G. (2013). Lietuvos mažiau palankių ūkininkauti teritorijų žemės ūkio intensyvumo socialiniai aspektai.Geografijos metraštis 46: 62-71. ISSN 2335-8610. 
Prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/11690_93e6468d651714ae3bb28d2ac38d6cf7.pdf 

Ribokas G., Daugirdas V. (2013). Socialiniai Rytų Lietuvos retai gyvenamų teritorijų ūkininkavimo aspektai. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 1 (5): 61-70. ISSN 1648-9098. 
Prieiga per internetą: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2013~ISSN_2029-8846.N_1_5.PG_61-70/DS.002.0.01.ARTIC 

Sipavičienė A., Jeršovas M., Radzevičius L. (2013). Studentų migracija: teorinis diskursas ir situacija Lietuvoje. In.: Lietuvos socialinė raida: Migracija ir Etniškumas, p. 52-70. Vilnius: LSTC. 
Leidinio turinio bei trumpo aprašo prieiga per internetą: http://lstc.lt/download/Lietuvos_socialine_raida_2013.pdf 

Stumbrys D. (2013). Didelis priešlaikinis Lietuvos vyrų mirtingumas. Kaita ir priežastys. STEPP: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 8: 79-88.

De Bonfils L., Humbert A. L., Ivaškaitė-Tamošiūnė V., Manca, A. R., Nobrega L., Reingardė J., Riobóo Lestón I. (2013). Gender Equality Index Report. P. 182.

De Bonfils L., Humbert A. L., Ivaškaitė-Tamošiūnė V., Manca, A. R., Nobrega L., Reingardė J., Riobóo Lestón I. (2013). Gender Equality Index – Country Profiles. P. 160.

De Bonfils L., Humbert A. L., Ivaškaitė-Tamošiūnė V., Manca, A. R., Nobrega L., Reingardė J., Riobóo Lestón I. (2013). Gender Equality Index – Main findings. P. 46.

Ivaškaitė-Tamošiūnė, V., Lazutka, R., Salanauskaite, L. (2013). EUROMOD Country Report – Lithuania (2007-2012), Colchester: ISER, University of Essex. Available at: https://www.iser.essex.ac.uk/files/euromod/country-reports/Year4/CR_LT_2009-2012_final.pdf.

Aidukaitė J. (2013). Changes in Social Policy in the Baltic States over the last Decade (2000-2012). Ekonomika, 92(2), p. 89-105.

Butvilienė J. (2013). Neformalusis suaugusiųjų švietimas: valstybinis ir privatus mokymo sektoriai. Acta Paedagogica Vilnensia. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. T. 30, p. 126-137.

Butvilienė J., Butvilas T. (2013). The Regression Model of Adults Participation in Non-formal Education: Public vs. Private Sectors. International Journal of Innovative Infotechnologies For Science, Business and Education. Vilnius: Vilnius Business College. IITSBE, Vol. 1(14), p. 10-14. Prieiga internete: http://www.kolegija.lt/dokumentai_img/IITSBE-2013-1-Nr14.pdf.

Butvilienė J., Butvilas T. (2013). Methodological Unity Within College Students Final Thesis: When Choosing a Case Study Strategy. International Journal of Innovative Infotechnologies For Science, Business and Education. Vilnius: Vilnius Business College. IITSBE. (Accepted).

Corning A., Gaidys V., Schuman H. (2013). Transformative Events and Generational Memory: A Case Study Over Time in Lithuania. Sociological Forum: (WILEY Blackwell). June 2013, Vol.28, No.2, p. 373-394.

Gaidys V., Sviklas E.K. (2013). Iš totalitarizmo į demokratinę visuomenę (Lietuva ir vidurio bei rytų Europos šalys 1990-1991 m.). Lietuvos socialinė raida. Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 113-128.

Gaidys V., Tureikytė D. (2013). Didieji renginiai Lietuvoje 1989 ir 1993 metais („Baltijos kelias“ ir popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas į Lietuvą): reprezentatyvių Lietuvos gyventojų apklausų rezultatai. Lietuvos socialinė raida. Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 129-141.

Gaidys V. (2013). Visuomenės nuomonės apklausos Lietuvoje 1989-1992 m.: metodiniai ypatumai ir tyrimų diskursas. Lietuvos socialinė raida. Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 142-164.

Labanauskas L. (2013). Jaunimo įgijusio išsilavinimą užsienyje „sugrįžimo į Lietuvą“ patirtys. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, Nr. 13(22), p. 35-57.

Labanauskas L. (2013). Socialinės sanglaudos teorija, modeliai ir jų raiška Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida. Migracija ir etniškumas. Nuo totalitarinės iki demokratinės visuomenės. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 8-25.

Liutikas D. (2013). Experiences of Pilgrimage in Lithuania: Expressions of Values and Identity at New Destinations. Journal of Tourism Consumption and Practice. University of Plymouth, Vol. 5, No. 2, p. 43-60. Prieiga internete: http://www.tourismconsumption.org/JTCAPV5N2LIUTIKAS.pdf.

Matonytė I. (2013). The Elites’ Games in the Field of Memory: Insights from Lithuania. Mink G., Neuymayer L. 2013 (eds.). History, Memory and Politics in Central and Eastern Europe. Memory Games, Palgrave, Macmillan, New York, p. 105-120.

Šutinienė I. (2013). Sovietmečio atmintis šiuolaikinėje Lietuvoje: ambivalentiškumas ar nostalgija? Sociologija. Mintis ir veiksmas, 1(32), p. 152-175.

Šutinienė I. (2013). Vyresniosios kartos sovietmečio atminties bruožai posovietinių atminties diskursų kontekstuose. Leinartė D., Žilinskienė L., Kraniauskienė S., Šutinienė I, Gečienė I. Sovietmečio atmintis gyvenimo istorijose (monografija). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 228-275.

Šutinienė I. (2013). Sovietmečio atmintis demokratizacijos procesų kontekstuose: ambivalentiškumas ar nostalgija? Gaidys V., Kublickienė L. (sud.) Demokratizacijos procesų Lietuvoje reprezentacijos individualioje sąmonėje. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Taljūnaitė M. (2013). Nuo etninio tapatumo pilietinio ir valstybinio tapatumo link. Filosofija. Sociologija, 24(4), p. 187-192.

Taljunaitė M., Dromantienė L., Žemaitaitytė I., Labanauskas L. (2013). Adult Education in Lithuania Towards Increasing Employability and Social Cohesion. In: Building a European Lifelong Learning Society: The Enduring Role of National Characteristics. Edited by E.Saar. London: Edward Elgar.

Лаукконен Т., Матоните И. (2013). Проблемы культурной интеграции русских в Литве начала XXI века: становление альтернативной идентификации. ПЕРЕКРЕСТКИ: Журнал исследований восточноевропейского пограничья, Vilnius, No. 3-4, c. 229-245. Prieiga internete: http://www.ehu.lt/files/CrossRoad_3-4_2013s.pdf.

Матоните И. (2013). Политическое пересосмысление советского прошлого: установки и действия литовских элит. Балтийский регион, Калининград, Санкт-Петербург, No. 3 (17), p. 120—134.

Gruževskis B., Moskvina J., Okunevičiūtė Neverauskienė L. Changes in Lithuanian Labour Market during Period of Economic Recession. Recovery of the Baltic States after the Global Financial Crisis: Necessity and Strategies // Supplement 1 to the Annual Report 2013: Working Papers of the Research Project on the Baltic States. University of applied sciences. Institute for Transport and Development. Faculty of Business and Economics. Germany. Bremen. 2013. P.31-42. 

Ignotas A., Pocius A., R. Ginevičius. The Assessment of the Integration of Public and Corporate Social Responsibility in Lithuania. // Corporate Social Responsibility and Women’s Entrepreneurship around the Mare Balticum. Germany. Hamburg. 2013. P.30-49.

Gruževskis B., Blaziene I. Social and employment situation in Lithuania. Directorate General for Internal Policies. European Parliament. Brussels. 2013. 30 P.

Gruževskis B., Zabarauskaitė R. Darbas ne visą darbo laiką Lietuvoje ir kitose ES šalyse: kitimo tendencijos ir pagrindinės problemos (Part-time employment in Lithuania and other EU countries: Trends and key issues). // Viešoji politika ir administravimas. Vilnius. T.12. Nr.4. P.540–556.

Gataūlinas A., Zabarauskaitė R. ES šalių subjektyvioji gerovė ekonominio išsivystymo ir socialinės politikos kontekste(Subjective well-being in EU countries in the context of economic development and social policy). // Verslas: Teorija ir praktika. Vilnius. 2013. Nr.14(2). P.147-156.

Šileika A., Paškevičiutė J. Lietuvos tapsmo gerovės valstybe prieštaros (Contradictions of transformation of Lithuania into welfare state). // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 2013. Nr.1(29). P.8-19.

Petrylaitė D., Petrylaitė V., Blažienė I. Darbo ginčų instituto reguliavimo tarptautiniai teisiniai standartai ir jų įgyvendinimas nacionalinėje teisėje (International legal standards for the regulation of the institute of labour disputes and their implementation in national legislation). // Teisė. Mokslo darbai. Vilniaus universitetas. 2013. T.88. P.94-118.

Petrylaitė D., Blažienė I., Petrylaitė V., Zabarauskaitė R. Darbo ginčų institutas Lietuvoje: teisinių mechanizmų pokyčiai, jų rezultatai ir ateities perspektyvos (Settlement of individual labour disputes using ADR methods: a model of the Lithuanian reform). // Verslas: Teorija ir praktika. Vilnius. 2013. Nr.14(4). P.278–286.

Moskvina J. Social enterprises as a tool of social and economic policy. Lithuanian case. // Entrepreneurship and sustainability issues. P.45-54.

Blažienė I. The need to consider social and economic environment when choosing measures tackling youth unemployment. Mutual Learning Programme. Briuselis. 2013 m. lapkritis. 10 P.

Ščerbickaitė K., Moskvina J. Social Enterprises in Lithuania. Comments paper. Peer Review on social entrepreneurship. Croatia. 2013.

Blažienė I. Lithuania: Impact of the crisis on industrial relations. European Industrial Relations Observatory On-line. Comparative analytical report. Dublinas. 2013.

Zabarauskaitė R., Blažienė I. Impact of the Crisis on Working Conditions. European Working Conditions Observatory On-line. European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions. Comparative analytical report. Dublinas. 2013.

Blažienė I., Zabarauskaitė R. Public policy and support for restructuring in SMEs. European Monitoring Centre on Change. European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions. Comparative study. Dublinas. 2013.

Petrylaitė D., Blažienė I., Petrylaitė V., Zabarauskaitė R. Settlement of Individual Labour Disputes Using ADR Methods: A Model of the Lithuanian Reform. // International Journal of Comparative Labour Law and Industrial Relations. Wolters Kluwer. 2013.

Moskvina J., Gruževskis B. Daugiakalbystė kaip verslo plėtros veiksnys (Multilingualism as a factor of business development). // Verslas: teorija ir praktika. 2014. Nr.1.

Gruževskis B. Lenkijos ir lenkų vertinimas Lietuvos visuomenėje (Evaluation of Poland and Poles in Lithuanian society). // Rocznik SNPL. Vilnius. 2013. Nr.12.

Beresnevičiūtė, V., Žibas, K.  2012. Monitoring systems on integration of ethnic minorities and immigrants in Lithuania // Measuring and Monitoring Immigrant Integration in Europe. Integration Policies and Monitoring Efforts in 17 European Countries. Bijl R., Verweij A. (eds.). The Netherlands Institute for Social Research/SCP, p. 221–238. ISBN 9789037705690.

Frėjutė-Rakauskienė, M. 2012. Lietuvos spauda ir visuomenės nuostatos apie rusų, ukrainiečių ir baltarusių etnines grupes bei naujuosius imigrantus // Etniškumo studijos / Ethnicity studies 2012/1-2 . Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/In Flexum, p. 71-102.  ISSN 1822-1041.

Frėjutė-Rakauskienė, M., Šliavaitė, K. 2012. Rusai, lenkai, baltarusiai Lietuvoje: lokalaus, regioninio ir europinio identitetų sąsajos // Etniškumo studijos / Ethnicity studies 2012/1-2 . Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/In Flexum, p. 126-144.  ISSN 1822-1041.

Pilinkaitė Sotirovič, V., Petrušauskaitė, V. 2012. Rusai Lietuvoje: etninės grupės raida ir socialinės integracijos iššūkiai 2001-2011 m. // Etniškumo studijos / Ethnicity studies 2012/1-2.  Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/In Flexum, p. 14-50.  ISSN 1822-1041.

Pilinkaitė  Sotirovič, V., Erentaitė, R. 2012. Lyties aspektas migracijos procesuose: trečiųjų šalių piliečių situacijos Lietuvoje analizė // Etniškumo studijos 2012/ Ethnicity studies 2012/1-2 . Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/In Flexum, p. 178-203.  ISSN 1822-1041.

Šliavaitė, K. 2012.  Pratarmė. Etninės mažumos ir naujieji imigrantai Europos Sąjungos plėtros kontekste: socialiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos // Etniškumo studijos / Ethnicity studies 2012/1-2. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/In Flexum p. 7-13.   ISSN 1822-1041.

Šliavaitė, K. 2012. Etninės mažumos darbo rinkoje: kalbos, pilietybės ir socialinių tinklų reikšmė (Visagino atvejis) // Etniškumo studijos / Ethnicity studies 2012/1-2. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/In Flexum, p. 103-125.      ISSN 1822-1041.

Žibas, K.  2012.  Baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai Lietuvoje: nuo imigrantų iki ateities piliečių // Etniškumo studijos 2012 / Ethnicity studies 2012/1-2. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/In Flexum, p. 145-177.  ISSN 1822-1041.

Stankūnienė, V., Sipavičienė, A., Jasilionis. D. (2012). Demografiniai pokyčiai ekonominių nestabilumų kontekste. Lietuvos socialinė raida ekonomikos nuosmukio sąlygomis. Lietuvos socialinė raida. Nr. 1: 23-52. Lietuvos socialinių tyrimų centras. ISSN 2029-963X.

Smailytė G., D.Jasilionis, D.Ambrozaitienė, V.Stankūnienė. (2012). Educational inequalities in cancer incidence and mortality in Lithuania: a record linkage study. Cancer Epidemiology. Issue 36/5:279-283. 
Abstraktas: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22705124.

Smailytė G., A.Krilavičiūtė, D.Jasilionis, D.Ambrozaitienė, V.Stankūnienė. (2012). Su rūkymu ir alkoholio vartojimu susijusių piktybinių navikų rizikos diferenciacija pagal išsilavinimą Lietuvoje. Visuomenės sveikata1(56): 34-40. ISSN 1392-2696.
Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/images/Sveik_1(56)_Smailyte.pdf

A.Maslauskaitė. (2012). Kohabitacijos raida Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida ekonomikos nuosmukio sąlygomis. Lietuvos socialinė raida. Nr. 1: 102-120. Lietuvos socialinių tyrimų centras. ISSN 2029-963X.

Allan Puur A., A.Maslauskaitė, L.Rahnu, V.Stankūnienė. (2012). Past and Present Patterns of Family Formation in Eastern Europe: does Hajnal’s delineation still matter? Filosofija. Sociologija. Nr. 4. ISSN 0235-7186.

A. Puur, L. Rahnu, A. Maslauskaite, V. Stankuniene, S. Zakharov. (2012). Transformation of partnership formation in Eastern Europe: legacy of the past demographic divide. Journal of Comparative Family Studies. Special Issue Marriage as a System: Insights from the Hajnal’s Line and Current “East-European” Family Pattern. Vol. XXXXIII, No 3: 389-419. 2012. ISSN 0047-2328.
Straipsnio pradžia: http://www.questia.com/library/1G1-294523467/transformation-of-partnership-formation-in-eastern

Stumbrys D. (2012). Moralinė panika dėl narkotikų interneto dienraštyje DELFI.LT. Santalka: Filosofija, Komunikacija. Vilnius. 2012, t. 20, nr. 1., p. 70–77. Prieiga per internetą: www.cpc.vgtu.lt/index.php/cpc/article/download/cpc.2012.08/pdf

Burneika D., Ubarevičienė R., van Ham M. (2012). The impact of a growing Vilnius urban region on the development of Eastern Lithuania. Evoliucija obščestveno geografičeskoj mysli: 37-43. ISBN 978-5-7509-0743-4.

Burneika D. (2012). The problem of evaluation of impact of EU structural support on the development of the territory of Lithuania. Geografija 48 (1): 33–45. ISSN 1392-1096. 
Prieiga per internetą: http://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/geografija/article/view/2327

Burneika D. (2012). Transformations in Lithuania – factors of change and regional patterns. Adaptability and Change: The Regional dimensions in Central and Eastern Europe. Ed. G. Gorzelak, Ch. Goh, K. Fazekas, p.: 269-283. Warsaw: Scholar. ISBN 978-83-7383-549-8.

Daugirdas V. (2012). Formalus latvių kultūrinis regionas Šiaurės Lietuvoje. Acta humanitarica Universitatis Saulensis 14: 334-357. ISSN 1822-7309. 
Prieiga per internetą: http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/acta/2012_14/daugirdas.pdf

Jasilionis D., Andreev E.M., Kharkova T.L., Kingkade W.W. (2012). Change in marital status structure as an obstacle for health improvement: evidence from six developed countries. European Journal of Public Health 22 (4): 602-604. ISSN 1101-1262.

Jasilionis, D., Stankuniene, V., Ambrozaitiene, D., Jdanov, D.A., Shkolnikov, V.M. (2012). Ethnic mortality differentials in Lithuania: contradictory evidence from longitudinal census-linked and unlinked data. Journal of Epidemiology and Community Health 66 (6). ISSN: 0143-005X.

Kriaučiūnas E., Ribokas G. (2012). Šiaulių apskrities retai apgyventų teritorijų pokyčiai ir demografinės raidos ypatumai.Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 3 (27): 135-143. ISSN 1648-9098. 
Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2012~ISSN_1648-9098.N_3_27.PG_135-143/
DS.002.0.01.ARTIC 

Ribokas G., Kriaučiūnas E. (2012). Rytų Lietuvos žemėnaudos pokyčiai Vilniaus miesto įtakos kontekste. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 3 (27): 156-163. ISSN 1648-9098. 
Prieiga per internetą: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2012~ISSN_1648-9098.N_3_27.PG_156-163/DS.002.0.01.ARTIC 

Ribokas G. (2012). Šiaurės rytų Lietuvos žemės naudojimo socialiniai aspektai. Geografijos metraštis 45: 91 – 97. ISSN 1822-6701. 
Prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/11704_2f770e45a61353e6a57dead649d95aba.pdf 

Ubarevičienė R, Burneika D., van Ham M. (2012). Socio-spatial transformations, suburbanisation, and voting behaviour in the Vilnius urban region. IZA Discussion Paper No. 7012 (www.iza.org).

Kriaučiūnas E. (2012). Gyventojų skaičiaus kaitos tendencijos rytų Lietuvoje: Vilniaus kontekstas. Geografijos metraštis 45: 66-77. ISSN 1822-6701. 
Prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/11708_ecdfa56f3e2f3b95e6e8ea472734fc69.pdf 

Pociūtė G. (2012). The Problem of Klaipėda Region Peripherality. Regional Formation and Developement Studies 1 (6): 93-103. ISSN 2029-9370.

Tretjakova V. (2012). Kontraceptinė elgsena Europos šalyse. STEPP: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 6: 125-137.

Kraniauskienė S., Gedvilaitė-Kordušienė M. (2012). Kartų solidarumas Lietuvoje: anūkų priežiūros įtaka senelių gerovei.Sociologija. Mintis ir veiksmas 2 (31): 239-264. ISSN 1392-3358. 
Prieiga per internetą: http://www.vu.lt/leidyba/dokumentai/zurnalai/SOCIOLOGIJA/SOCIOLOGIJA%202012%2031/239-264.pdf 

Gataūlinas A. (2012). Subjektyvios gerovės sąvokos struktūros taikymo empiriniuose tyrimuose rezultatų nuoseklumas.Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. T. 23, Nr. 4. P. 246-255.

Ivaškaitė-Tamošiūnė V. (2012). Perskirstymas gerovės valstybės kilmės teorijose. STEPP Nr. 6. Vilnius: VU leidykla.

Ivaškaitė-Tamošiūnė V., Salanauskaitė L. (2012). Lietuvos statistinių duomenų panaudojimas mokesčių-išmokų mikrosimuliaciniuose modeliuose. Socialinės technologijos. Nr. 2(1). P. 156-171.

Lazutka R., Kazakevičiūtė J. (2012). Valstybinis pensinis draudimas ir jo papildymas privačiu komponentu Lietuvoje.Lietuvos socialinė raida: Lietuvos socialinė raida ekonominio nuosmukio sąlygomis. Nr. 1. P. 76-101.

Skučienė D. (2012). Individualaus pasirinkimo pensijų sistemoje ribotas racionalumas. Kultūra ir visuomenė. Nr. 3 (2). P. 95-116.

Skučienė D. (2012). Lietuvos pensininkų subjektyvioji gerovė tarp Europos šalių. Gerontologija. Nr. 3.

Žalimienė L. (2012). Organisational factors of job satisfaction in social work services in Lithuania. Social work. Experience and Methods. Complementary Volume, P. 121-127.

Žalimienė L. (2012). Socialinė globa, socialinė parama, socialinė rūpyba. Visuotinė Lietuvos enciklopedija. XXII tomas.

Gaidys V. (2012). Confidence in Political Elites and Political Institutions in Lithuania in 1989 – 2011 as Reported in Surveys. Political Elites in Old and New Democracies. Eds. O.Gaman-Golutvina, A.Klemeshev. Kaliningrad: Inmanuel Kant Baltic Federal University Press, p. 436-448.

Гайдис В. (2012). Доверие к политическим элитам и политическим институтам Литвы в 1989 – 2011 г.г.: по данным опросов общественного мнения. Политические элиты в старых и новых демократиях. Ред. О.Гаман – Голутвина, А.Клемешев. Калининград: Издательство Балтийского федерального университета им. Иммануила Канта, c. 200-213.

Gaidys V. (2012). Ekonominių nestabilumų atspindys visuomenės sąmonėje. Lietuvos socialinė raida. Lietuvos socialinė raida ekonomikos nuosmukio sąlygomis. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 54-75.

Kocai E. (2012). Benamystė kaip socialinis psichologinis reiškinys. Visuomenės pakraščių žmonės: praradimai ir viltys.Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Matonytė I., Chulitskaya T. (2012). The Third Sector and Political Communication in Belarus. Highlights on the topic of social policies from the Presidential campaign 2010. Lietuvos metinė strateginė apžvalga/ Lithuanian strategic annual review, Vol. 10, p. 235–263.

Matonytė I., Morkevičius V. (2012). The other side of European identity: elite perceptions of threats to a cohesive Europe.Best, Heinrich; Verzichelli, Luca; Lengyel, Gyorgy (eds.). Elites of Europe, Europe of Elites, Oxford: OUP, p. 94-121.

Matonytė I. (2012). Controlled or controlling free media and electoral campaigns: the legislative experiment in Lithuania 2008. Informacijos mokslai, Vilnius: VU leidykla, T. 59, p. 3-23.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R. (2012). Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje: ką mano Lietuvos mokslo bendruomenė? Pirminiai nacionalinės apklausos rezultatai. Socialinių mokslų studijos, 4(4), p. 1371–1395.

Šutinienė I. (2012). Badania socjologiczne kultury pamięci miast – wybrane problemy metodologiczne. Miasto jako region pamięci. Wybrane problemy badan na obszarach wielokulturowych. Olsztynska biblioteka historyczna, Nr. 11. Olsztyn: Universytet Warminsko- Mazurski, p. 77-92.

Taljūnaitė M. (2012). Gydytojų karjerą Lietuvoje stabilizuojantys veiksniai. Filosofija. Sociologija, 23(2), p. 154-163.

Taljūnaitė M., Labanauskas L., Pocius A., Lipnevič A. Gydytojo profesijos pasirinkimo motyvacija ir karjeros projektavimas kintančios Lietuvos darbo rinkos sąlygomis (Physician’s motivation for the choice of profession and career projections in the changing Lithuanian labour market). Mokslo studija. Vilnius. In Flexum. 2012. 112 P.

Gruževskis B., Zabarauskaitė R., Stankūnienė V., Sipavičienė A., Jasilionis D., Gaidys V., Lazutka R., Kazakevičiūtė J., Maslauskaitė A. Lietuvos socialinė raida ekonomikos nuosmukio sąlygomis (The social development of Lithuania during an economic recession). – Lietuvos socialinė raida. 2012. Nr.1. Vilnius. Spaudmeta. 2012. 121 P.

Ališauskienė M., Gruževskis B., Butkus P., Frolenko Š., Kavaliauskaitė R., Mikulėnas V., Moskvina J., Okunevičiūtė Neverauskienė L., Simonko V., Šeduikienė J., Vengalė L. Socialinis pranešimas apie diskriminacijos apraiškas Lietuvoje (Social report on discrimination in Lithuania). Mokslo darbai. Vilnius. Eugrimas. 2011. 150 P.

Zabarauskaitė R., Blažienė I. Gyventojų pajamų nelygybė ekonominių ciklų kontekste (Population income inequality in the context of economic cycles). // Verslas: teorija ir praktika. Vilnius. 2012. Nr.13(2). P.107-115.

Pocius A. Specialistų pasiūlos kaitos Lietuvoje analizė ir jų kompetencijų vertinimo galimybės (The analysis of specialists supply changes and their competence evaluation opportunities in Lithuania). // Lietuvos statistikos darbai. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas prie LR vyriausybės. 2011. Nr.50. P.58-68.

Moskvina J., Okunevičiūtė Neverauskienė L. Socialinės įmonės: socialinės ekonomikos raidos aspektas (Social enterprises: aspect of social economy development). // Filosofija.Sociologija. 2011. T.22. Nr.4. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. P.384-393.

Šileika A., Savickaitė E. Influence of European Union Structural Funds to Sustainability of Country’s Regional Development. // Journal of Security and Sustainability Issues. 2012. Nr.1(4) Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. P.273-286.

Moskvina J., Okunevičiūtė Neverauskienė L. Vulnerable Groups at Lithuanian Labour Market. // Comparative Economic Research. Central and Eastern Europe. 2011. No.4. Vol.14. P.47-63.

Pocius A. Gydytojų mobilumas bei jų integracijos darbo rinkoje tendencijų raida ekonomikos pakilimo/nuosmukio sąlygomis (Physician’s mobility and trends of their integration into the labour market during economic growth and recession). // Filosofija.Sociologija. 2012. T.23. Nr.2. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. P.164-171.

Okunevičiūtė Neverauskienė L. Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką aspektai (The aspects of integration of ethnic minorities into the labour market). // Filosofija.Sociologija. 2010. T.21. Nr.4. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. P.245-256.

Blažienė I. Ambitious and unique vs traditional and consistent. Mutual Learning Programme. Briuselis. 2012. 10 P.

Gruževskis B., Blažienė I. .Work incentives/disincentives in Lithuania. European Employment Observatory. Briuselis. 2012. 9 P.

Blažienė I. 14 internetinių publikacijų kolektyvinių darbo santykių tema. European Industrial Relations Observatory On-line. Dublinas. 2012. Prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu.

Blažienė I., Zabarauskaitė R. Public support instruments to support self-employment and job creation in one-person and micro enterprises. European Restructuring Monitor. Dublinas. 2012. Prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu/emcc/erm/studies/tn1108034s/lt1108039q.htm.

Blažienė I. Recent policy developments related to those not in employment, education and training (NEET). European Restructuring Monitor. Dublinas. 2012. Prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu/emcc/erm/studies/tn1109042s/lt1109049q.htm.

Blažienė I. 3 internetinės publikacijos darbo sąlygų tema. European Working Conditions Observatory. Dublinas. 2012. Prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu.

Zabarauskaitė R. Key factors motivating social workers professionally. European Working Conditions Observatory.Information Update. Dublinas. 2012. Prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu/ewco/2011/09/LT1109029I.htm.

Zabarauskaitė R. Negative attitudes towards labour immigration. European Working Conditions Observatory. Information Update. Dublinas. 2012. Prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu/ewco/2012/05/LT1205019I.htm.

Zabarauskaitė R. Job satisfaction factors among university staff. European Working Conditions Observatory. Information Update. Dublinas. 2012. Prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu/ewco/2011/12/LT1112019I.htm.

Gataūlinas A., Zabarauskaitė R. ES šalių subjektyvioji gerovė ekonominio išsivystymo ir socialinės politikos kontekste(Subjective well-being of the EU countries in the context of economic development and social policy). // Verslas: teorija ir praktika. Vilnius. 2013. Nr.14(1).

Gruževskis B., Ilgiewicz H. Lietuvos lenkų indelis plėtojant mokslą Lietuvoje 1960-2010 m (Input of Lithuanian Poles in development of Lithuanian science in 1960-2010). // Regiony i Pogranicza. Olštynas. 2012.

Frėjutė-Rakauskienė M. 2011. Rusai Lietuvoje ir Latvijoje: europinio, regioninio ir lokalaus identitetų sąveika // Etniškumo studijos 2011/1-2/Ethnicity Studies.  Lietuvos socialinių tyrimų centras/Eugrimas, p. 80-110.         ISSN 1822-1041.

Марцинкявичюс, A. 2011. Социальная адаптация русских в межвоенной Литве (1918–1940) // Диаспоры. Москва, 2011, № 1, c. 121-152.  ISSN  1810-228X.

Marcinkevičius, A. 2011. Pratarmė. Etninių mažumų  tapatumas Baltijos šalyse: tarp istorinės atminties ir šiuolaikinių iššūkių // Etniškumo studijos 2011/1-2/Ethnicity Studies. Lietuvos socialinių tyrimų centras/Eugrimas, p. 7-13.  ISSN 1822-1041

Petrušauskaitė, V. 2011. Antropologija mieste ar miesto antropologija? Tyrimo lauko mieste konstravimas // Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. 2011, Nr. 11 (20), p. 159-178. ISSN 1392-4028

Pilinkaitė Sotirovič, V., Žibas, K. 2011. Etninės ir socialinės grupės Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir jų kaita // Etniškumo studijos 2011/1-2/Ethnicity Studies.  Lietuvos socialinių tyrimų centras/Eugrimas, p. 136-155.          ISSN 1822-1041

Šliavaitė, K. 2011. Etninio identiteto paieškos: Vilniaus baltarusių atvejis // Etniškumo studijos 2011/1-2/Ethnicity Studies. Lietuvos socialinių tyrimų centras/Eugrimas,  p. 111-135. ISSN 1822-1041.

Burneika D., Ubarevičienė R. (2010-2011). The sprawl of Vilnius city – some consequences of rural-urban transformations.Annales Geographicae 43-44: 108-115. ISSN 1822-6701. 
Prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/333_c1729a7900b4c545e7a31d729d55e372.pdf 

Burneika D., Daugirdas V., Kriaučiūnas E., Ribokas G. (2011). Lietuvos regionų raidos geografiniai tyrimai. Baltica 24 (Special): 169-172. 
Prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/81_420fb0b3405e69b47df1509d6f9b6ff5.pdf 

Daugirdas V. (2011). Depopulation – a new stage of a demographic change? Region and regionalism 10(2): 105-116. ISBN 83-7126-199-3.

Burneika D. Kriauciunas E., Ubareviciene R. (2010-2011). The problem of research of actors of urban change in post-soviet cities – Vilnius case. Annales Geographicae 43-44: 42-53. ISSN 1822-6701. 
Prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/327_6caf03374d65ee3764192410323f53c7.pdf

Jasilionis D., Meslé F., Shkolnikov V.M., Vallin J. (2011). Recent life expectancy divergence in Baltic countries. European Journal of Population 27 (4): 403-431. ISSN: 1572-9885.

Kriaučiūnas E., Alksnytė A. (2010-2011). Turizmo paslaugų išvystymo ypatumai Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose. Annales Geographicae 43-44: 64-75. ISSN 1822-6701. 
Prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/329_b5668910d8d4ac7ba31a9ff8c80ae34d.pdf 

Ragauskaitė A., Daugirdas V. (2011). Dzūkijos kultūrinis regionas. Annales Geographicae 43-44: 16-28. ISSN 1822-6701. 
Prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/325_2ec184f2a06b9d848e0d36b35459a837.pdf

Ribokas G. (2011). Apleistų žemių (dirvonų) problema retai apgyventose teritorijose. Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje 2: 298 – 306.

Saikia N., Jasilionis D., Ram F., Shkolnikov V.M. (2011). Trends and geographic differentials in mortality under age 60 in India. Population Studies 65 (1): 73-89. ISSN: 1477-4747.

Ubareviciene R., Burneika D., Kriauciunas E. (2010-2011). The sprawl of Vilnius city – establishment and analysis of growing urban region. Annales geographicae 43-44: 96-107 ISSN 1822-6701. 
Prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/332_68afba62bf3d45cab1102e0b30feca55.pdf

Stumbrys D. (2011). Narkotikų retorikos kaita Lietuvos Respublikos Seime: atvejo tyrimas. Kultūra ir visuomenė. Socialinių tyrimų žurnalas 2 (1): 111-120.

Krupickaitė D., Pečiukonytė L., Pociūtė G. (2010-2011). Aptvertos ir saugomos gyvenvietės Lietuvoje – naujos gyvensenos išraiška ar būtinybė. Annales Geographicae 43-44 (1-2): 3-15. ISSN 1822-6701. 
Prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/324_c89ab948f054b450a29240475070ca3c.pdf

Pociūtė G. (2010-2011). Periferinio regiono sampratos problema Lietuvoje. Annales Geographicae 43-44 (1-2): 128-143. ISSN 1822-6701. 
Prieiga per internetą: http://www.gamtostyrimai.lt/uploads/publications/docs/335_897b2822f3a54ccf09fb78f9f82a50a4.pdf 

Civinskas R., Genys D., Kuzmickaite D., Tretjakova V. (2011). The dynamics of demographic decline and its consequences for Lithuania. Viewpoints from a liberal perspective, in The Dynamics of Demographic Decline, eds. C. Bruil, P. van Schie, M. van de Velde. The Hague: ELF, 105-115.

Maslauskaite A. (2011). Contacts between adult children and their parents in Lithuania: the effects of familial, individual and structural level factors. Filosofija. Sociologija. Vilnius, 2011, Nr. 4. ISSN 0235-7186. P. 348–364. 
Prieiga per internetą: http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2011/4/348-364.pdf 

Gedvilaitė-Kordušienė M. (2011). Motives of intergeneration support in Lithuania. Kultūra ir visuomenė. Kaunas. 2011 2(1): 79-94. ISSN 2029-4573. 
Prieiga per internetą: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2011~ISSN_2029-4573.N_2_1.PG_79-94/DS.002.1.01.ARTIC

Sipavičienė A., Stankūnienė V. (2011). Lietuvos gyventojų (e)migracijos dvidešimtmetis: tarp laisvės rinktis ir išgyvenimo strategijos. Filosofija.Sociologija. Vilnius, 2011, Nr. 4. 323-333. ISSN 0235-7186. 
Prieiga per internetą: http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2011/4/323-333.pdf 

Ainsaar M., Stankūnienė V. (2011). Demographic costs of transition and the future of the Baltics. Baltic way(s) of human development: twenty years on. Estonian human development report. 2010/2011. Eesti koostoo kogu. Tallinn: 44-51. 
Prieiga per internetą: http://kogu.ee/public/eia2011/eia_eng_2011.pdf 

Блюм A., Лефевр C., Себий П., Бадурашвили И., Ренье-Луалье А., Станкуниене В., Синявская О. (2011). Семья в четырех странах: Франция, Грузия, Литва, Россия. Demoscope Weekly № 491 – 492, 19 – 31 December 2011, ISSN 1726-2887. 
Prieiga per internetą: http://demoscope.ru/weekly/2011/0449/tema01.php

Civinskas R., Kuzmickaite D., Genys D., Tretjakova V. (2011). The dynamics of demographic decline and its consequences for Lithuania. Viewpoints from a liberal perspective. The Dynamics of Demographic Decline. The Hague. 105-115. ISBN/EAN: 978-90-73896-00-0. 
Prieiga per internetą: http://www.liberalforum.eu/tl_files/publications/40803%20Telder%20Boek%20proef%206.pdf

Stankūnienė V., Jasilionis D. (2011). Lietuvos mirtingumo lygio ir mirties priežasčių struktūros prieštaringi pokyčiai. Filosofija. Sociologija. Vilnius, 2011, Nr. 4. 334-347. ISSN 0235-7186. 
Prieiga per internetą: http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2011/4/334-347.pdf

Jasilionis D., Stankuniene V., Ambrozaitiene D., Jdanov D.A., Shkolnikov V.M. (2011). Ethnic mortality differentials in Lithuania: contradictory evidence from longitudinal census-linked and unlinked data. Journal of Epidemiol and Community Health, doi:10.1136/jech.2011.133967. 
Prieiga per internetą: http://jech.bmj.com/content/early/2011/06/13/jech.2011.133967.abstract 

Smailyte G., Pareigis L. (2011). Time trends in avoidable cancer mortality in Lithuania 1992–2008. Acta Medica Lituanica 18(4), p. 156–160. 
Prieiga per internetą: http://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/actamedicalituanica/article/view/1868 

Stankūnienė V., Jasilionis D. (2011). Demografinio nuosmukio dėmenys: ar tai demografinės depresijos požymiai? Lietuvos sveikatos programa: rezultatai ir išvados. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2011. Vilnius. 
Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/docs2/PZACLURH.PDF

Ivaškaitė-Tamošiūnė V., Kazakevičiūtė J., Lazutka R., Navickė J., Salanauskaitė L. (2011). EUROMOD-microsimulation tool for modelling the impact of policy measures. Country Report Lithuania (LT) 2005-2009. Prieiga per internetą: http://www.iser.essex.ac.uk/files/euromod/country-reports/CR_LT2005-09_final_17-5-11.pdf.

Skučienė D. (2011). Kaupiamųjų pensijų schemos dalyvių elgsenos tendencijos Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. T. 22, Nr. 2.

Skučienė D., Gataūlinas A. (2011). Lietuvos socialinio draudimo kompensuojama gerovė lyginant su ES šalimis. Socialinis darbas. Nr. 10(2).

Žalimienė L. (2011). “Socialiai remtini”, “socialinės rizikos”, “globotiniai”… Kokią visuomenę konstruoja Lietuvos socialinės paramos politika? Kultūra ir visuomenė. Socialinių tyrimų žurnalas. VDU. Nr. 2(1).

Žalimienė L. (2011). Socialinio darbo profesijos ir socialinių paslaugų sistemos ištakos Lietuvoje: darbo ir socialinių tyrimų institute atliktų tyrimų 1997-2002 m. apžvalga. Aktualūs socialinės politikos klausimai: socialinė raida ir politika. Vilnius: UAB “Spaudmeta”. P. 173-198.

Aidukaitė J. (2011). Welfare Reforms and Socio-economic Trends in the Ten New EU Member States of Central and Eastern Europe. Journal of Communist and Post-Communist Studies, 44(3), p. 211-219.

Aidukaitė J. (2011). The “Baltic Welfare State” after 20 Years of Transition. In M. Lauristin (ed.) Estonian Human Development Report. Baltic Ways(s) of Human Development: Twenty Years on. Tallinn: Eesti Koostoo Kogu.

Bogdanova N., Aidukaitė J. (2011). Socialinis draudimas tarpukario Lietuvoje: kūrimosi ypatybės bei būdingiausi bruožai.Filosofija. Sociologija, 22(4), p. 373–383.

Butvilienė J. (2011). Suaugusiųjų neformaliojo švietimo socialinis kontekstas. Filosofija. Sociologija, Nr. 4, p. 446-454. Prieiga internete: http://www.lmaleidykla.lt/filosofijasociologija/2011/4/.

Butvilienė J. (2011). Neformalus suaugusiųjų švietimas: privataus mokymų sektoriaus atvejis. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. Šiauliai: Šiaurės Lietuvos kolegija, Nr. 2(1).

Butvilienė J. (2011). Neformalus suaugusiųjų švietimas Lietuvoje: valstybinio sektoriaus atvejis. Andragogika. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, Nr. 1, p. 83-91.

Butvilas T., Butviliene J. (2011). Exploring The Qualitative Longitudinal Research And Qualitative Resources Status Quo: Lithuanian Case. IASSIST Quarterly. University of Leeds: UK, Vol. 35 (1 & 2), p. 67-71.

Gaidys V. (2011). Kolektyvinės atminties tyrimai Lietuvoje 1989 – 2009 metais. Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo. Atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX –XXI amžiuje. Vilnius: LII leidykla, p. 327-336.

Liutikas D. (2011). Tapatumo raiška sporto aistruolių kelionėse. Filosofija. Sociologija, T. 22, Nr. 2, p. 214-225. Prieiga internete: http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2011/2/214-225.pdf.

Kocai E. (2011). Prieštaringo fenomeno apmąstymas. Teoriniu ir praktiniu požiūriu vertinga studija. Filosofija. Sociologija, T. 22, Nr. 1, p. 73-75.

Matonytė I., Palidauskaitė J. (2011). Studentų praktika: nuo konceptualizavimo link jos atlikimo Lietuvos savivaldybėse vertinimo. Viešoji politika ir administravimas. Public policy and administration, KTU, MRUNI, T. 10, Nr. 2 p. 299–311.

Matonytė I., Klementjevienė A. (2011). Ne Europos Sąjungos šalių mokslininkų integracija Lietuvos universitetuose. Viešoji politika ir administravimas, KTU, MRUNI, T. 10, Nr. 1, p. 32-46.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R. (2011). Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje universitetų ir mokslinių tyrimų institutų darbuotojų požiūriu. Kaip pakeisti esamą situaciją? R. Norvaiša, sud. Mokslas ir etika. Vilnius: LMS, p. 29-62.

Novelskaitė A., Rutkūnienė Ž. (2011). Human resources for research: today predetermines tomorrow. Youth’s attitudes towards physical and technological sciences and gender in Lithuania. S. Avveduto, ed., Convergence or differentiation. Human resources for research in a changing European scenario. Napoli: ScriptaWeb, p. 185-204.

Novelskaitė A., Pučėtaitė R., Lipnevič A. (2011). Defining Research Ethics Legally: Liaison between International and National Documents. The Case of Researcher’s Safety as a Research Ethics. The International Journal of Science in Society, 2(3), p. 219-234.

Riska E., Novelskaitė A. (2011). Professionalism and Medical Work in a Post-Soviet Society: Between Four Logics.Anthropology of East Europe Review, 29(1), p. 82-93.

Раткявичене В., Коцай Е. (2011). Досуг сельской молодёжи Литвы (на примере Вильнюсского региона). Sabiedriba un kultūra. Latvija: Liepajas Universitate.

Salumets T., Krēsliņš J., Tauber J., Balkelis T., Dilāns G., Matonytė I. (2011). The European Union and the Baltic States: Changing Forms of Governance. Journal of Baltic Studies, Routledge, 42(1), p. 109-121.

Šutinienė I. (2011). Lietuvių migrantų tautinio identiteto transformacijos: tarp aktualizavimo ir asimiliacijos. Čiubrinskas V. (sud.). Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 163-184.

Taljūnaitė M. (2011). Tautinės tapatybės politikos sampratos konstravimas. Čiubrinskas V. (sud.). Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, p. 41-58.

Šileika A., Šimulienė R. Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo Lietuvos regionuose 2005-2009 metais socialinė–ekonominė analizė. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2011. Nr.1(21). P.5-12.

Gruževskis B., Blažienė I., Moskvina J. Flexicurity Lietuvoje: teorinis modelis ar reali siekiamybė? // Darbo rinka XXI amžiuje: lankstumo ir saugumo paieškos. Tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 2011 m. gegužės 12-14d. straipsnių rinkinys. VU Teisės fakultetas, Lietuvos darbo teisės ir socialinės apsaugos draugija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Vilnius. 2011. P.123-133.

Petrylaitė D., Blažienė I. Veiksmingesnio darbo ginčų sprendimo galimybės. // Darbo rinka XXI amžiuje: lankstumo ir saugumo paieškos. Tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 2011 m. gegužės 12-14d. straipsnių rinkinys. VU Teisės fakultetas, Lietuvos darbo teisės ir socialinės apsaugos draugija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Vilnius. 2011. P.417-435.

Okunevičiūtė Neverauskienė L. Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką aspektai. // Filosofija.Sociologija. 2010. T.21. Nr.4. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. P.245-256.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A. Trends of Hidden Employment in Lithuania and Problems in Methodical Calculations. // Technological and Economic Development of Economy. 2011. Vol.17(3). P.484-500.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Moskvina J., Gruževskis B. Socialinis pranešimas apie diskriminacijos apraiškas Lietuvoje.Mokslo darbai. Vilnius. Eugrimas. 2010. 150 P.

Okunevičiūtė Neverauskienė L. Teisinių-politinių dokumentų, reglamentuojančių antidiskriminacinę politiką, sąvadas.Mokslo darbai. Vilnius. Eugrimas. 2010. 128 P.

Šileika A., Gruževskis B., Blažienė I., Zabarauskaitė R., Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A. Socialinė raida ir politika. – Aktualūs socialinės politikos klausimai 2011/9. Vilnius. Spaudmeta. 2011. 287 P.

Gruževskis B., Blažienė I. Adapting unemployment benefit systems to the economic cycle. European Employment Observatory. Briuselis. 2011. 9 P.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A. Vocational training benefit and trends analysis. // International Scientific Conference 21-23 of September, 2011. International Business School at Vilnius University. P.143-149.

Pocius A., Sviklas K. Darbuotojų (specialistų) gebėjimų ir poreikio kaita Lietuvos ūkyje. // Socialiniai pokyčiai Eurointegracijos procese 2. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 2010. P.72-82.

Gruževskis B., Blažienė I. Overview of the labour market situation and employment policy developments in 2009-2011.European Employment Observatory. Briuselis. 2011. 14 P.

Blažienė I. 16 internetinių publikacijų kolektyvinių darbo santykių tema. European Industrial Relations Observatory On-line. Dublinas. 2011. Prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu.

Blažienė I. 3 internetinės publikacijos darbo sąlygų tema. European Working Conditions Observatory. Dublinas. 2011. Prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu.

Zabarauskaitė R. Effects of individual and company values on employee job satisfaction European Working Conditions Observatory. Information Update. Dublinas. 2011. Prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu/ewco/2011/05/LT1105019I.htm.

Zabarauskaitė R. Equal opportunities policy from a gender perspective in Lithuanian enterprises. European Working Conditions Observatory. Information Update. Dublinas. 2011. Prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu/ewco/2010/11/LT1011029I.htm.

Blažienė I., Zabarauskaitė R. Lithuania: comparative analytical report on Public support instruments to support self-employment and job creation in micro enterprises. European Working Conditions Observatory. Comparative analytical report. Dublinas. 2011.

Zabarauskaitė R., Blažienė I. Lithuania Recent Developments in Work Organisation in the EU 27 Member States and Norway. European Working Conditions Observatory. Dublinas. 2011. Prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu/ewco/studies/tn1102013s/lt1102019q.htm.

Zabarauskaitė R. Motivation factors in the professional activity of social workers. European Working Conditions Observatory. Information Update. Dublinas. 2011.

Zabarauskaitė R., Blažienė I. Growth and Employment: Anticipating and Managing the Effects of Greening of Industries in the EU. European Working Conditions Observatory. Case study. Dublinas. 2011.

Beresnevičiūtė,  V. 2010. Prievartos retorika prieš visuomenės nebyliuosius: Lietuvos spaudos tekstų apie romus analizė // Etniškumo studijos 2010/1-2/ Ethnicity Studies.  LSTC/ Eugrimas, p. 86-104. ISSN 1822-1041.

Kasatkina,  N., Beresnevičiūtė, V. 2010. Ethnic Structure, Inequality and Governance  of the Public Sector in Lithuania //Etniškumo studijos 2010/1-2/Ethnicity Studies.  LSTC, Eugrimas, p. 7-25.  ISSN 1822-1041.

Leoncikas T., Beresneviciute, V. 2010. Roma Children and Social Exclusion in Lithuania: Sociological Approach to Human Development. In: Andresen, S.; Diehm, I.; Sander, U.; Ziegler, H. (Eds.) Children and the Good Life: New Challenges for Research on Children. Springer. 1st Edition. 2010, VIII, 205 p. 189–202. ISBN: 978-90-481-9218-2.

Petrušauskaitė, V. 2010. Dropping Out of School – an Issue of Disaffection, Non-participation or Social Exclusion?Analysing School Policies towards Roma Schoochildren in Lithuania // Etniškumo studijos 2010/1-2/ Ethnicity Studies.  LSTC/Eugrimas, p. 105-120. ISSN 1822-1041.

Šliavaitė, K. 2010. Deindustrializacija, socialinis nesaugumas ir išgyvenimo strategijos posovietinėje erdvėje: Visagino atvejis //Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas,  Nr. 10 (19), p.  93-16. ISSN 1392-4028

Vildaitė,  D,  Žibas,  K. 2010. Etninių tyrimų instituto visuomenės nuomonės tyrimų apžvalga (2005–2010). Etniškumo studijos 2010/1-2/Ethnicity Studies.  LSTC/Eugrimas, p. 121-137. ISSN 1822-1041.

Ivaškaitė-Tamošiūnė V., Lazutka R., Salanauskaitė L. (2010). EUROMOD Country Report Lithuania (LT) 2005-2008. Prieiga per internetą: http://www.iser.essex.ac.uk/euromod/resources-for-euromod-users/country-reports.

Lazutka R., Navickė J. (2010). Studijos ir socialinis teisingumas. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. T. 21, Nr. 24. P. 277-284.

Skučienė D. (2010). Išsilavinimo pasiekimų nelygybė Lietuvoje: matavimo galimybės ir problemos. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. T. 2(18). P. 114-124.

Skučienė D. (2010). Population Welfare in Lithuania forthe period 1996-2007. Tiltai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Nr. 2(51). P. 49-65.

Skučienė D., Genelytė I. (2010). Senatvės pensininkų gyvenimo lygio raida 1999-2008 metais. Gerontologija. T. 11, Nr. 3. P. 154-171.

Skučienė D., Lazutka R. (2010). Genetiškai modifikuotų organizmų poveikio socialinei-ekonominei aplinkai Lietuvoje įvertinimas. Vilnius: UAB “Inforastras”. P. 64.

Žalimienė L. (2010). Entrenchment of Market Relationship in Personal Social Services in Lithuania – perspective of market actors. Abstract. Social Work in Times of Crisis. What Can Social Work Deliver – And Who Benefits. 8th annual TISSA meeting. Tallin university. P. 144-145.

Aidukaitė J. (2010). Welfare reforms in Central and Eastern Europe: a new type of welfare regime? Ekonomika, 89(4), p. 7-24.

Aidukaitė J. (2010). Gerovės valstybių patirtis vertinant socialinio teisingumo principo įgyvendinimą švietime: Švedijos, Škotijos ir Vokietijos atvejai. Viešoji politika ir administravimas, 34, p. 47–60.

Blaževičienė A., Novelskaitė A. (2010). New and old professional groups in health care: formal re-definitions of the nursing profession and the internal qualities of professionals. Medicina 46 (Suppl 1), p.71-78.

Gaidys V. (2010). Lithuania in the European Union: Public Opinion Research Results. Proceedings of the Institute for European Studies, Journal of Tallinn University of Technology. Tallinn. June 2010, No. 7, p. 21-38.

Gaidys V. (2010). Pasitikėjimo institucijomis 1998-2009 metais kaita ir situacija Europos Sąjungos šalių kontekste.Socialiniai pokyčiai eurointegracijos kontekste – 2. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 135-189.

Kocai E. (2010). Judėjimo negalią turinčių žmonių socialinės atskirties raiška. Fizinio kūno atskirtis. Visuomenė: įvairovės link. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Labanauskas L., Taljūnaitė M. (2010). Socialinė sanglauda kaip sociologinio pažinimo objektas. Filosofija. Sociologija, Nr.2, p. 151-159.

Lipnevič A., Novelskaitė A. (2010). Lietuvos universitetų etikos kodeksai ir mokslinės veiklos etika juose. V. Gaidys, ats. red., Socialiniai pokyčiai eurointegracijos procese 2. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p. 110-122.

Sipavičienė A., Gaidys V., Jeršovas M. (2010). Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus. Vilnius: Tarptautinė migracijos organizacija, Lietuvos socialinių tyrimų centras. 40 p.

Šutinienė I., Nikžentaitis A. (2010). Baltijos kelio dvidešimtmetis: eilinis jubiliejus ar kultūrinės atminties transformacijos pradžia? Lietuvos istorijos metraštis, Vilnius, 2010, Nr.1, p. 71-83.

Šutinienė I. (2010). Apie atminties politikos tyrimus: sociologinio aspekto paieškos. Šiuolaikiniai istorinės sąmonės formavimo būdai: prielaidos, galimybės ir ribos. Lopata R., Jokubaitis A., Vinogradnaitė I.( sud.). Vilnius: Viniaus universiteto leidykla, p. 31-44.

Šutinienė I. (2010). Adaptacija istorinių lūžių sąlygomis: sovietmečio pradžia ir pabaiga Panemunėlio žmonių autobiografiniuose pasakojimuose. Mačiekus V. (sud.). Panemunėlis , II dalis. 22-ji serijos “Lietuvos Valsčiai” monografija. Vilnius: Versmė, p. 1557-1588.

Taljūnaitė M. (2010). Intelektinio kapitalo kaita: sąvoka, tyrimai ir politikos modelių kūrimas. Filosofija. Sociologija, 21(2), p. 160-168.

Taljūnaitė M., Labanauskas L., Butvilienė J. (2010). Adult education in Lithuania under educational system transformation and recession. Lithuanian Social Research Centre, Institute of Sociology. Vilnius. 31 p.

Taljūnaitė M., Labanauskas L., Butvilienė J., Blaževičienė L. (2010). The access of adults to formal and non-formal adult education. Country report: Lithuania. Vilnius: LLL2010 / Lithuanian Social Research Centre.

Taljūnaitė M., Labanauskas L. (2010). Improving policy and evolving practices of social cohesion in formal education: the case of Lithuania. In: Learning in Transition: Policies and Practices of Lifelong Leraning in Post-Socialist Countries. Edited by V. Kozlovskiy, R. Voorman, T. Roosalu. Nauka, St. Petersburg: Intersocis.

Pocius A. Neįgalių žmonių mobilumas bei jų integracijos darbo rinkoje tendencijų raida ekonomikos pakilimo sąlygomis. // Negalės žmonės. Mokslo studija. Vilnius. 2009. P.93-106.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Moskvina J. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių socialinė nauda. // Filosofija. Sociologija. 2010. T.21. Nr.2. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. P.101–111.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Moskvina J. Darbo rinkos profesinio mokymo socialinė nauda. // Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2010/19. P.158-167.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A. Aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikio vertinimas. // Verslas: teorija ir praktika. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 2010. Nr.11(1). P.20-29.

Pocius A. Padėties darbo rinkoje pokyčiai, užimtumo ir nedarbo rodiklių taikymo metodiniai ypatumai. // Lietuvos statistikos darbai. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas prie LR vyriausybės. 2010. Nr.49.

Blažienė I., Petrylaitė D. The institute of works councils: specific theoretical and practical features. The case of Lithuania. // Issues of Business and Law (Lenkija). Volume 2 (2010). P.85-94.

Blažienė I., Gruževskis B. Socialiai atsakinga įmonių restruktūrizacija: darbuotojų apsaugos aspektas Lietuvoje. // Verslas: teorija ir praktika. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 2010. Nr.11(4). P.302-313.

Gruževskis B., Zabarauskaitė R. Social consequences of economic downturn (2008) in Lithuania. // Ekonomika. Mokslo darbai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 21010. Nr.89(3). P.69–84.

Gruževskis B., Bartkus A. Senatvės pensijos draudimo Lietuvoje netobulumai ir jų sprendimo galimybės. // Socialinis darbas. 2010. Nr.11 (1). P.12-18.

Giedraitytė M., Lazdauskas T., Zabarauskaitė R. Vaikų poreikių tenkinimas ir psichosocialinis prisitaikymas tėvams išvykus iš Lietuvos. // Visuomenės sveikata. Vilnius: Higienos institutas. 2010. Nr.2(49). P.83–94.

Šileika A. Profesinio mokymo reforma: keliai ir klystkeliai. // Verslas: teorija ir praktika. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 2010. Nr.11(4). P.295-301.

Šileika A., Tamašauskienė Z., Bartelienė Z. Comarative Analysis of Wages and Labour Productivity in Lithuania and Other EU (15) Countries. // Socialiniai tyrimai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 2010. Nr.3(20). P.132-144.

Šileika A., Tamašauskienė Z., Karulaitienė D. Effect of Foreign Direct Investments in Transportation, Storage and Remote Connections on the Current Account of Lithuania’s Balance of Payments During Years 2002-2009. // Socialiniai tyrimai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 2010. Nr.2(19). P.77-89.

Okunevičiūtė Neverauskiene L., Gruževskis B. Lygybės statistikos pagrindai. // Nacionalinis lygybės statistikos veiksmų planas: mokslo darbai. Vilnius: Eugrimas. 2010.

Gruževskis B. Darbo rinkos pokyčių įtaka darbo teisei. // Lietuvos darbo teisės raida ir perspektyvos. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. 2010. P.151-165.

Šileika A. Aktualūs investicijų į žmogiškąjį kapitalą ir pajamų paskirstymo bei perskirstymo klausimai. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2010. Nr.1(17). P.147-149.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Gruževskis B. The need and the possibilities of human capital development: assessment of employers and graduates of higher education institutions. // Economica. Vilnius: Vilnius University. 2009. P.90–106.

Beresnevičiūtė V.,  Leončikas T. 2009. Diskriminacijos suvokimas Lietuvos visuomenėje // Filosofija, sociologija. Lietuvos mokslų akademijos leidykla , Nr. 4, p. 335-343. ISSN 0235-7186.

Beresnevičiūtė,  V., Leončikas, T.,  Žibas, K.  2009. Migrantų gyvenimas Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir migrantų patirtys // Etniškumo studijos 2009/2/ Ethnicity Studies:  Migrantų integracija: trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje.  Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, p. 77-110.  ISSN 1822-1041.

Beresnevičiūtė,  V., Leončikas, T.,  Žibas, K. 2009. Lietuvoje gyvenančių migrantų integracijos politikos vertinimo principai ir rodikliai: išvados ir rekomendacijos //Etniškumo studijos 2009/2. Migrantų integracija: trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje. Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, p. 111-127.  ISSN 1822-1041.

Marcinkevičius, Andrius. 2009.  Organizing Education of Russians in Lithuania 1918–1940: Challenges of Identity and Integration / Ethnicity. Daugavpils university. 2009/1. P. 61–90. ISSN 1691-5844.

Škobla, D., Leončikas, T., Štĕpánková, M. 2009. Ethnicity as a statistical indicator for the monitoring of living conditions and discrimination : analytical report and recommendations for the Slovak Republic / Daniel Škobla, Tadas Leončikas, Martina Štĕpánková. [Bratislava : UNDP], 2009. 84 p. : iliustr. ISBN 9788089263097.

Žibas, K.  2009. Tarptautinė migracija Lietuvoje: problematika ir sąvokos // Etniškumo studijos 2009/2/Ethnicity Studies: Migrantų integracija: trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje. Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, 2009, p. 7-16.  ISSN 1822-1041.

Žibas, K. 2009. Trečiųjų šalių piliečių imigracijos į Lietuvą tendencijos (2004-2008) // Etniškumo studijos 2009/2/Ethnicity Studies: Migrantų integracija: trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje. Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, 2009,  p. 17-39.  ISSN 1822-1041

Žibas, K., Platačiūtė V. 2009.  Lietuvos imigracijos politika ir trečiųjų šalių piliečių integracijos prielaidos // Etniškumo studijos 2009/2. Migrantų integracija: trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje. Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, 2009, p. 40-53.  ISSN 1822-1041.

Leončikas, T. 2009 Development of Roma communities in the Baltics //Social Sciences Eastern Europe – Thematic Series, No. 2, p. 44-51. Berlin: GESIS. ISSN 1868-9469.

Žalimienė, L. (2009). Family policy in Lithuania. Promotion of social policies – an investment in the future: Canada, European Union, Baltic states, Nordic countries. European Commission Representation in Latvia: University of Latvia. P. 276-283.

Moskvina J., Skučienė D. (2009). Saugumas lanksčioje darbo rinkoje. Socialinis darbas.. Nr. 8(2). P. 25-34.

Lazutka R., Skučienė D. (2009). Socialinės garantijos Lietuvos mokslininkams. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. Nr. 2. P. 144-153.

Žalimienė L., Ivaškaitė-Tamošiūnė V. (2009). Socialinės gerovės garantijų svarba mokslininko profesijos pasirinkimui: Lietuvos doktorantų atvejo analizė. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. Nr. 4. P. 326-334.

Skučienė D., Šumskaitė L., Lazutka R., Žalimienė L. (2009). Neįgaliųjų integracijos politikos reforma Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida: Lietuva Europos Sąjungoje. Vilnius. P. 51-82.

Ivaškaitė-Tamošiūnė V, Lazutka R. (2009). Kartų, lyčių ir šeimų gerovės skirtumai. Lietuvos šeima: tarp tradicijos ir naujos realybės. Socialinių tyrimų institutas. Vilnius. P. 336-365.

Žalimienė L. (2009). Family Support in Lithuania: families with 3 and more children approach. Trapenciere I. Family on the Crossroads. Institute of Philosophy and Sociology, University of Latvia. P. 145-155.

Žalimienė L., Lazutka R. (2009). Socialinės globos paslaugos Lietuvoje: nuo valstybinio hierarchinio link mišrios ekonomikos modelio. Pinigų studijos. Nr. 2. P. 6-22.

Bankietienė V., Pocius a., Gruževskis B. Lietuvos darbo rinkos statistikos raida. // Lietuvos statistikos darbai. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas prie LR vyriausybės. 2009. P.41-54. ISSN-1392-642 X.

Pocius A. Mokaisi – tobulėji, gilini profesines žinias. // Darbo biržos naujienos. 2009. Nr.4. P. 13-16. ISSN-1392-6756 X.

Pocius A. Darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimo įvertinimas. // Darbo biržos naujienos. 2009. Nr.2. P. 13-15. ISSN-1392-6756 X.

Pocius A., Okunevičiūtė Neverauskienė L., Gruževskis B. Trečiųjų šalių piliečių integracijos į darbo rinką aspektai. // Darbo biržos naujienos.2009. Nr.5. P. 13-15. ISSN-1392-6756 X

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A. Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos. // Ekonomika. Vilnius. 2008. Nr. 82. P. 147-163. ISSN 1392-1258.

Česnuitytė V., Okunevičiūtė Neverauskienė L. Problems in implementing children‘s rights for children withaout parental care and children at risk of loosing parental care in Lithuania. // Socialinis darbas. 2009. Nr. 8 (2). Vilnius: Mykolo universiteto leidybos centras. P. 35-43. ISSN 1648-4789.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Šlekienė K. Nevyriausybinių organizacijų įtaka jaunimo integracijai į darbo rinką. // Filosofija. Sociologija. 2008. T. 19. Nr. 4. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. P. 10-21. ISSN 0235-7186.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Moskvina J. Socialiai pažeidžiamo jaunimo poreikiai siekiant integruotis į darbo rinką. // Socialinis darbas. 2008. Nr. 7 (3). Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. P. 6-14. ISSN 1648-4789.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Šlekienė K. Nevyriausybinių organizacijų paslaugos siekiant socialiai pažeidžiamo jaunimo užimtumo. // Socialinis darbas. 2008. Nr. 7 (3). Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. P. 15-25. ISSN 1648-4789.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Moskvina J. Socialiai pažeidžiamo jaunimo problemos integracijos į darbo rinką kontekste.// Filosofija. Sociologija. 2008. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. P. 41-54. ISSN 0235-7186.

Blažienė I. Pasirengimas restruktūrizacijai ir jos valdymas. Europos komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių direktoratas. Turinas: Tarptautinės darbo organizacijos tarptautinis mokymo centras. 2009.

Gerikienė V., Blažienė I. Valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo reguliavimo problemos Lietuvoje. // Jurisprudencija. 2009 Nr. 4 (118).

Gruževskis B., Blažienė I. Amendments to the Law on Support for Employment. European Commission: European Employment Observatory Review: Spring 2009.

Šileika A., Tamašauskienė Z., Zaleskis E. Gyvenimo lygis ir jo lyginamoji analizė Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. // Socialiniai tyrimai. 2009. Nr.3 (17). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. P. 84-95. ISSN 1392-3110.

Šileika A., Zabarauskaitė R. Skurdas: metodologijos klausimai ir lygis Lietuvoje. // Socialinis darbas. Mokslo darbai. 2009. Nr. 8(1). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. P. 17-27. ISSN 1648-4789.

Gasparavičius V., Šileika A., Tamašauskienė Z. Social-Economic Grounding of EU Investments into the Infrastructure of Lithuanian Regional Transport. // Socialiniai tyrimai. 2009. Nr. 1(15). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. P. 5-1. ISSN 1392-3110.

Skučienė D., Moskvina J. Saugumas lanksčioje darbo rinkoje. // Socialinis darbas. Mokslo darbai. 2008. Nr. 7(1). Vilnius: Mykolo Romerio univeristetas. ISSN 1648-4789.

Zabarauskaitė R. Poverty line calculation in middle-income countries: methodological approach. // Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika.Mokslo darbai. 2009. Nr. 4. ISSN 1822-8682.

Gruževskis B., Gražulis V. Characteristics of Lithuanian Labour Market Policy Development. // Viešoji politika ir administravimas. 2009. Nr.28. P. 40-52.

Gruževskis B., Grynia A., Volkanovski J. Determinants of Free Labour Force Movement in the Euroregion Niemen. // Gospodarowanie zasobami pracy na początku XXI wieku. Aspekty makroekonomiczne i regionalne. IpiSS, Bialystok-Warszawa. 2009. P. 190-204.

Blažienė I. 25 internetinės publikacijos kolektyvinių darbo santykių tematika. Europos fondas gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti (European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions), prieiga per internetą: http://www.eurofound.europa.eu.

Zabarauskaitė R., Blažienė I. Occupational health and safety trends in agriculture. Information update for European Foundation for Living and Work Improvement. Institute of Labour and Social Research. Vilnius. 2009.

Zabarauskaitė R. Social workers express dissatisfaction with job safety and wages. Information update for European Foundation for Living and Work Improvement. Institute of Labour and Social Research. Vilnius. 2009.

Kasatkina, N., Marcinkevičius, A. 2008. Russians in Lithuania According to the 1897 and 1923 Censuses: Comparative Analysis // Etniškumo studijos 2008/1-2/ Ethnicity Studies. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, Eugrimas, p. 20-63. ISSN 1822-1041.

Žibas, K. 2008. Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių socialinių išteklių analizė // Etniškumo studijos 2008/1-2/ Ethnicity Studies. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, Eugrimas, p. 117-145. ISSN 1822-1041.

Blažienė I. ir kt. Specialistų poreikio tyrimų metodologija. Kolektyvinė monografija. Nacionalinės plėtros institutas. Vilnius. 2008. 108 P. ISBN 978-9955-591-46-7.

Gruževskis B., Blažienė I. Flexibility and security on the Lithuanian labour market. // Working time and its organization in new member states of EU. Economic, legal and social aspects. Varšuva. 2008. P. 88-99. ISBN 978-83-61125-09-9.

Gruževskis B., Blažienė I. ir kt. Lietuvos darbo medicinos gydytojų funkcijų ir poreikio įmonėse ir sveikatos priežiūros įstaigose įvertinimas. // Visuomenės sveikata. Nr.3(42) Vilnius: Higienos institutas. 2008. P. 8-14.

Gruževskis B., Blažienė I., Pocius A., Zabarauskaitė R. ir kt. Aukščiausios kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos atitikimo sisteminis įvertinimas. Aukščiausios kvalifikacijos specialistų (magistrantų) pasiūlos ir paklausos atitikimo sisteminis įvertinimas. Vilnius. 2008. 256 P.

Gruževskis B., Gražulis V. Lietuvos darbo rinkos politikos raidos ypatumai: situacijos analizė ir raidos perspektyvos. // Viešoji politika ir administravimas. 2008. Nr. 26. Vilnius. P. 45-55.

Gruževskis B. Neįgalieji darbo rinkoje. // Neįgaliųjų integracija į darbo rinką Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus universitetas. 2008. P. 90-140.

Gruževskis B., Medaiskis T., Mikulionienė S. Visuomenės senėjimas: padariniai darbo rinkai ir įmonėms // Lietuvos ekonomika Europoje ir globalioje erdvėje. Vilnius: Ekonominių tyrimų centras. 2008. P. 241–267.

Gruževskis B. ir kiti. Įgyvendinto kompleksinio nuteistųjų asmenų reintegracijos modelio veiksmingumas ir plėtros galimybės. Vilnius: Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba. 2008. 99 P.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Moskvina J. Vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimo darbo rinkoje galimybių vertinimas. // Socialinis darbas. Mokslo darbai. Nr. 7(1). Vilnius: Mykolo Romerio univeristetas. 2008. P. 26-35. ISSN 1648-4789.

Moskvina J. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių vertinimas. Probleminiai klausimai. Filosofija. Sociologija. Nr. 4. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 2008. P. 1–9

Pocius A., Okunevičiūtė Neverauskienė L., Gruževskis B. Neįgaliųjų užimtumo didinimo galimybės. // Darbo biržos naujienos. 2008. Nr. 9 (130). P. 14-16. ISSN 1392-6756X.

Okunevičiūtė Neverauskienė L. Psichologinio poveikio darbo vietoje vertinimas. // Lietuvos statistikos darbai. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas prie LR vyriausybės. 2007. Nr. 46. P. 42-52. ISSN 1392-642X.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Moskvina J. Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų profesinio mokymo ir konsultavimo poreikiai. // Gerontologija. Nr. 4, T. VIII. Vilnius: Gilija. 2008. P. 236-245. ISSN 1392-9062.

Jurevičienė D., Okunevičiūtė Neverauskienė L. Būsto įsigijimo sąlygų įtaka jaunimui įsitvirtinti nacionalinėje darbo rinkoje.// Verslas: teorija ir praktika. Nr. 2, T. 9. Vilnius: Technika. 2008. P. 116-124. ISSN 1648-0627.

Pocius A. Skirtingų gyventojų grupių darbo pasiūla ir paklausa Lietuvos darbo rinkoje. // Lietuvos statistikos darbai. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas prie LR vyriausybės. 2007. Nr. 46. P. 53-64. ISSN 1392-642X.

Pocius A. Lietuvos gyventojų vidinio teritorinio mobilumo tendencijos ir migracijos įtaka padėčiai darbo rinkoje. // Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2007. Nr.2. P. 24-32. ISSN-1392-315X

Pocius A. Darbo rinkos kaitos ypatumai šiuolaikiniame etape. // Žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistai darbo rinkoje: konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas. 2008. P. 6-14. ISBN 978-9955 -772-05-7.

Pocius A. Aukštųjų technologijų sferos specialistų integracijos į darbo rinką galimybių įvertinimas. // Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2008. Nr.1. P.78—89. ISSN-1392-351X

Pocius A. Skirtingų gyventojų grupių darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumo problemos. // Socialinės grupės: iš praeities į dabartį. Vilnius. 2007. P. 187-206. ISBN-978-9955-531-26-5

Pocius A. Darbo vietų užpildymo galimybių analizė. // Darbo biržos naujienos. 2007. Nr. 9. P. 15-17. ISSN 1392-6756X.

Daujotis V., Gruževskis B., Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pocius A., Rudzkis R. ir kiti. Specialistų poreikio prognozės Lietuvoje.// Nacionalinės plėtros institutas, Švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius. 2008. P. 95-124. ISBN-978-9955-591-58-0.

Pocius A. Aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų integravimo į darbo rinką galimybių poreikio įvertinimas. // Lietuvos statistikos darbai. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas prie LR vyriausybės. 2008. Nr. 47. P. 4-15. ISSN 1392-642X.

Pocius A. Neįgalių žmonių mobilumo bei jų aktyvumo darbo rinkoje galimybių įvertinimas. // Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2008. Nr.2. P. 15-25. ISSN-1392-315X.

Beresnevičiūtė, V., Poviliūnas, A. 2007. Magistrų integracija į darbo rinką: magistrantūros studijų absolventų sociologinės apklausos analizė //Sociologija. Mintis ir veiksmas. Klaipėdos universitetas/Vilniaus universitetas, Nr. 1 (19), p. 88-103. ISSN 1392-3358.

Фреюте-Ракаускене, М. 2007. Неправительственные организации русских Литвы: основные социальные характеристики // Etniškumo studijos 2007/2: Baltijos jūros regiono rusai: mažuma ir valstybė / Ethnicity Studies 2007/2: Русские в Балтийском регионе: меньшинство и государство. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, p. 93-115. ISSN 1822-1041.

Kasatkina, N. 2007. Etniškumo tyrimai: tendencijos ir esminės sąvokos //Filosofija. Sociologija. Mokslų akademijos leidykla,  Nr. 4. p. 1-11. ISSN 0235-7186.

Касаткина, Н. 2007. Русские в современной Литве: меньшинство, диаспора или часть гражданского общества? // Etniškumo studijos 2007/2: Baltijos jūros regiono rusai: mažuma ir valstybė / Ethnicity Studies 2007/2: Русские в Балтийском регионе: меньшинство и государство. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, p. 18-42. ISSN 1822-1041.

Leončikas, T. 2007. Nepakantumo hierarchija ir socialinė distancija visuomenės mažumų atžvilgiu // Dabartinės Lietuvos kultūros raidos tendencijos: vertybiniai virsmai.  R. Žiliukaitė (sudarytoja) Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, p. 89-107.
ISBN 978-9986-638-94-0.

Марцинкявичюс, A. 2007. Некоторые аспекты социальной ситуации русского меньшинства в Литовской Республике (1918-1940) // Etniškumo studijos 2007/2: Baltijos jūros regiono rusai: mažuma ir valstybė/Ethnicity Studies 2007/2: Русские в Балтийском регионе: меньшинство и государство. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, p. 212-242. ISSN 1822-1041.

Žibas, K. 2007. Darbo imigracija į Lietuvą: situacijos analizė // OIKOS: Lietuvių  migracijos ir diasporos studijos. Lietuvių išeivijos institutas. Nr. 4, p. 16-30. ISSN 1822-5152.

Gruževskis B., Zabarauskaitė R., Martinaitis Ž., Pocius A., Biveinytė S.Sėkmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai. – Aktualūs socialinės politikos klausimai 2007/8. Vilnius. 2007. 126 P.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Gruževskis B., Moskvina J. Tautinių mažumų nedarbas bei jo mažinimo prielaidos Lietuvoje // Filosofija. Sociologija. T.18. Nr.4. Vilnius. 2007. P. 23-36. ISSN 0235-7186.

Gruževskis B., Okunevičiūtė Neverauskienė L., Česnuitytė V. Asmenų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, integracijos į darbo rinką problemos // Socialinis darbas. Nr. 6 (2). Vilnius. 2007. P. 87-94. ISNN 1648-4789.

Pocius A, Okunevičiūtė Neverauskienė L. Neoficialaus užimtumo apimties įvertinimas // Lietuvos statistikos darbai. Nr. 45. Vilnius. 2007. P. 6-15. ISNN 1392-642X.

Gruževskis B., Kuodis R., Nakrošis V., Rudzkienė V. ir kiti. Socialinė ir ekonominė plėtra bei valstybės politikos uždaviniai // Lietuvos tauta: būklė ir raidos perspektyvos. Pilietinės visuomenės institutas. Vilnius. 2006. p. 123 – 165. ISBN 978-9955-699-78-1

Švietimas. Užimtumas. // Lietuvos regionų portretas. Statistikos departamentas. Vilnius. 2006. ISBN 9955-588-89-6.

Gruževskis B., Blažienė I. Lithuania // Flexicurity – a relevant approach in Central and Eastern Europe. ILO, Geneva. 2007. P. 149 – 181. ISBN 978-92-2-119215-2

Šileika A., Andriušaitienė D. Istorinis metodologinis darbo rinkos sampratos aspektas (Historical methodological aspect of labour market conception) // Verslas: teorija ir praktika. Vilnius: Technika. 2007. T. VIII. Nr. 1. P. 19–23. ISSN 1648–0627.

Gruževskis B., Pocius A. Subalansuota Lietuvos Plėtra. Užimtumas // Profesinių sąjungų darbuotojų mokymas dirbti naujos ekonomikos sąlygomis, skatinant socialinį dialogą ir nedarbo prevenciją. Vilnius. 2006. P. 107-113.

Pocius A. Pagrindinių darbo rinkos tendencijų ir būklės analizė // Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2007. Nr.1. P. 25—34. ISSN-1392-315X

Pocius A. Skirtingų gyventojų grupių darbo pasiūlos ir paklausos atitikimo bei jų įsitvirtinimo galimybių darbo rinkoje įvertinimas // Darbo biržos naujienos. 2007. Nr.7. P. 12-16. ISSN-1392-6756X

Šileika A., Zabarauskaitė R. Profesinio konsultavimo paslaugų plėtra Lietuvoje ir jos problemos // Visuomenės sveikata. Nr.1(36) Vilnius: Higienos institutas. 2007. P. 54–58. 

Zabarauskaitė R. Šalies ekonominio augimo bei gyventojų užimtumo įtaka skurdo mažinimui Lietuvoje // Verslas, vadyba ir studijos – 2006. Mokslo darbai. Vilnius: Technika. 2007. P. 105–116.

Gruževskis B., Blažienė I. Youth employment centers in Lithuania // European Employment Observatory – Review: Spring 2006. European Commision, Directorate-General for Employment, Social Affairs and Equal Opportunities, Unit 2. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities. 2007. 176 P. ISSN 1725-5376.

Gruževskis B., Blažienė I. Flexicurity in Lithuania // Flexicurity: A relevant approach for central and Eastern Europe. Geneva, International Labour Office. 2007. 262 P. ISBN 978-92-2-1192215-2.

Blažienė I. Internetiniai straipsniai publikuoti Europos fondo gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti Europos fondo tinklapyje
http://www.eurofound.europa.eu:
– Industrial relations in the postal sector.
– Growth of unionisation in large retail centres.
– Social partners approve amendments to Law on Trade Unions.
– Representativeness of the social partners: Agricultural sector.
– Social partners reject proposed food vouchers for workers.
– Employee financial participation in the New Member States.
– Trade union confederations sign declaration of cooperation.
– Industrial relations developments 2006.
– Gender and career development.
– Representativeness of the social partners: Telecommunications sector.
– Rapid growth in membership of public sector unions.
– Economically dependent workers in Lithuania.
– New sectoral agreement signed in print media sector.
– Social partners raise concerns about proposed new trade union law.
– Union confederation reorganisation marked by cooperation and mergers.
– Union proposes better distribution of membership fees.
– Union highlights need for development of social dialogue in public sector.
– Major union confederation discusses possible reorganisation.
– Social partners oppose plan to fix insurance contribution threshold.

Beresnevičiūtė, V. 2006. Etninės grupės ir socialiniai kalbos aspektai // Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2005, Nr. 5 (14), p. 113-126. ISBN 1392-4028.

Beresnevičiūtė, V., Frėjutė-Rakauskienė, M. 2006. Etninė tematika ir nepakantumas Lietuvos žiniasklaidoje: dienraščių analizė // Etniškumo studijos 2006/1/Ethnicity Studies: Etninis nepakantumas. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, p. 19-44.  ISSN 1822-1041.

Frėjutė-Rakauskienė, M. 2006. Contemporary Phenomenon of Racism and its Manifestations in  Public Discourse(Šiuolaikinio rasizmo fenomenas ir jo apraiškos viešajame diskurse) // Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, Nr. 4, p. 13-19. ISSN 0235-7186.

Frėjutė-Rakauskienė, M. 2006. Etniškumo dėmenys žiniasklaidoje: Lietuvos spauda rusų kalba apie narystę ES // Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2005, Nr. 5 (14), p. 127-138. ISBN 1392-4028.

Kasatkina, N.,  Beresneviciute, V.  2006.  Ethnic Structure, Inequality and  Governance of the Public Sector in Lithuania // Ethnic Inequalities and Public Sector Governance. Y.Bangura (ed.), UNRISD,  Palgrave  Macmillan, p. 31-48. ISBN-13:978-1-4039-8646-7.

Kasatkina, N., Kadziauskas, G., Šliavaitė, K. 2006. Ethnic Minorities and Public Policy: the Case of Lithuania // International Obligations and National Debates: Minorities around the Baltic Sea. Sia Spiliopoulou Åkermak (Editor in Chief),The Åland Islands Peace Institute, p. 347-396. ISBN 952-5265-18-8.

Kасаткина, Н.  2006. Адаптация русских в контексте этнической структуры современного общества Литвы // Studia. Slavica. Finlandensia. Tomus XXIII.  Institute for Russian and  East European Studies, Helsinki (Finland), p. 39-68.  ISSN 0781-3333. ISBN 951-707-111-6.

Kasatkina, N. 2006. Visuomenės nuostatų dichotomija: tolerancija versus nepakantumas? // Etniškumo studijos 2006/1/Ethnicity Studies: Etninis nepakantumas. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, p. 7-18. ISSN 1822-1041.

Leončikas, T. 2006. Asimiliacijos prielaidos ir mokyklos pasirinkimas: pirmokų tėvų grupių palyginimas // Sociologija. Mintis ir  veiksmas. Klaipėdos  universitetas/Vilniaus universitetas, Nr. 1,  p.  76- 98. ISSN 1392-3358.

Leončikas, T. 2006. Romų švietimo iššūkiai // Etniškumo studijos 2006/1/Ethnicity Studies 2006/1: Etninis nepakantumas. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, p. 87-120. ISSN 1822-1041.

Marcinkevičius, A.  2006. Rusų mažumos visuomeninė padėtis Lietuvoje 1918-1940 m.: socialiniai aspektai // Filosofija. Sociologija. Mokslų akademijos leidykla. Nr. 4, p.  20-28. ISSN 0235-7186.

Žibas, K.  2006. Etniškumo problematikai skirtos mokslinės publikacijos Lietuvoje 2005-2006 m. // Etniškumo studijos 2006/1: Etninis  nepakantumas/Ethnicity Studies 2006/1: Ethnic Intolerance. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, p. 147-174.

2006 metais Darbo ir socialinių tyrimų institutas išleido septintąjį leidinio “Aktualūs socialinės politikos klausimai” numerį “Įmonių socialinė atsakomybė”. Elektroninį leidinio variantą PDF formate galite rasti čia. 

Gruževskis B., Kleinaitė I., Moskvina J., Vasiljevienė N. Įmonių socialinė atsakomybė. – Aktualūs socialinės politikos klausimai 2006/7. Vilnius. 2006. 39 P.

Gruževskis B., Blažienė I. Local employment initiatives in Lithuania. European Employment Observatory// European Commission, Directorate-General for Employment and Social Affairs, Review: Spring 2005. Luxemburg: Office for Official Publications of the European Communities. 2006. P. 74-78. 

Gruževskis B., Pocius A. Subalansuota Lietuvos raida. Užimtumas// Profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų mokymai dirbti rinkos ekonomikos sąlygomis, skatinant socialinį dialogą ir nedarbo prevenciją. Vilnius. 2006. P. 107-113. 

Gruževskis B. Supporting lifelong learning through the development of lifelong guidance in Lithuania// Supporting lifelong learning through the development of lifelong guidance services. European Commission, DG EMPL-A/2, OSB Consulting. Vienna. 2006. P. 89-95. 

Gruževskis B. Lietuvos darbo migracijos iššūkiai// Emigracija iš Lietuvos: padėtis, problemos, galimi sprendimo būdai: konferencijos medžiaga. LR Seimas, Valstybės žinios. Vilnius. 2006. P. 49-52. 

Pocius A., Moskvina J. Šalies darbo rinkos tendencijos ir perspektyvos: gyventojų aktyvumo pokyčių įvertinimas// Lietuvos statistikos darbai. 2006/I. P. 4-12.

Pocius A. Darbo teisės pažeidimų statistinė analizė// Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2006, Nr.1. P. 70-79.

Gruževskis B., Okunevičiūtė-Neverauskienė L., Pocius A., Šileika A. Profesinis mokymas didina darbo jėgos konkurencingumą// Darbo biržos naujienos. 2006, Nr.2. P. 12-15. 

Gruževskis B., Okunevičiūtė-Neverauskienė L., Pocius A., Šileika A. Darbo rinkos profesinio mokymo naudos tyrimas, skelbiant įsidarbinimo po mokymo per 90 dienų rezultatus// Darbo biržos naujienos. 2006, Nr.3. P. 10-11.

Pocius. A. Neoficialaus užimtumo būklės ir dinamikos skaičiavimai// Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2006, Nr.2. P. 95-101.

Andriušaitienė D., Šileika A. Problems of Identifying and Regulating the Structure of Labour market in Depressive Lithuanian Regions// Journal of Business Economics and Management. 2006, Vol VII, No 4. P. 223-233.

Blažienė I. Employee dismissed for alleging company tax evasion. Eurofound.

Blažienė I. New rules proposed on illegal work. Eurofound.

Blažienė I. Intentions to establish a bilateral council of civil servants at national level. Eurofound.

Blažienė I. Union raises strike threat at oil company. Eurofound.

Blažienė I. Employer organisation launches risk assessment service. Eurofound.

Blažienė I. Unions oppose employer proposal to increase weekly working hours. Eurofound.

Blažienė I. Social partners approve draft law on vocational education and training. Eurofound.

Blažienė I. Developing bipartite social dialogue at sectoral level. Eurofound.

Blažienė I. Collective agreement in agricultural sector. Eurofound.

Blažienė I. Trade union holds new government to 2005 agreement in education. Eurofound.

Blažienė I. New government pledges to strengthen social dialogue. Eurofound.

Blažienė I. Trade unions appeal to have new Public Service Law overturned. Eurofound.

Blažienė I. Call for representation of civil society in tripartite discussions. Eurofound.

Blažienė I. Social partners push for conflict resolution body. Eurofound.

Blažienė I. Employers call for more flexible labour legislation. Eurofound.

Šileika A., Zabarauskaitė R. Skurdas, jo matavimas ir tendencijos Lietuvoje// Ekonomika. Mokslo darbai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 2006. 74 tomas. P. 64-78.

Zabarauskaitė R. Šalies ekonominio augimo ir gyventojų užimtumo įtaka santykinio skurdo mažėjimui Lietuvoje// Lietuvos statistikos darbai 2006/I. P. 13-17.

Beresnevičiūtė, V. 2005. Etninių  grupių  socialinės  integracijos  sampratos   interpretacija // Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademijos leidykla,  Nr. 2, p. 26-32. ISSN 0235-7186.

Frėjutė-Rakauskienė, M. 2005. The European Parliament Elections: Participation of the Political Parties of Ethnic Minorities in Lithuania // EU Integration from East to East: Civil Society and Ethnic Minorities in a Changing World. Voicu, B. & Rusu, H. (eds.), Sibiu: Psihomedia Publishing House, p. 127-139. ISBN 973-7997-44-1.

Kasatkina, N., Leončikas, T. 2005. Ethnic Groups in Contemporary Lithuania: Dimensions of Adaptation // Political Science. Changing, Overlapping and Interacting Identities. Scientific Papers University of Latvia, vol. 680. Riga: Latvijas Universitate, p. 86-100. ISSN 1407-2157. ISBN 9984-770-67-2 .

Kasatkina, N. 2005.  Biografinio metodo taikymo patirtis // Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, Nr. 2, p. 33-39.  ISSN 0235-7186.

Leončikas, T. 2005. Sociologinės asimiliacijos sampratos // Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, Nr. 4, p. 6-11. ISSN 0235-7186.

Leončikas, T. 2005. Tolerancija visuomenėje: tyrimų duomenys // Tautinių mažumų teisės. Vilnius: Lietuvos  žmogaus  teisių  centras, p. 7-21.  ISBN 9955-473-12-6.

2005 metais Darbo ir socialinių tyrimų institutas išleido šeštąjį leidinio “Aktualūs socialinės politikos klausimai” numerį “Darbo rinkos profesinio mokymo plėtros socialiniai ekonominiai aspektai” 

Andriušaitienė D., Gruževskis B., Kabaila A., Pocius A., Šileika A., Zabarauskaitė R. Darbo rinkos profesinio mokymo plėtros socialiniai ekonominiai aspektai. – Aktualūs socialinės politikos klausimai 2005/6. Vilnius. 2005. 152 P.

Andriušaitienė D. Ilgalaikio nedarbo mažinimo priemonių plėtra// Verslas, vadyba ir studijos – 2004. Mokslo darbai. P. 195 – 203.

Blažienė I. Trade unions threaten to start mass protest actions. Eurofound.

Blažienė I. Legal framework for industrial action under debate. Eurofound.

Blažienė I. Social partners yet to agree on amendments to EU working time Directive. Eurofound.

Blažienė I., Gruževskis B. 2004 Annual Review for Lithuania. Eurofound.

Blažienė I. Tripartite cooperation agreement signed. Eurofound.

Blažienė I. Signing of the first national bilateral agreement. Eurofound.

Blažienė I. Unskilled workers. Eurofound.

Blažienė I. Social partners agree on development of social partnership over 2005-6. Eurofound.

Blažienė I. The May strike of medical professionals suspended for autumn. Eurofound.

Blažienė I., Kuraitis M. Achievements and problems of a decade of tripartite social partnership assessed. Eurofound.

Blažienė I., Guobaitė R. Recent developments in labour law examined. Eurofound.

Blažienė I. Agreement finally reached on minimum wage increase. Eurofound.

Blažienė I. No agreement reached on minimum wage increase. Eurofound.

Blažienė I., Gruževskis B. Tripartite partnership institutions examined. Eurofound.

Blažienė I., Gruževskis B. EES implementation promoting the development of social dialogue in Lithuania// The enlargement of social Europe. The role of the social partners in the European Employment Strategy. ISBN: 2-87452-000-4. Brussels, Part II. P. 61-100.

Blažienė I., Gruževskis B. Lankstumas ir saugumas darbo rinkoje. Lietuvos patirtis. Flexibility and security in the labour market. Lithuania’s experience. Budapest. 2004/05. 70 P.

Gruževskis B. Addressing the phenomenon of undeclare work in the EU. Lithuania// European Employment Observatory. Briuselis. 2004. P. 120 – 125.

Gruževskis B. Industrial relations in the rail sector – case of Lithuania// Elektroninis leidinys EIROonline, 2005 m. balandžio 12 d.

Gruževskis B., Šileika A. Youth unemployment and its reduction measures// Journal of business economics and management. No. 3. Germany. 2004. P. 119-131.

Gruževskis B., Stankevičienė A. Possibilities for Developing Flexible Forms of Employment in Lithuania// Ekonomika. Mokslo darbai. 2004. Tomas 66. P. 132 – 143. 

Gruževskis B., Moskvina J. Socialiai atsakingas verslas arba korporatyvi socialinė atsakomybė ir jos plėtojimo Lietuvoje galimybės// Darbo biržos naujienos. 2005, Nr.1 (85). P. 14 – 16.

Moskvina J., Okunevičiūtė – Neverauskienė L., Pocius A. Pagyvenusio amžiaus asmenų aktyvumo darbo rinkoje įvertinimas// Ekonomika ir vadyba – 2005: konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas, KTU. 2005. P. 451-455.

Moskvina J. The Possibilities for Developing Social Integration of Ethnic Minorities in Lithuania// European Integration from East to East. Conference Sibiu (Rumunija). 2005. P. 139-149.

Okunevičiūtė – Neverauskienė L., Pocius A. Vyresnio amžiaus žmonių padėties darbo rinkoje ir jų užimtumo galimybių įvertinimas// Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2005, Nr. 1. P. 54-60.

Okunevičiūtė – Neverauskienė L., Pocius A. Ekonominio nuostolio dėl Lietuvos darbo rinkos pokyčių įvertinimas// Pinigų studijos. Vilnius. 2005. P. 30-46.

Pocius A. Skirtingų nedarbo lygio rodiklių lyginamoji analizė ir metodiniai vertinimo aspektai pagal regionus// Lietuvos statistikos darbai, Statistikos departamentas. 2005/1. P. 4-11.

Pocius A. Aukštąjį išsilavinimą turinčių bei jo siekiančių asmenų padėties darbo rinkoje įvertinimas// Lietuvos statistikos darbai, Statistikos departamentas. 2005/1. P. 29-41.

Pocius A. Ar aukštasis išsilavinimas didina galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje// Darbo biržos naujienos. 2005, Nr.8. P. 11-12, 16-17.

Pocius A. Gyventojų aktyvumo pokyčiai šalies darbo rinkoje// Darbo biržos naujienos. 2005, Nr.9. P. 14-15.

Pocius A., Zabarauskaitė R. Aukštųjų universitetinių mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje// Ekonomika ir vadyba – 2005. Tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. 2005. P. 146 – 150.

Pocius A., Zabarauskaitė R. Aukštųjų universitetinių mokyklų absolventų padėties darbo rinkoje įvertinimas// Šiuolaikinių europinių aukštojo mokslo plėtros tendencijų iššūkiai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai: tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos pranešimų medžiaga (LR Seimas, 2005 m. vasario 25 d.). Klaipėda. P. 173-178.

Pocius A., Zabarauskaitė R. Aukštųjų universitetinių mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje// Ekonomika ir vadyba – 2005: konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas, KTU. 2005. P. 146-150.

Šileika A. Funding of higher education in Lithuania in the context of foreign experience// Ekonomika. Mokslo darbai. 70 tomas. 2005. P. 66-82.

Zabarauskaitė R. Socialiniai – ekonominiai veiksniai, lemiantys skurdo atsiradimą Lietuvoje: regioninis aspektas// Lietuvos statistikos darbai, Statistikos departamentas. 2005 (42). P. 22 – 28.

Zabarauskaitė R. Socialinių – ekonominių rodiklių panaudojimas skurdo bei jo priežasčių tyrimui Lietuvos regionuose// Verslas, vadyba ir studijos – 2004. Mokslo darbai. P. 253 – 264.

Beresnevičiūtė, V. 2004. Dimensions of Social Integration: Appraisal of Theoretical  Approaches // Etniškumo studijos 2003: Etninių mažumų socialinė adaptacija/ Ethnicity Studies 2003: Social Adaptation of Ethnic Minorities. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas/Eugrimas. P. 99-108. ISBN 9955-12-044-4. ISSN 1822-1041.

Kasatkina, N. 2004. Review of West European Immigration and Immigrant Policy in the New Century. A.M. Messina (ed.) // West European Politics. Vol. 27, No1/January,  Routledge, p. 180-181.  ISSN 0140-2382.

Kasatkina, N. 2004. Minorities  and  Migrants  in  the  Post–Communist  Region during the Process of  European  Integration:  New  Challenges  and Perspectives // Etniškumo studijos  2004:  Europos integracijos  suvokimai // Ethnicity   Studies   2004: Perceptions  of  European  Integration. Vilnius: Socialinių  tyrimų  institutas/Eugrimas, p. 7-11. ISSN 1822-1041.

Kasatkina, N. 2004. The Adaptation of Ethnic Minority Groups: Defining the Problem (Case of  Lithuania) // Etniškumo studijos 2003: Etninių  mažumų  socialinė adaptacija/ Ethnicity Studies  2003:  Social  Adaptation  of  Ethnic  Minorities.  Kaunas:  Vytauto Didžiojo universitetas/Eugrimas, p. 8-29.  ISBN 9955-12-044-4.  ISSN 1822-1041.

Leončikas, T. 2004.  Lietuvos etninių grupių nuostatos dėl narystės Europos Sąjungoje // Etniškumo  studijos  2004: Europos integracijos suvokimai//Ethnicity Studies 2004: Perceptions  of European Integration.  Vilnius: Socialinių tyrimų institutas/Eugrimas, p. 50-58. ISSN 1822-1041.

2004 metais Darbo ir socialinių tyrimų institutas išleido du naujus leidinio “Aktualūs socialinės politikos klausimai” numerius:

• ketvirtąjį – “Vietinės užimtumo iniciatyvos Lietuvoje 2001-2004 m.”;
• penktąjį – “Darbų ir pareigybių vertinimo metodika”.

Andriušaitienė D. Regioninės nedarbo diferenciacijos problemos // “Verslas, vadyba ir studijos 2003”. Vilnius. 2004. P. 187-192.

Andriušaitienė D. Universitetų absolventų pasirengimo profesinei veiklai tobulinimas // 7-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos “Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities” įvykusios Vilniuje 2004m. Vasario 12 d. medžiaga. Vilnius. 2004. P. 93-98.

Andriušaitienė D. Ilgalaikio nedarbo mažinimo priemonių plėtra // Mokslinės VGTU konferencijos straipsnis, 2004 lapkritis, “Verslas, vadyba ir studijos 2004”.

Andriušaitienė D., Kabaila A., Šileika A. Vietinės užimtumo iniciatyvos Lietuvoje 2001 – 2004 metais. – Aktualūs socialinės politikos klausimai. Vilnius. 2004/4.

Andriušaitienė D., Šileika A. Užimtumo didinimas depresiniuose šalies regionuose – prioritetinis regioninės politikos tikslas // Vagos, mokslo darbai 61(14), Akademija, 2003. LŽUU Leidybos centras. 2004. P. 20-29.

Bikmanienė R., Šileika A. Senyvo amžiaus žmonių stacionarios globos paslaugų efektyvumas // Visuomenės sveikata Nr.2 (25). Vilnius: Higienos institutas. 2004. P. 35-39.

Blažienė I., Gerikienė V. Mokėjimo už valstybinio sektoriaus darbuotojų darbą reguliavimas: Europos šalių patirtis ir Lietuvos praktika // Jurisprudensija. Darbo teisė ir socialinė sauga. Mokslo darbai 54 (48). Vilnius. 2004. P. 39-51.

Blažienė I., Gerikienė V., Grigoras V., Šileika A. Darbų ir pareigybių vertinimo metodika. – Aktualūs socialinės politikos klausimai. Vilnius. 2004/5. 32 P.

Blažienė I. Minimum wage increase suspended. Eurofound.

Blažienė I. Employer’s organisations agree cooperation. Eurofound.

Blažienė I., Žvaigždinienė I. European Works Councils – law and practice. Eurofound.

Blažienė I. Law on works councils adopted. Eurofound.

Blažienė I., Žvaigždinienė I. Amendments proposed to Labour Code. Eurofound.

Blažienė I. Trade unions in focus. Eurofound.

Blažienė I., Kuraitis M. Changes in the national collective bargaining systems since 1990 – case of Lithuania. Eurofound.

Gruževskis B., Pocius A. Neoficialaus užimtumo bei neapskaityto darbo apmokėjimo vertinimas // Oficialiai neapskaitytos ekonomikos Lietuvoje tyrimas. Vilnius. Statistikos departamentas. 2004. P. 56-66.

Gruževskis B. Labour migration in Lithuania // New Patterns of Labour Migration in CEE. CEPNO Volume Cluj – Napoca (Romania), Open Society Foundation. 2004. P. 70-78.

Gruževskis B., Moskvina J. Quality in work: A priority for European employment policy? Lithuania // European Employment Observatory /European Commission/ Directorate General for Employment and Social Affairs Review. Spring 2004. P. 176-182.

Gruževskis B., Šileika A. Youth Uneployment and its Reduction Measures // Journal of Business Econimics and Management. Stralsund, North-German Academy of Informatology. 2004. Vol. V, No 3 – 69 (109-173).

Gruževskis B. Kartų problema – gyvenimas be senatvės pojūčių // “Darbo biržos naujienos” 2004, Nr.1 (73), P. 15-16.

Kabaila A. Aktyvių ir preventyvių darbo rinkos reguliavimo priemonių raida ES užimtumo politikos kontekste // Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2004 Nr. 1. P. 104-110.

Kabaila A., Misiūnas A. Makroekonominės programos // Lietuvos statistikos darbai, Statistikos departamentas. 2004 Nr. 1.

Moskvina J. Pagyvenusio amžiaus asmenų ekonominio ir socialinio aktyvumo skatinimo prielaidos // Darbo biržos naujienos, 2004 Nr. 2(74) P. 14-15.

Okunevičiūtė – Neverauskienė L., Šileika A. Asmenų, sergančių psichikos ligomis ir turinčių proto negalią, socialinės paramos tobulinimas // Visuomenės sveikata Nr.4 (27). Vilnius: Higienos institutas. 2004. P. 7-14.

Pocius A., Okunevičiūtė – Neverauskienė L.Aukštąjį išsilavinimų turinčių asmenų įsidarbinimo galimybės // “Ekonomika ir vadyba 2004” pranešimų medžiaga. 2 knyga.- K., 2004, (3 P.).

Pocius A., Okunevičiūtė – Neverauskienė L. Aukštąjį išsilavinimą turinčių bedarbių integracijos į darbo rinką problemos // Verslas, vadyba ir studijos 2003. Vilnius. 2004. P. 193-199.

Pocius A., Okunevičiūtė – Neverauskienė L. Pakartotinai darbo biržoje užsiregistravusių bedarbių padėties darbo rinkoje problemos // Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2004, Nr. 1. P. 93-103.

Pocius A., Okunevičiūtė – Neverauskienė L. Changes in long –term unemployment in Lithuania // Tarptautinė konferencija “Research in Statistics – the Basis of Social Sciences and Education”. Latvija, Ryga: University of Latvia, 2004. P. 133-138. 

Pocius A., Okunevičiūtė – Neverauskienė L. Ilgalaikių bedarbių padėties darbo rinkoje įvertinimas // Lietuvos statistikos darbai, Statistikos departamentas. 2004 (41) P.37-45.

Pocius A., Okunevičiūtė – Neverauskienė L. Ilgalaikio nedarbo atsiradimo priežastys // Darbo biržos naujienos. 2004. Nr. 6. P. 12-13.

Pocius A., Moskvina J. Pagyvenusių žmonių padėtis bei jų aktyvumas darbo rinkoje // Lietuvos statistikos darbai, Statistikos departamentas. 2004 (41) P. 90.

Pocius A. Pakartotiniai darbo biržoje užsiregistravusių bedarbių padėties darbo rinkoje įvertinimas // Darbo biržos naujienos. 2004. Nr. 8. P. 14-15.

Pocius A. Lietuvos gyventojų (darbo jėgos) migracijos ir teritorinio mobilumo tendencijos // Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2004 Nr. 2. P. 14-21.

Šileika A., Tričys V., Žičkienė S. Optimization of the municipal waste collection processes // International conference on modelling and simulation business systems. Kaunas University Technology press. 2004. P. 57-61.

Šileika A., Zabarauskaitė R. Profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems organizavimas bei tobulinimo kryptys Lietuvoje // Visuomenės sveikata 2 (25). Vilnius: Higienos institutas. 2004. P. 18-24.

Šileika A., Zabarauskaitė R. Profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems tobulinimo kryptys Lietuvoje // Verslas, vadyba ir studijos 2003: mokslo darbai. Vilnius. 2004. P. 200-205.

Beresnevičiūtė, V. 2003.  Ethnic Structure of Contemporary Society: Dimensions of Social Integration of Ethnic Groups of Lithuania // Globalization, Integration and Social Development in Central and Eastern Europe.  Voicu, B. & Rusu, H. (eds.), Psihomedia Publishing House, p. 311-320. ISBN 973-7997-05-0.

Фреюте, М. 2003. Политические партии этнических меньшинств в контексте современной  политики Литвы // Национaльные меньшинства в период становления гражданского общества. (Материалы международной конференции). Vilnius: Tautinių  bendrijų  namai, p. 92-111.  ISBN 9955-546-09-3.

Kasatkina, N. 2003. „Istorinės” diasporos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje // Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, Nr. 2, p.  37-43. ISSN 0235-7186.

Леончикас, Т. 2003. Оценка  этническими  меньшинствами  интеграции  Литвы в ЕС // Национaльные  меньшинства  в  период  становления  гражданского общества.  (Материалы международной  конференции).  Vilnius:  Tautinių bendrijų  namai, p. 112-126.  ISBN 9955-546-09-3.

Šliavaitė K. 2003.  Community  at  Risk:  Conceptualizing, Experiencing and Resisting Unemployment in  a  Nuclear Power  Plant Community in  Lithuania // Globalization, Integration  and  Social Development  in  Central  and  Eastern  Europe.  Voicu, B. & Rusu, H. (eds.), Psihomedia Publishing House, p. 73-82. ISBN 973-7997-05-0.

Šliavaitė K. 2003. Tarp rizikos ir saugumo: požiūriai į atominę jėgainę ir bedarbystės grėsmę Visagine // Lietuvos etnologija:  socialinės  antropologijos  ir etnologijos studijos.  Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Nr. 3 (12), p. 77-110.  ISSN 1392-4028.

Andriušaitienė D., Šileika A.Užimtumo didinimas depresiniuose šalies regionuose – prioritetinis regioninės politikos tikslas// “Kaimo plėtra 2003 : pranešimų rinkinys”. Kaunas. Akademija. 2003. P. 11-12.

Andriušaitienė D., Šileika A. Užimtumo didinimas depresiniuose šalies regionuose – prioritetinis regioninės politikos tikslas// Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo darbai. “Vagos”. 2003.

Blažienė I., Gerikienė V. Minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimas: tarptautinės nuostatos ir Europos Sąjungos šalių patirtis// Jurisprudencija. Mokslo darbai. 40(32). Vilnius. Lietuvos teisės universitetas. 2003. P. 56-64.

Blažienė I., Gruževskis B. Social dialogue and EMU in Lithuania// Social dialogue and EMU in the acceding countries. Dublin. European Foundation for Improvement of Living and Working Conditions. 2003. P. 167-188.

Čėsnaitė B., Gruževskis B. Specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimo kiekybinės ir kokybinės kaitos tendencijos Lietuvoje// Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2003, Nr. 6.

Gruževskis B., Okunevičiūtė-Neverauskienė L. Jaunimo integracijos į darbo rinką problemos// Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. Kaunas:VDU. 2003, Nr. 6. P. 174-189. ISSN 1392-6241.

Gruževskis B., Šileika A. Darbo rinkos profesinio mokymo efektyvumo tyrimai// “Darbo rinkos profesinio mokymo ir konsultavimo patirtis” Vilnius. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba. 2003 m. P. 17-26.

Kabaila A. Nevisiško užimtumo kiekybinio įvertinimo problemos// Lietuvos ekonomikos apžvalga. 2003, Nr.2. P. 125 – 129.

Kabaila A. Suaugusiųjų profesinio poreikio ir efektyvumo Lietuvoje tyrimas// Darbo rinkos profesinio mokymo ir konsultavimo patirtis. 2003. Vilnius. P. 37 – 41.

Kabaila A. Šalies įmonių veiklos perspektyvos ir numatomi užimtumo pokyčiai darbdavių požiūriu// Lietuvos ekonomikos apžvalga. 2003 Nr.1. P. 88 – 97.

Kabaila A. Vietinių užimtumo iniciatyvų plėtra Lietuvoje// Aktualūs socialinės politikos klausimai. Vilnius. 2002/3. Mišeikis F., Zabulytė L. Bendrojo vidaus produkto ekonometrinis modelis// Ekonomika, 2003, Nr. 64, P. 92 – 99.

Okunevičiūtė – Neverauskienė L. Youth labour market problems// International conference “The problems of economic theory and the practical realia” proceedings, Volume 2. ISBN 9955-09-387-0. Kaunas: Kaunas University of Technology. P. 93-95. 

Okunevičiūtė – Neverauskienė L. Jaunimo nedarbas// Lietuvos konfliktų prvencijos asociacija. ISBN 9955-9654-0-1. Vilnius: Arti dizainas. 2003, P. 7-30.

Okunevičiūtė – Neverauskienė L., Pocius A. Changes in Long-term Unemployment in Lithuania// International conference “Research in Statstics – Basis of Social Sciences and Education” proceedings. Latvija, Riga, 2-4. 10.2003.

Okunevičiūtė – Neverauskienė L., Pocius A. Ilgalaikio nedarbo problema Lietuvoje// Filosofija. Sociologija. Vilnius. 2003, Nr. 1, ISSN 0235-7186. P. 43-48.

Okunevičiūtė – Neverauskienė L., Pocius A. Ilgalaikių bedarbių padėties darbo rinkoje įvertinimas// “Ekonomika ir vadyba 2003” pranešimų medžiaga. 2 knyga. Kaunas. 2003. P. 101-103.

Okunevičiūtė – Neverauskienė L., Pocius A. Aukštąjį išsilavinimą turinčių bedarbių padėtis darbo rinkoje// Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2003, Nr.2, P. 15-22. ISSN 1392-351X.

Pocius A. Jaunimo padėtis darbo rinkoje// Straipsnių rinkinys (konferencijos “Jaunimo vertybinės orientacijos “ medžiaga. Socialinių tyrimų institutas). Vilnius. 2003. P. 40-50.

Pocius A. Specialistų su aukštuoju išsilavinimu padėties darbo rinkoje įvertinimas: žvilgsnis į retrospektyvą statistinių duomenų kontekste// Darbo biržos naujienos. 2003 Nr.1, P. 15-17.

Pocius A. Aukštųjų mokyklų absolventų padėtis darbo rinkoje// Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2003, Nr.1, P. 25-31.

Pocius A. Duomenų apie darbo vietas šaltiniai// Darbo biržos naujienos. 2003, Nr.7, P. 15-16.

Pocius A. Aukštųjų mokyklų absolventų integracijos į darbo rinką galimybės// Darbo biržos naujienos. 2003, Nr.10, P. 15-17.

Pocius A. Lietuvos demografinės padėties analizė // Lietuvos statistikos darbai, 2002-2003, P. 4-13.

Šileika A., Tamašauskienė Z. . Piniginė parama šeimoms, jos efektyvumas ir tobulinimo kryptys// “Tiltai”. Klaipėda. 2003, Nr.2, P. 45-54.

Šileika A. Politinė ekonomija VU: Svaiginantis šuolis ir smukimas// “Veidas”. Vilnius. 2003 m. gegužės 29 d., Nr.22, P. 45-47.

Šileika A. Mokesčių didinimas gali grįžti bumerangu// “Respublika”. Vilnius. 2003 m. spalio 11 d., P. 14.

Šileika A., Žičkienė S. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ekonominiai reguliavimo mechanizmai// “Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 2002. Ernesto Galvanausko mokslinė konferencija” Šiauliai. Šiaulių universitetas. 2003.

Šileika A., Zabarauskaitė R. Socialinių paslaugų senyvo amžiaus žmonėms organizavimas ir kai kurios jo problemos Lietuvoje// “Verslas, vadyba ir studijos 2002. II tomas” Vilnius. Technika. 2003. P. 59-64.

Šileika A., Tamašauskienė Z. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir jų efektyvumas// “Ekonomika”. 64 tomas. Vilnius. 2003. P. 146-157.

Zabarauskaitė R. Profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems tobulinimo // VGTU konferencijos ,,Verslas, vadyba, studijos – 2003” pranešimo medžiaga. Vilnius. 2003.

Beresnevičiūtė, V., Nausėdienė, I. 2002. Major Newspapers in National Minorities of Lithuania // New Currents. East European Arts, Politics & Humanities. Vol. 1, University of Michigan in association with the Center for  Russian and East European Studies (CREES), p. 221-233.

Kasatkina, N., Leončikas, T. 2002. Lietuvos tautinių grupių nuostatos integruojantis į Europą: lietuviai, rusai, lenkai // Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis.  D.Staliūnas (red.), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas/Europos komitetas prie LR Vyriausybės, p. 222-234. ISBN 9986-780-47-0.

Kasatkina, N. 2002. Lietuvos etninių grupių adaptacijos ypatumai // Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, Nr. 4, p. 15-22. ISSN 0235-7186.

2002 metais Darbo ir socialinių tyrimų institutas išleido trečiajį leidinio “Aktualūs socialinės politikos klausimai” numerį “Vietinių užimtumo iniciatyvų plėtra Lietuvoje”. Čia Jūs galite rasti šio leidinio santraukas lietuvių, anglų bei rusų kalbomis (Microsoft Word formatas).

Andriušaitienė D. Nedarbas – esminis depresinių regionų bruožas// VGTU konferencijos ,,Verslas, vadyba, studijos – 2002” pranešimo medžiaga. Vilnius. 2002.

Andriušaitienė D., Kabaila A., Šileika A. Aktualūs socialinės politikos klausimai (2002/3). Vietinių užimtumo iniciatyvų plėtra Lietuvoje // “Darbo biržos naujienos”. 2002. P. 108 ISSN 168-6269.

Bikmanienė R. Globos krepšelio Lietuvos pagyvenusių žmonių ilgalaikės globos institucijose nustatymo principai ir tipai// Gerontologija. Vilnius, 2002. 1 (3). P. 33-40.

Bikmanienė R. Senstančio žmogaus pajamos ir būstas // Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos (mokomoji knyga). Kaunas: VDU. 2002. P. 228-240.

Blažienė I. Gyventojų pajamos ir jų normalizavimas Lietuvoje// Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius. Technika. 2002. P. 40.

Gruževskis B. The Unemployment Insurance Systems in the Baltic countries// Nordiskt arbetsloshetsforsakringsmote 2001. Nordisk Ministrrad. Copenhagen. 2002.

Gruževskis B. Kaišiadorių rajono demografinės bei darbo rinkos situacijos analizė Lietuvos kontekste// Tarp dviejų pradžių. Bandymas kurti regiono švietimo politiką. ALF. Vilnius. 2002. P. 121-144.

Gruževskis B., Pocius A. Užimtumas// Lietuvos gyventojai 1990-2000m. Vilnius, 2002. P. 95-111.

Gruževskis B. Žmogaus socialinė raida. Užimtumas// Metodinė medžiaga. Justitia. Vilnius. 2002.

Kabaila A. Vietinių užimtumo iniciatyvų ekonominis efektyvumas// Lietuvos ekonomikos apžvalga. 2002. Nr.2, P. 108 – 111.

Kabaila A. Vietinių užimtumo iniciatyvų plėtra Lietuvoje// Lietuvos ekonomikos apžvalga. 2002. Nr.1, P. 115 – 120.

Kabaila A., Okunevičūtė-Neverauskienė L.Jaunimo integracijos į darbo rinką problemos// Lietuvos statistikos darbai 2001 (39). Vilnius. Statistikos centras 2002. P. 15-20.

Moskvina J. Socialiniai ekonominiai prostitucijos ir prekybos moterimis aspektai// Verslas ir vadyba 2002. Vilnius. Technika. 2003.

Moskvina J. Vilniaus darbo biržoje užsiregistravusių asmenų galimybių dalyvauti viešuosiuose darbuose įvertinimas// Statistikos darbai 2002-2003. Vilnius. 2003.

Okunevičūtė-Neverauskienė L., Pocius A. Ilgalaikių bedarbių padėties darbo rinkoje įvertinimas// Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga, 2 knyga. Kaunas. Technologija. 2002.

Okunevičūtė-Neverauskienė L. Youth labour market problems// International conference “The problems of economic theory and the practical realia” proceedings, Volume 2. Kaunas. Kaunas University of Technology. P. 93-96.

Okunevičūtė-Neverauskienė L. Jaunimo nedarbo pasekmių vertinimas// Penktosios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos “Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities”, įvykusios 2002 vasario mėn. d. medžiaga. Vilnius. Technika. 2002.

Okunavičiūtė – Neverauskienė L., Pocius A. Jaunimo elgsenos darbo rinkoje analizė// KTU tarptautinės konferencijos “Ekonomika ir vadyba 2002” pranešimų medžiaga. 2 knyga.- K., 2002, P. 55-58.

Okunavičiūtė – Neverauskienė L., Pocius A. Jaunimo (bedarbių) konkurencijos darbo rinkoje galimybės Darbo rinka ir jos statistika tarpukario Lietuvoje // Filosofija. Sociologija. Nr. 4. Vilnius, 2001. P. 25-34.

Pocius A. Kaimo gyventojų padėties darbo rinkoje įvertinimas// Žemės ūkio mokslai. Vilnius. 2002, Nr. 4 (priedas), P. 30-37.

Pocius A. Demografinės situacijos pokyčiai Lietuvoje: problemos ir pasekmės.// XXI amžius (XXI amžiaus horizontai), XXI amžius (XXI amžiaus horizontai), 2002. vasario 20 d. P. 10.

Pocius A. Ilgalaikio nedarbo pokyčiai Lietuvoje// Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2002, Nr. 1, P. 107-112.

Pocius A. Aukštąjį mokslą baigusių specialistų padėties darbo rinkoje tyrimai// Straipsnių rinkinys (konferencijos “Lietuvos sociologija amžių sandūroje“ medžiaga. Filosofijos ir sociologijos institutas). Vilnius, 2001. P. 316-325.

Pocius A. Gyventojų užimtumo ir nedarbo pokyčiai Lietuvoje// Darbo biržos naujienos. 2002. Nr. 10, P. 15-16

Pocius A. Specialistų su aukštuoju išsimokslinimu konkurencijos darbo rinkoje galimybės// Lietuvos statistikos darbai, Statistikos departamentas. 2001. P. 4-14.

Pocius A. Kaimo gyventojų padėties darbo rinkoje įvertinimas// VGTU konferencijos “Verslas, ,vadyba ir studijos 2001” pranešimų medžiaga. II tomas. Vilnius. 2002. P. 105-114.

Pocius A. Gyventojų (darbo jėgos) migracijos pasekmės.// Lietuvos ekonomikos apžvalga. Ūkio ministerija, Statistikos departamentas. 2002, Nr.2, .P 34-38.

Zabarauskaitė R. Socialinių paslaugų senyvo amžiaus žmonėms organizavimas Lietuvoje// VGTU konferencijos ,,Verslas, vadyba, studijos – 2002” pranešimo medžiaga. Vilnius. 2002.

2001 metais Darbo ir socialinių tyrimų institutas išleido antrąjį leidinio “Aktualūs socialinės politikos klausimai” numerį “Jaunimo integravimas į darbo rinką”. Čia Jūs galite rasti šio leidinio santraukas lietuvių, anglų bei rusų kalbomis (Microsoft Word formatas).

Bikmanienė R. Senyvo amžiaus žmonių socialinės globos tipologijos problema: teoriniai ir praktiniai aspektai // Konferencijos “Verslas, vadyba ir studijos 2000” medžiaga. Vilnius: Technika, 2001.
Straipsnyje aptariama senyvo amžiaus žmonių socialinės globos paslaugų tipologija bei analizuojama Lietuvos patirtis šioje srityje.

Čėsnaitė B., Gruževskis B. Jaunimo mokymosi prieinamumo problema // KTU tarptautinės konferencijos “Ekonomika ir vadyba – 2001” pranešimų medžiaga. 3 knyga. – Kaunas: Technologija, 2001.
Straipsnyje aptariama 16-24 m. jaunimo mokymosi prieinamumo problema.

Gruževskis B. Sisteminis požiūris į jaunimo užimtumo didinimą // Aktualūs socialinės politikos klausimai. Jaunimo integravimas į darbo rinką. DSTI-LDB, Vilnius, 2001.
Straipsnyje, remiantis nedirbančio jaunimo sociologinio tyrimo duomenimis, analizuojamos jaunimo užimtumą didinančios priemonės.

Gruževskis B. Užimtumo pokyčiai. Lanksčių užimtumo formų taikymo galimybių įvertinimas // Justitia, Vilnius, 2001.
Knygoje analizuojama užimtumo formų kaita postindustrinėje visuomenėje. Analizuojamos lanksčių užimtumo formų taikymo galimybės Lietuvoje, pateikti socialinių partnerių problemos aptarimo rezultatai.

Kabaila A. Ignalinos AE regiono socialinės – ekonominės raidos galimybės // Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nr.2. Vilnius, 2001. P. 112-119.
Straipsnyje vertinamos Ignalinos AE regiono socialinės ekonominės raidos galimybės.

Pajuodienė G., Šileika A. Lietuvos gyventojų socialiniai sluoksniai (Viduriniosios klasės beieškant) // Pinigų studijos, Nr.3. Vilnius: Lietuvos bankas, 2001. P. 59-81.
Straipsnyje pateikiama autorių parengta Lietuvos gyventojų susisluoksniavimo nustatymo metodologija, analizuojama Lietuvos gyventojų socialinė struktūra, jos pokyčiai, socialinių sluoksnių ir posluoksnių charakteristikos; daug dėmesio skiriama viduriniajai klasei ir socialinei politikai.

Okunevičiūtė L., Pocius A. Jaunimo padėtis darbo rinkoje regionų grupėse // KTU tarptautinės konferencijos “Regionų plėtra – 2001” medžiaga. Kaunas, 2001.
Straipsnyje atskleidžiami jaunimo padėties darbo rinkoje skirtumai urbanizuotuose ir kaimiškuose regionuose. Regionai pagal jaunimo padėtį darbo rinkoje buvo suskirstyti į tris grupes.

Okunevičiūtė-Neverauskienė L. Darbdavių požiūris į jaunimo užimtumą // Ketvirtosios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos “Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities” medžiaga. Vilnius: Technika, 2001. P. 103-107.
Remiantis darbdavių apklausos rezultatais, šiame straipsnyje atskleidžiamas darbdavių požiūris į jauną žmogų, siekiantį įsitvirtinti darbo rinkoje, dėmesį akcentuojant į šias problemas: išsiaiškinti darbdavių požiūrį į pradedantį darbinę veiklą jaunimą; atskleisti, kokios, darbdavių nuomone, darbuotojų savybės yra svarbiausios; įvertinti darbdavių požiūrį į darbo vietų subsidijavimą ir remiamus darbus; sužinoti darbdavių nuomonę apie besimokančio jaunimo galimybes atlikti praktiką jų vadovaujamose įmonėse.

Pocius A., Okunevičiūtė L. Jaunimo (bedarbių) konkurencijos darbo rinkoje galimybės // Filosofija. Sociologija, Nr. 4. Vilnius, 2001. P. 25-34.
Šio straipsnio pagrindas – jaunimo sociologinio tyrimo, kuris buvo atliktas 2000 metais, medžiaga. Straipsnio tikslas – minėto tyrimo pagrindu objektyviau įvertinti jaunimo užimtumo galimybes bei jaunimo elgsenos darbo rinkoje stereotipus, atskleisti jaunimo nedarbo poveikį demografinei elgsenai.

Pocius A., Okunevičiūtė L. Kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai jaunimo darbo rinkoje // KTU tarptautinės konferencijos “Ekonomika ir vadyba 2001” medžiaga. Kaunas, 2001.
Remiantis Lietuvos darbo biržos bei darbo jėgos tyrimų duomenimis, straipsnyje vertinami kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai, lemiantys jaunimo padėtį darbo rinkoje.

Pocius A. Specialistų su aukštuoju išsimokslinimu konkurencijos darbo rinkoje galimybės // Lietuvos statistikos darbai, 2001. P. 4-14.
Straipsnyje analizuojamos specialistų su aukštuoju išsilavinimu konkurencijos darbo rinkoje galimybės, apžvelgiamos jų poreikio problemos. Tyrimo objektas – aukštųjų mokyklų absolventų ir kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų padėtis darbo rinkoje. Siekiant aptarti straipsnyje numatytus tikslus, pasinaudota specialios anketinės apklausos rezultatais bei palyginamosios analizės metodu, atlikti analitiniai skaičiavimai.

Šileika A., Blažienė I. Wages as the Key Factor of Human Resources Management // Zarzadzanie zasobami ludzkimi, Nr.2. Komitet Nauk o Pracy i Polityce Spolecznej. Instytut Pracy i Spraw Socjalnych. Varšuva, 2001. P. 59-66.
Straipsnyje analizuojamas darbo apmokėjimo vaidmuo žmogiškųjų išteklių vadyboje, ypatingą dėmesį skiriant moksliškai pagrįstai jo diferenciacijai.

Šileika A., Kabaila A. Lietuvos regioninės plėtros galimybės // Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nr.1. Vilnius, 2001. P. 136-140.
Straipsnyje vertinama šalies regionų socialinė ekonominė padėtis ir prielaidos jų vystymuisi.

Žalimienė L. Socialinių paslaugų kokybę lemiantys veiksniai // STEPP. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. Vilniaus universitetas, 2001. P. 99-106.
Straipsnyje pateikiama socialinių paslaugų kokybės samprata, analizuojami kokybę lemiantys veiksniai.

Касаткина, Н. 2000. Стратегия аккультурации в этнических группах  Литвы // Integracija un Etnopolitika.  Elmar Veber (red.), Riga: Latvijas Universitate, Filozofijas un Sociologijas instituts, p. 77-94. ISBN 9984-05-334-2.

Kasatkina, N. 2000. Managing Multi-ethnic Communities: „Best practice” case studies (Lithuania: No 257, No 265, No 266) // Center for European Migration and Ethnic Studies (CEMES), Local Government and Public Service Reform Initiative (LGI).  CEMES (2000).

Kasatkina, N.  2000. Etniniai procesai šiuolaikinės Lietuvos visuomenėje // Tautinės mažumos  demokratinėje valstybėje.  Vilnius: Tautinių  mažumų  ir  išeivijos departamentas prie  LR Vyriausybės, p. 50-65.  ISBN 9986-402-33-6.

Leončikas, T. 2000. Prieglobsčio ir migracijos politika Lietuvoje ir Lenkijoje // Tautinės mažumos demokratinėje valstybėje.  Vilnius:  Tautinių mažumų  ir  išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės, p. 27-31.  ISBN 9986-402-33-6.

Bikmanienė R. Socialinės senų žmonių globos sistemos metodologiniai principai ir Lietuvos patirtis // Konferencijos “Verslas, vadyba ir studijos” medžiaga. Vilnius: Technika, 2000.
Remiantis apskričių socialinio darbo ekspertų apklausos duomenimis, straipsnyje analizuojama senų žmonių globos paslaugų decentralizacijos procesas ir problemos.

Bikmanienė R. Senų žmonių poreikio socialinei globai nustatymas: socialiniai ir ekonominiai aspektai // Jaunųjų mokslininkų konferencijos “Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities” medžiaga. Vilnius: Technika, 2000.
Straipsnyje analizuojami metodologiniai senyvo amžiaus žmonių globos poreikio bendruomenėje vertinimo kriterijai ir rodikliai, kaimo bendruomenių ypatumai.

Blažienė I. Gyventojų asmeninių pajamų esmė // 3-iosios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos “Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities” medžiaga. Humanitariniai ir socialiniai mokslai. Vilnius: Technika, 2000. P. 20-23.
Straipsnyje apibrėžiamas gyventojų pajamų turinys bei jų vieta individų ekonominių išteklių sistemoje, skiriamos trys individualaus, pajamas teikiančio gyventojų turto rūšys.

Čėsnaitė B., Gruževskis B., Stankevičienė A. Bedarbių profesinio konsultavimo problema // KTU tarptautinės konferencijos “Ekonomika ir vadyba – 2000” pranešimų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 2000.
Straipsnyje analizuojamos bedarbių profesinio-psichologinio konsultavimo problemos bei aptariamos jų sprendimo kryptys.

Čėsnaite B. Development of Vocational Training for the Unemployed in Lithuania during 1991-1999 // Europeahandbuch Weiterbildung. – Luchterhand, 2000.
Straipsnyje aptarti bedarbių profesinio mokymo teisiniai pagrindai, išanalizuotas bedarbių profesinio mokymo prieinamumas, aptartas bedarbių profesinio informavimo bei konsultavimo ir profesinio mokymo organizavimas, sąveika su socialiniais partneriais. Išanalizuota atskirų profesijų darbuotojų paklausa darbo rinkoje. 

Gruževskis B. Gyventojų surašymo duomenys užimtumo ir nedarbo analizei // Mokslas ir gyvenimas, Nr.11. Vilnius, 2000.
Straipsnyje analizuojamos galimybės naudoti gyventojų surašymo metu surinktą informaciją sprendžiant darbo rinkos politikos klausimus Lietuvoje.

Gruževskis B., Dobryninas A., Gaidys V. ir kt. Darbas – užimtumo struktūros kaita // Kolektyvinė monografija “Socialiniai pokyčiai: Lietuva, 1990-1998”. Vilnius, 2000.
Monografijoje aptariami teoriniai-metodologiniai užimtumo struktūros kaitos klausimai, atskleidžiami užimtumo politikos kaitos principai ir orientacijos, analizuojami specialaus sociologinio tyrimo duomenys.

Jovaiša T., Gruževskis B., Čėsnaitė B. Darbo rinkos profesinis mokymas ir žmogiškųjų išteklių plėtra rengiantis stojimui į Europos Sąjungą // Suaugusiųjų švietimas dabarčiai ir ateičiai. Straipsnių rinkinys. – K.: Vytauto Didžiojo universitetas, 2000. 
Straipsnyje apžvelgtos žmogiškųjų išteklių bei darbo rinkos profesinio mokymo plėtojimo galimybes konkrečiame regione, orientuojantis į ES Struktūrinių fondų panaudojimo sąlygas, o kartu efektyvesnį darbo jėgos paklausos ir pasiūlos derinimą atskirame regione.

Gruževskis B. Polityka socjalna na Litwie (lenkų k.) // Lithuania Nr.3-4, Varšuva, 2000.
Straipsnyje analizuojama socialinės apsaugos politika Lietuvoje, jos pokyčiai bei įtaka atskirų problemų sprendimui.

Pajuodienė G. 52 straipsnis // Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras/ 1dalis. – Teisės institutas, Vilnius, 2000.
Straipsnyje aptariama, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos atitinka Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat Europos pataisytoje socialinėje chartijoje įtvirtintus žmogaus teisių į socialinę apsaugą standartus, nušviečiama šalyje funkcionuojanti socialinės apsaugos sistema ir pagrindiniai įstatymai, kuriuose nustatytas minėto Konstitucijos straipsnio nuostatų įgyvendinimo mechanizmas.

Pajuodienė G. 39 straipsnis // Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras/ 1dalis. – Teisės institutas, Vilnius, 2000.
Straipsnyje aptariamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatų sąsajos su atitinkamomis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatomis, nušviečiami šalies įstatymai, kuriuose detalizuojamos minėto Konstitucijos straipsnio nuostatos. 

Pocius A. Antrinės darbo rinkos įvertinimo problemos // Lietuvos statistikos darbai. Vilnius, 2000. P. 12-25.
Straipsnyje aptariamos teorinės-metodologinės paslėpto nedarbo ir neoficialaus užimtumo įvertinimo problemos. Šis straipsnis – tai bandymas bent apytikriai įvertinti antrinės darbo rinkos komponentus – neoficialų užimtumą ir paslėptą nedarbą.

Pocius A. Darbo rinka ir jos statistika tarpukario Lietuvoje // Filosofija. Sociologija, Nr. 3. Vilnius, 2000. P. 31-38.
Straipsnyje analizuojama padėtis darbo rinkoje ir gyventojų užimtumo bei nedarbo statistikos būklė tarpukario Lietuvoje. Be to, darbe apžvelgiamos ir šiuolaikinės gyventojų užimtumo statistikos problemos.

Pocius A. Gyventojų užimtumo ir nedarbo statistikos formavimasis bei darbo rinkos tyrimų raida Lietuvoje // Enciklopedinis leidinys “Iš Lietuvos sociologijos istorijos” (III knyga). Vilnius, 2000. P. 181-189.
Straipsnyje analizuojama gyventojų užimtumo bei nedarbo statistikos raida Lietuvoje, apžvelgiami darbo rinkos tyrimų problematikos pokyčiai, jos pažinimo būdų raida. Pagrindinis dėmesys straipsnyje sutelkiamas situacijos darbo rinkoje įvertinimui tuometinės Lietuvos pramonėje bei žemės ūkyje, analizuojamas gyventojų užimtumas ir nedarbas atskirose ekonominėse veiklose. 

Šileika A., Blažienė I. Gyventojų pajamų diferenciacija ir skurdas Lietuvoje // “Pinigų studijos”, Nr.3. Vilnius: Lietuvos bankas, 2000. P. 32-44.
Straipsnyje analizuojamos Lietuvos gyventojų disponuojamos pajamos, jų diferenciacija bei skurdo lygis Lietuvoje.

Šileika A., Blažienė I. Lietuvos gyventojų pajamos ir skurdo problema // Ekonomika. Mokslo darbai, Nr.51. Vilniaus universiteto leidykla, 2000. P. 136-144.
Straipsnyje pagrindžiama absoliutaus skurdo vertinimo metodika, analizuojamas Lietuvos gyventojų pajamų lygis, struktūra ir diferenciacija bei jų įtaka absoliutaus skurdo lygiui Lietuvoje.

Šileika A., Blažienė I. Pensininko išteklių galimybės // “Nesenstanti senatvė. Idėjos ir pamąstymai”. Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos ir Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos respublikinių mokslinių konferencijų (1997 ir 1998) medžiaga. – Vilnius: Egalda, 2000. P.22-36.
Publikacijoje pateikiama Lietuvos gyventojų pajamų diferenciacijos analizė, akcentuojami pensinio amžiaus žmonių gyvenimo lygio ypatumai, skurdo lygis.

Šileika A., Čėsnaitė B., Gruževskis B. Lietuvos studijų būklė ir plėtros perspektyvos, atsižvelgiant į darbo rinkos polyčius // XI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Vilnius, 2000 birželio 21-26 d.d. Tezių rinkinys. – V., 2000.
Straipsnyje aptariami studijų pokyčiai po Nepriklausomybės atkūrimo bei jų perspektyvos, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.

Vareikytė A., Žalimienė L. Die Entwicklung der sozialen Arbeit in Litauen // Archiv fuer Wissenschaft und Praxis der sozialen Arbeit. Heft 3/4/2000. Frankfurt am Main.
Straipsnyje analizuojama socialinio darbo raida Lietuvoje 1990-2000 m.

Žalimienė L. Socialinės paslaugos pagyvenusiems žmonėms – poreikio įvertinimo problema // Gerontologija, Nr.1. Vilnius, 2000.
Straipsnyje analizuojamas socialinių paslaugų tinklas seniems žmonėms Lietuvoje, jo plėtojimo problemos.

1999 metais Darbo ir socialinių tyrimų institutas išleido pirmąjį leidinio “Aktualūs socialinės politikos klausimai” numerį. Čia Jūs galite rasti detalų šio leidinio turinį (Microsoft Word formatas)

Bikmanienė R. Socialinio darbo poreikis Lietuvoje // “Aktualūs socialinės politikos klausimai”. Nr.1, Vilnius, 1999. P. 152-159.
Remiantis socialinių paslaugų gavėjų ir paslaugų teikėjų sociologinės apklausos rezultatais, straipsnyje analizuojama socialinio darbo poreikio struktūra, prioritetai ir problemos.

Blažienė I. Diskusiniai asmeninių pajamų diferenciacijos ir nelygybės klausimai // VGTU respublikinės konferencijos “Verslas, vadyba ir studijos’98” medžiaga, Vilnius, 1999 m. P. 82-87.
Straipsnyje analizuojama gyventojų pajamų diferenciacija, jos kitimo tendencijos bei ekonominės ir socialinės pasekmės tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse.

Čėsnaitė B., Dilba R., Šlekys A. Aktualūs bedarbių profesinio mokymo tobulinimo klausimai // Aktualūs socialinės politikos klausimai (1999/1). – Vilnius: “Agora”, 1999.
Straipsnyje darbdavių standartizuoto interviu rezultatų pagrindu pateikiamas bedarbių profesinio parengimo vertinimas, išaiškinta kokios darbuotojų savybės darbdaviams yra svarbiausios, aptartas darbdavių informuotumas apie profesinį mokymą ir jų nuostatos, ar prisidėti tobulinant darbininkų ir specialistų rengimą.

Gruževskis B., Šileika A. Pagyvenusio amžiaus žmonių užimtumas ir gyvenimo lygis // Tarptautinės konferencijos “Gyvenimo pilnatvė visoms kartoms” medžiaga. Vilnius, 1999. P. 14-17.
Straipsnyje analizuojamos pensinio ir priešpensinio amžiaus žmonių užimtumo/nedarbo ir gyvenimo lygio/skurdo problemos.

Gruževskis B., Beleckienė G. Employment and labour market in Lithuania (anglų k.). Vilnius-Turin, 1999-2000.
Leidinyje, remiantis įvairių šaltinių duomenimis, analizuojami užimtumo ir nedarbo pokyčiai Lietuvoje bei darbo rinkos politikos priemonės. Medžiaga parengta pagal Europos Komisijos DG V ir Europos profesinio rengimo fondo pasiūlytą metodiką .

Gruževskis B. Trišalių susitarimų bedarbių profesinio mokymo srityje efektyvumo problema // Aktualūs socialinės politikos klausimai (1999/1). – Vilnius: “Agora”, 1999.
Straipsnyje, remiantis sociologinio tyrimo duomenimis, analizuojamos bedarbių, baigusių darbo rinkos mokymo kursus, įsidarbinimo problemos bei darbo rinkos profesinio mokymo efektyvumas.

Gruževskis B. Unemployment insurance in Lithuania (anglų k.) // The Nordic Unemployment Insurance. The Nordic Council. Kopenhaga, 1999.
Straipsnyje analizuojamos nedarbo draudimo problemos Lietuvoje bei trumpai aptariamos parengtos nedarbo draudimo koncepcijos nuostatos.

Gruževskis B. Employment and Unemployment problems Faced by Inhabitants of Small Towns (anglų k.) // The Survey of the Lithuanian Economy, May 1999. Statistikos departamentas, Vilnius, psl. 100-106.
Straipsnyje analizuojamos mažų miestelių gyventojų ekonominės ir socialinės problemos, aptariamos priemonės, galinčios padidinti jų užimtumą.

Kabaila A. Regionų socialinio – ekonominio lygio skirtumai // Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nr.2, 1999. P. 91-94.
Straipsnyje analizuojami socialiniai ekonominiai skirtumai tarp atskirų šalies regionų bei apibrėžiamos priežastys, darančios įtaką šių skirtumų atsiradimui.

Kabaila A. Regioninė šalies diferenciacija darbo užmokesčio požiūriu // Lietuvos statistikos darbai, 1999/1 (37), Vilnius, 1999. P. 25-31.
Straipsnyje vertinami darbo užmokesčio skirtumai šalies regionuose bei apibrėžiamos šių skirtumų priežastys.

Pajuodienė G. Mokesčiai // Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje. – Jungtinių Tautų Vystymo Programa, Vilnius, 1999.
Straipsnyje pateikiama bendrosios mokesčių naštos ir mokesčių struktūros Lietuvoje ir ES bei kai kuriose Centrinės Europos šalyse lyginamoji analizė. Taip pat keliama mažų pajamų neapmokestinimo problema.

Pajuodienė G. Gyventojų pajamos ir jų mokesčių našta // Aktualūs socialinės politikos klausimai (1999/1). – Vilnius: “Agora”, 1999.
Straipsnyje nušviečiamos Lietuvos gyventojų pajamos, jų lygis, dinamika, struktūra, pasiskirstymo ypatumai, keliamas gyventojų mokesčių naštos perskirstymo būtinumo klausimas.

Pocius A. Gimimų kalendoriaus poveikis gimstamumo dinamikai Lietuvoje // Lietuvos statistikos darbai, Nr.1, 1999. P. 13-24.
Straipsnyje analizuojama, kaip gimstamumo svyravimus dinamikoje įtakoja intervalų tarp gimimų pokyčiai, kaip pasiskirsto motinų vidutinis amžius gimdymo metu ir intervalai tarp gimimų, priklausomai nuo vaiko gimimo metų. Tiksliau gimimų kalendoriaus dinamikos pokyčiai atskleidžiami detalizuojant aptariamus rodiklius pagal motinų turimą vaikų skaičių. Atliekant duomenų analizę, autorius rėmėsi Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto Demografijos skyriaus darbuotojų atlikto tyrimo “Lietuvos šeima ir gimstamumas” duomenimis.

Pocius A. Neoficialios darbo rinkos metodinės tyrimo problemos bei dinamikos tendencijos // Filosofija. Sociologija, Nr. 1, 1999. P. 49-58.
Straipsnyje, remiantis skirtingais skaičiavimo metodais, nustatomos neoficialaus užimtumo dinamikos tendencijas Lietuvoje. Didelis dėmesys darbe skiriamas neoficialaus užimtumo sąvokos apibūdinimui.

Pocius A. Šalies darbo rinkos apimties įvertinimo problemos: neoficialus užimtumas ir paslėptas nedarbas // Straipsnių rinkinys “Lietuvos statistika XX amžiuje” – Vilnius, 1999. P. 200-214.
Straipsnyje vertinamas neoficialus užimtumas ir paslėptas nedarbas Lietuvoje. Darbe pateikiama autoriaus pasiūlyta neoficialaus užimtumo įvertinimo metodika, bandoma įvertinti, kaip paslėptas nedarbas įtakoja padėtį regionų darbo rinkoje.

Šileika A. Aktualios socialinės politikos problemos Lietuvoje // Vilniaus Gedimino technikos universiteto organizuotos tarptautinės konferencijos “Verslas ir vadyba 1999” medžiaga. Vilnius, 1999. P. 56-62.
Pranešime nagrinėjamos gyvenimo lygio ir pajamų diferenciacijos problemos Lietuvoje.

Šileika A., Blažienė I. Metodologiniai gyventojų pajamų tyrimo klausimai // “Socialiniai tyrimai: tarpdisciplininis požiūris”, Nr.2, Šiauliai, 1999. P. 6-13.
Straipsnyje pagrindžiamos principinės gyventojų pajamų sampratos ir jų tyrimo teorinės metodologinės nuostatos, pagrįstos galutinio gamybos tikslo realizacija.

Šileika A., Blažienė I. The concept and the headcount ratio of poverty in Lithuania // “Aktualūs socialinės politikos klausimai”. Nr.1, Vilnius, 1999. P. 7-23.
Straipsnyje aptariamos skirtingos skurdo vertinimo koncepcijos, pateikiami pagrindiniai minimalaus normatyvinio vartojimo biudžeto skaičiavimo principai, įvairiais pjūviais vertinamas absoliutaus skurdo sąryšys su gyventojų pajamų diferenciacija Lietuvoje.

Žalimienė L. Socialinių darbuotojų praktinės veiklos portretas // Socialiniai tyrimai: tarpdisciplinarinis požiūris. 1998-1999 (2-3). Šiauliai, 1999.
Straipsnyje analizuojama praktinė socialinių darbuotojų veikla.

Blažienė I. Lygių galimybių idėja ir gyventojų pajamų pasiskirstymo ypatumai Lietuvoje // VGTU Pirmosios respublikinės jaunųjų mokslininkų konferencijos “Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities”, įvykusios Vilniuje 1998m. rugsėjo 30-spalio 2d., medžiaga. 3 tomas. Humanitariniai ir socialiniai mokslai. Vilnius: Technika, 1998. P. 85-91.
Straipsnyje apibūdinama lygybės samprata bei lygių galimybių idėjos vieta ES socialinėje politikoje. Remiantis lygių galimybių idėja, analizuojamas gyventojų pajamų ir darbo užmokesčio pasiskirstymas Lietuvoje.

Čėsnaitė B. Darbo rinkos profesinio mokymo efektyvumo tyrimo Lietuvoje rezultatai // Darbo rinkos profesinis mokymas – efektyvus darbo jėgos paklausos ir pasiūlos derinimo veiksnys. – Vilnius: Agora, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, 1998.
Straipsnyje glaustai apžvelgti profesinio mokymo efektyvumo vertinimo kitose šalyse kriterijai, remiantis Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos užsakymu 1995-1997 m. atlikto tyrimo “Suaugusiųjų profesinio mokymo efektyvumas”, kurį vykdė Darbo ir socialinių tyrimų institutas (dalyvaujant autorei) duomenimis, analizuojami asmenų, baigusių darbo rinkos profesinį mokymą, įsidarbinimo rezultatai, pasirengimo profesinei veiklai, kursų naudingumo, praktinio mokymo sąlygų vertinimai.

Čėsnaitė B., Gruževskis B. Skirtingą išsimokslinimą ir specialybę turinčių asmenų nedarbas Lietuvoje // Darbo rinkos profesinis mokymas – efektyvus darbo jėgos paklausos ir pasiūlos derinimo veiksnys. – Vilnius: Agora, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, 1998.
Straipsnyje analizuojamas bedarbių, baigusių įvairių tipų mokymo įstaigas, konkurencijos laipsnis pagal studijų kryptis, mokymo programas, aptariama mokymo įstaigų absolventų padėtis darbo rinkoje, profesijų poreikio prognozavimo problema bei jaunimo užimtumo didinimo galimybės.

Damidavičius M. Kokia turėtų būti gyventojų užimtumo nacionalinė programa // Tarptautinės konferencijos “Ekonomika ir vadyba 1998” pranešimų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 1998.
Straipsnyje autorius suformuluoja nacionalinės užimtumo programos sudarymo principus bei tikslus, analizuoja socialinius užimtumo aspektus. Straipsnyje išskiriamos skirtingos gyventojų užimtumo kategorijos, apibūdinamas racionalus, efektyvus bei visiškas gyventojų užimtumas.

Damidavičius M. Teritorinių darbo biržų veiklos įvertinimo programa // Lietuvos statistikos darbai, Nr.3. Vilnius, 1998. P. 39-51.
Straipsnyje išskiriama rodiklių sistema, apibūdinanti teritorinių darbo biržų veiklą bei, remiantis šia sistema, įvertinami skirtingų teritorinių darbo biržų veiklos rezultatai. Atliekant skaičiavimus, regionų lygmenyje naudojami standartizuoti analitiniai rodikliai bei specialūs indeksai.

Damidavičius M., Pocius A. Darbo rinkos terminai ir sąvokos. – Vilnius: Agora, 1998, 161 p.
Leidinyje glaustai apibrėžiamos pagrindinės darbo rinkos sąvokos ir jų kiekybinės charakteristikos – darbo rinkos rodikliai. Aptariamos ir sąvokos, vartojamos sinonime reikšme bei tiesiogiai nesusijusios su darbo rinka, tačiau randamos ją apibūdinančių parametrų, rodiklių apibrėžimuose.

Gruževskis B., Garmus T. Užimtumo ne visą darbo laiką fenomenas // Darbo biržos naujienos Nr.8, Vilnius, 1998.
Straipsnyje analizuojami užimtumo formų kaitos klausimai, aptariamos užimtumo ne visą darbo laiką problemos Europoje ir kt. pasaulio šalyse.

Gruževskis B. Darbo rinkos profesinio mokymo efektyvumo tyrimo problema // Darbo rinkos profesinis mokymas – efektyvus darbo jėgos pasiūlos ir paklausos derinimo veiksnys. Vilnius, 1998.
Straipsnyje, remiantis darbo rinkos profesinio mokymo tyrimo duomenimis, analizuojamas profesinio mokymo, kaip darbo rinkos politikos priemonės, efektyvumo klausimas.

Gruževskis B. Terytorialne komisje trojstronne i ich wplyw na polityke rynku pracy (lenku k.) // Polityka spoleczna Nr.2 1998, Varšuva.
Straipsnyje analizuojamas socialinių partnerių bendradarbiavimas vietos lygmenyje bei jų įtaka darbo rinkai. Pateikti pasiūlymai, kaip tobulinti soc. partnerių bendradarbiavimą.

Kabaila A. Suaugusiųjų profesinio mokymo ypatumai Lietuvos regionuose ekonomikos reformos sąlygomis // Darbo rinkos profesinis mokymas – efektyvus darbo jėgos paklausos ir pasiūlos derinimo veiksnys. – Vilnius: Agora, 1998. P. 40-57.
Ekonomikos augimo sąlygomis perspektyvios įmonės ypač suinteresuotos savo darbuotojų, ypač specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu, profesiniu augimu. Dirbantieji, kurie turėtų kelti kvalifikaciją, jau turi specialybę ir dirba. Tačiau, keičiantis ekonominėms sąlygoms, diegiant naujas technologijas, plečiantis rinkoms jiems trūksta specifinių vadybos, užsienio kalbos, techninių ir t.t. žinių. Kita vertus, darbininkiškų profesijų darbo rinkoje vyrauja tik aukščiausios kvalifikacijos darbininkiškų profesijų paklausa. Todėl, gerinant suaugusių mokymą, būtina atkreipti dėmesį į pakankamai aukštos kvalifikacijos dirbančiųjų profesinį mokymą, kuris, straipsnio autoriaus manymu, turėtų būti organizuojamas remiantis modulių sistema.

Okunevičiūtė L., Šileika A. Problem of interrelation between unhealthy labour conditions and compensation measures // Tarptautinės konferencijos “Profesinė sauga ir sveikata” medžiaga. Vilnius, 1998. P. 22-24.
Straipsnyje analizuojama kenksmingų darbo sąlygų ir kompensacinių priemonių už jas sąryšio problema.

Pajuodienė G. Lietuvos mokesčių teisinė bazė: formavimo raida ir esama būklė // Socialiniai tyrimai: tarpdisciplininis požiūris. Šiaulių universitetas,1998-1999, Nr.2-3.
Straipsnyje nušviečiamas mokesčių teisinės bazės formavimas Lietuvoje, kritiškai vertinama esama padėtis, iškeliami trūkumai, kurie mokesčių mokėtojams trukdo vykdyti prievolę valstybei – sumokėti nustatytus mokesčius.

Pocius A. Mažėjančio gyventojų užimtumo poveikis nedarbui // Lietuvos statistikos departamento darbai, Nr.2, 1998. P. 14-23.
Pagrindinė straipsnyje analizuojama problema – dirbančiųjų skaičiaus dinamikos įtaka bedarbių skaičiui šalyje ir jos regionuose. Autorius pasinaudojo Lietuvos statistikos departamento ir darbo biržos duomenimis. Informacijos pagrindas – valstybinio socialinio draudimo duomenys apie apdraustųjų skaičių.

Pocius A. Darbo rinkos struktūros raidos tendencijos // Lietuvos statistikos darbai, Nr.4, 1998. P. 42-51.
Straipsnyje išskiriami trys šalies darbo rinkos struktūriniai lygiai. Bandydamas įvertinti darbo rinkos dėsningumus, autorius naudojosi įvairiais duomenų šaltiniais. Pagrindinis analizės objektas – bendros darbo rinkos struktūros raidos tendencijos. Gauti rezultatai – tai bandymas praplėsti informacijos ribas apie darbo rinkos struktūros sudėtingumą. Jie apima sunkiai įvertinamą jos sferos dalį.

Šileika A. Problem ubostwa na Litwie // “Polityka Spoleczna”, Nr.10. Varšuva, 1998. P. 21-23.
Straipsnyje pateikiama socialinio ir fiziologinio absoliutaus skurdo samprata, analizuojamas šalies gyventojų pajamų diferenciacijos ir absoliutaus skurdo lygio sąryšis Lietuvoje.

Blažienė I. Differentiation of Population Income // Straipsnis knygoje “Lithuanian Economic Reforms: Practice and Perspectives”. – Vilnius: Margi raštai, 1997. P. 243-248.
Straipsnyje analizuojama Lietuvos gyventojų pajamų (išskiriant darbo užmokestį) nelygybė bei skurdo problema. Atskirai tiriamos rytų Lietuvos bei kaimo gyventojų pajamos.

Blažienė I. Lietuvos gyventojų pajamų nelygybės vertinimas // VGTU respublikinės konferencijos “Verslas, vadyba ir studijos’96” medžiaga. Vilnius: Technika, 1997. P.38-43.
Straipsnyje, naudojant įvairius pajamų nelygybės vertinimo kriterijus, tiriama gyventojų pajamų diferenciacija Lietuvoje.

Čėsnaitė B. Bedarbių mokymas – sudėtinė nuolatinio mokymosi sistemos dalis // Tarptautinės konferencijos “Nuolatinis mokymasis besikeičiančioje visuomenėje: prielaidos ir prieštaravimai” medžiaga. – Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 1997.
Straipsnyje aptariamos bedarbių profesinio mokymo organizacinės problemos.

Čėsnaitė B. Labour market vocational training in Lithuania // Baltic Dialogue No2, 1997.
Straipsnyje aptariama Lietuvos darbo rinkos profesinio mokymo sistema, įvertinamos bedarbių profesinio mokymo apimtys, pasinaudojant specialios anketinės apklausos rezultatais, analizuojamas bedarbių profesinio mokymo efektyvumas. 

Damidavičius M. Bedarbių nedarbo trukmė pagal jų socialinius-demografinius požymius // Lietuvos statistikos departamento darbai, Nr.1, 1997. P. 21-34.
Straipsnyje nagrinėjamas nedarbo trukmės pasiskirstymas pagal įvairius socialinius demografinius požymius. Bedarbių padėties darbo rinkoje analizei naudojami Lietuvos darbo biržos duomenys. Teritoriniame lygyje išskiriami du nedarbo trukmės rodikliai: apskaitinė nedarbo trukmė ir baigtinė nedarbo trukmė.

Gruževskis B. Darbas ir atskirų šeimos narių darbinė veikla // Šeima ir gimstamumas Lietuvoje. LFSI, Vilnius, 1997.
Straipsnyje, remiantis specialaus šeimų sociologinio tyrimo duomenimis, analizuojamos šeimos narių užimtumo ir nedarbo problemos.

Gruževskis B., Mitrikas A., Stankūnienė V. Šeimos politika Lietuvoje. Principai ir priemonės // Šeimos politika. LFSI, Vilnius, 1997.
Straipsnyje analizuojamos Lietuvos šeimos politikos prielaidos bei principai, aptariamos gyventojų reprodukcijos perspektyvos.

Gruževskis B. Užimtumas ir nedarbas (lietuvių ir anglų k.) // Lietuvos ekonomikos apžvalga, lapkričio mėn., 1997. Statistikos departamentas, Vilnius.
Straipsnyje analizuojamos 1991-1997 metų užimtumo ir nedarbo kitimo tendencijos.

Gruževskis B. Darbo santykių transformacija Lietuvoje // Žmogaus socialinė raida Lietuvoje 1997. JTVP, Vilnius, 1997.
Straipsnyje analizuojamos Lietuvos darbo rinkos struktūros, darbo santykių bei socialinių partnerių bendradarbiavimo darbo rinkoje problemos.

Pajuodienė G. Pajamų perskirstymas: mokesčiai // Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1997. – Jungtinių Tautų Vystymo Programa, Vilnius, 1997.
Straipsnyje analizuojama bendroji mokesčių našta bei atskirų mokesčių vaidmuo perskirstant pajamas. Daug dėmesio taip pat skiriama gyventojų mokesčių, ypač pajamų mokesčio, naštai.

Pocius A. Senatvės pensininkų ir apdraustųjų santykio prognozė atsižvelgiant į gyventojų struktūros kaitą // Lietuvos statistikos departamento darbai, Nr.4. Vilnius, 1997. P. 28-42.
Straipsnyje pristatomi ilgalaikės senatvės pensininkų ir apdraustųjų santykio prognozės (iki 2025 m.) rezultatai. Atsižvelgiant į pensinio amžiaus ilginimo galimybes, darbe analizuojami trys skirtingi prognozių scenarijai.

Pocius A. Gimimų sekos ir kalendoriaus įtaka gimstamumo svyravimams Lietuvoje // Šeima ir gimstamumas Lietuvoje. – Vilnius, 1997. P. 111-132.
Siekiant įvertinti gimimų eiliškumo bei kalendoriaus įtaką gimstamumui, straipsnyje nagrinėjama, kaip pasiskirsto motinų vidutinis amžius gimdymo metu ir intervalai tarp gimimų, priklausomai nuo vaiko gimimo metų. Straipsnyje taikomi sąlyginės ir realios kartos gyventojų kartos demografinių tyrimų metodai.

Pocius A. Gyventojų užimtumo tendencijos ir regioniniai skirtumai Lietuvoje // Lietuvos statistikos departamento darbai, Nr.2, 1997. P. 12-27.
Remiantis Lietuvos darbo biržai paruošto projekto “Šalies visuminės darbo rinkos pasiūlos ir paklausos įvertinimas” medžiaga, Sodros bei darbo jėgos tyrimų duomenimis, straipsnyje analizuojamos gyventojų užimtumo tendencijos ir regioniniai skirtumai Lietuvoje. Sugrupavus statistinius duomenis, darbe atlikta atskirų darbo rinkos rodiklių koreliacinė analizė regionų pjūvyje.

Šileika A. Skurdo problema Lietuvoje // Tarptautinės mokslinės-metodinės konferencijos “Neįgaliųjų asmenų socialiniai poreikiai, jų tyrimo ir tenkinimo problemos” medžiaga. Šiauliai, 1997.
Straipsnyje analizuojamos gyvenimo lygio bei skurdo problemos Lietuvoje: analizuojami alternatyvūs skurdo vertinimo Lietuvoje rodikliai, įvairiais pjūviais tiriamos gyventojų pajamos ir skurdo lygis.

Šileika A. Gyvenimo lygio problema Lietuvoje // “Lietuvos ūkis”, Nr.9. Vilnius, 1997.
Straipsnyje analizuojamas Lietuvos gyventojų gyvenimo lygis, jų disponuojamos (piniginės ir natūrinės) pajamos.

Žalimienė L. Socialinės paslaugos žmonėms su negalia // Tarptautinės mokslinės-metodinės konferencijos “Neįgaliųjų asmenų socialiniai poreikiai, jų tyrimo ir tenkinimo problemos” medžiaga. Šiauliai, 1997. P. 83-87.
Straipsnyje analizuojami neįgalių žmonių socialinių paslaugų poreikis ir jų tenkinimo galimybės Lietuvoje.