Published in 2023
Articles:
Avin, A., Pilarczyk-Palaitis, A. (2023). On the way to visibility: the process of creating a cultural memory of the genocide of Lithuanian Roma. Journal of Baltic Studies, 1(54), 87–102. DOI: https://doi.org/10.1080/01629778.2023.2153889
Brazienė, R., Mamaiev, D., Aksu, S. (2023). Labour migration of third-country nationals to Lithuania: recent trends and social policy responses. Tiltai, 90(1), p. 158–170. DOI: https://doi.org/10.15181/tbb.v90i1.2525
Deimantas, V. J. (2023). Life course decisions in Central and Eastern Europe: A gendered connection between family formation and moving intentions? Journal of Family Research, 35, p. 232–250. DOI: https://doi.org/10.20377/jfr-837
Deimantas, V. J.; Sanliturk, A.E. (2023). Refugees from Ukraine in Lithuania and the Lithuanian Labour Market: A Preliminary Assessment. Migration Research Series, 76. International Organization for Migration (IOM), Geneva.
Gedvilaitė-Kordušienė, M., Mikulionienė, S. (2023). Perceived Effects of the COVID-19 Pandemic on Loneliness: The Most Vulnerable Population Groups. Emerging Science Journal, 7, p. 281–293. DOI: http://dx.doi.org/10.28991/ESJ-2023-SPER-020
Kriaučiūnas, E., Liutikas, D., Burneika, D. (2023). The impact of Covid-19 on the Tourism and Accomodation Sector in Lithuanian Rural Areas. Tourism, 71(3), p. 618–633. DOI: https://doi.org/10.37741/t.71.3.12
Popyk, A., Lesińka, M., Dambrauskas, K. (2023). The evolution of post-accession diasporas and diaspora policies after 2004: a comparative analysis of Poland and Lithuania. Journal of Baltic Studies. DOI: https://doi.org/10.1080/01629778.2023.2180043
Stumbrienė, D., Jevsikova, T., Kontvainė, V. (2023). Key factors influencing teachers’ motivation to transfer technology-enabled educational innovation. Education and Information Technologies. https://doi.org/10.1007/s10639-023-11891-6
Stumbrys, D., Štelemėkas, M., Jasilionis, D., Rehm. J. (2023). Weekly pattern of alcohol-attributable male mortality before and after imposing limits on hours of alcohol sale in Lithuania in 2018. Scand J Public Health, 2023 Jul, p. 1–6. DOI: https://doi.org/10.1177/14034948231184288
Ščerbinskaitė, S.; Baranauskienė, V. (2023). Tarp miesto ir kaimo: ką reprezentuoja kaimo bendruomeninės organizacijos Lietuvoje? Filosofija. Sociologija, 34(2), p. 128–138. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.2023.34.2.2
Šliavaitė, K. (2023). Language, Religion, and Ethnicity-Making at Polish-language Schools in Lithuania. Polish Sociological Review, 221, 1, p. 127–144. DOI: https://doi.org/10.26412/psr221.07
Vencius, T. (2023). Tarpgeneracinio socialinio mobilumo veiksniai Lietuvoje: ekspertų požiūrio konsensuso paieškos. Filosofija. Sociologija, 34(2), p. 182–191. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.2023.34.2.7
Vidzbelis, D., Burneika, D. (2023). Spatial analysis of Lithuanian youth turnout: Results of 2016–2020 parliamentary elections. Geographia Polonica, 96(2), p. 259–278. DOI: https://doi.org/10.7163/GPol.0255
Webster, E., Andriušaitienė, D., Okunevičiūtė Neverauskienė, L. (2023). Universal basic income economic and social preconditions. 13th International scientific conference “Business and management 2023”, May 11–12, 2023, Vilnius, Lithuania. DOI: https://doi.org/10.3846/bm.2023.1085
Monographs and book chapters:
Bjelobaba, S., Gaižauskaitė, I. (2023). Building a Multinational Transdisciplinary Integrity Project: Insights From the BRIDGE Project. In: Eaton, S.E. (eds) Handbook of Academic Integrity. Springer, Singapore. https://doi.org/10.1007/978-981-287-079-7_162-1
Liutikas, D. (2023). Sacred Space in Geography: Religious Buildings and Monuments. In: Lopez, L. (eds) Geography of World Pilgrimages. Springer Geography, p. 77–112. Springer, Cham. https://doi.org/10.1007/978-3-031-32209-9_5
Liutikas, D. (2023). Post-COVID-19 Tourism: Transformations of Travelling Experience. In: Dube, K., Nhamo, G., Swart, M. (eds) COVID-19, Tourist Destinations and Prospects for Recovery, p. 277–301. Springer, Cham. https://doi.org/10.1007/978-3-031-22257-3_15
Šliavaitė, K., Frėjutė-Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A. (2023). Lietuvos valstybingumo atkūrimas tautinių mažumų perspektyvose: etniškumas, įtrauktis, pasirinkimai. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas. ISBN 9786098324037, eISBN 9786098324044
Dissertations:
Plepytė-Davidavičienė, G. (2023). Socialinis laimės patirčių konstravimas savi-pagalbos mokytojų naratyvuose Lietuvoje = Social construction of happiness in self-help teachers’ narratives in Lithuania. Mokslo daktaro disertacija; socialiniai mokslai, sociologija (S 005). Lietuvos socialinių mokslų centras, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas. Vilnius: [Lietuvos socialinių mokslų centras]. 203 p.
Published in 2022
Articles:
Abdelbaseer, Mohamed, A., Ubarevičienė, R., van Ham, M. (2022). Morphological evaluation and regeneration of informal settlements: An experience-based urban design approach. Cities, 128, p. 1–17. DOI: https://doi.org/10.1016/j.cities.2022.103798
Ayalon, L., Rapolienė, G. (2022). Changes in Attitudes Toward Aging, Older People and Elder Care From the Perspective of Former Migrant Care Workers. Research on Ageing. SAGE Publications Inc., p. 1–8. DOI: https://doi.org/10.1177/01640275211069605
Balsys, P. (2022). Y kartos individų socialinės integracijos Lietuvos kariuomenėje kultūriškumas: kokie iššūkiai jos laukia. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 13, p. 76–95. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8777.13.4
Balsys, P. (2022). Social Integration of Millenial Generation in the Lithuanian Armed Forces – What Cultural Challenges are Waiting for Organization to Retain Individuals in the Military Service? Challenges to national defence in contemporary geopolitical situation, 1, p. 162–168. DOI: https://doi.org/10.47459/cndcgs.2022.20
Bugienė, D. (2022). Lietuvos gyventojų mirtingumas ir epidemiologinis perėjimas 1849–1921 metais. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 48 (1), p. 71–96. DOI: https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2021.1.32
Gedvilaitė-Kordušienė, M. (2022). Communication of attitudes towards childless women in politics: A content analysis of Lithuanian news site comments. Filosofija. Sociologija, 33 (2), p. 303–311. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v33i2.4716
Gruževskis, B., Pocius, A. (2022). Lietuvos jaunimo ir pagyvenusių žmonių padėties darbo rinkoje kaitos transformacijos: demografinis požiūris. Filosofija. Sociologija, 33 (4), p. 372–384. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v33i4.4843
Kapidžić, D., Janušauskienė, D., Csanyi, P. (2022). Diverging or converging trajectories? Assessing differences in the internationalisation of political science within Central and Eastern Europe. European political science, 21 (4), p. 641–656. Palgrave Macmillan. DOI: http://dx.doi.org/10.1057/s41304-022-00364-y
Kirelienė, I., Brazienė, R. (2022). Nesaugus užimtumas Lietuvoje: iššūkiai Azerbaidžano piliečių integracijai į darbo rinką. Lietuvos socialinė raida,11, p. 36–47.
Krutulienė, S., Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Gruževskis, B. (2022). Jaunimas pagyvenusių žmonių globos sektoriuje – misija (ne)įmanoma? Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 25, p. 8–21. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2022.43
Kublickienė, L., Žvinklienė (2022). Monografiniai tyrimai ir jų reikšmė Lietuvos sociologijos mokslui. Filosofija. Sociologija, 33 (2), p. 167–174. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v33i2.4718
Lang, T., Burneika, D., Noorkõiv, R., Plüschke-Altof, B., Pociūtė – Sereikienė, G., Sechi, G. (2022). Socio-spatial polarisation and policy response: Perspectives for regional development in the Baltic States. European Urban and Regional Studies, 29 (1), p. 21–44. DOI: https://doi.org/10.1177/09697764211023553
Lipnevič, A. (2022). Veganų diskriminacija Lietuvoje: atvejo studija. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 13, p. 19–41. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8777.13.2
Lipnevič, A. (2022). Lietuvos gydytojų darbo rinkos kaita: Covid-19 pandemijos ir karo Ukrainoje iššūkiai. Lietuvos socialinė raida, 11, p. 18–35.
Liutikas, D. (2022). Stebuklų sociologija: šventi atvaizdai. Menotyra, 29 (1), p. 35–60. DOI: https://doi.org/10.6001/menotyra.v1i29.4692
Marcinkevičius, A. (2022). Профессор А. А. Сокольский – русский эмигрант из Литвы, переписавший историю флоридского «Санкт-Петербурга». Literatūra, 64 (2), p. 8–27. DOI: https://doi.org/10.15388/Litera.2022.64.2.1
Maslauskaitė, A., Leinartė, D., Dirsytė, I. (2022). Praeities šeimos: ar XIX amžiaus vidurio Lietuvai buvo būdinga vakarietiška namų ūkio sistema? Sociologija. Mintis ir veiksmas, 49 (2), p. 7–33. DOI: https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2021.2.33
Miežienė, R., Gruževskis, B., Blažienė, I. (2022). To be or not to be a platform worker? Lithuanian case in the context of EU countries. Verslas: teorija ir praktika, 23 (2), p. 456–466. DOI: https://doi.org/10.3846/btp.2022.17229
Mikulionienė, S., Gaižauskaitė, I., Dirvanskienė, R. (2022). Measuring Social Embeddedness of Older Adults. Filosofija. Sociologija, 33 (2), p. 175–188. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v33i2.4719
Moskvina, J. (2022). Work after retirement: the evidence of sustainable employment from Lithuanian enterprise. Insights into Regional Development, 4 (2), p. 52–62. DOI: http://dx.doi.org/10.9770/IRD.2022.4.2(4)
Moskvina, J. Priemonės pandemijos sukeltai krizei darbo rinkoje valdyti: tarptautinė patirtis = Measures to manage the pandemic-caused crisis in the labour market: international experience. Lietuvos socialinė raida, 11, p. 7–17.
Novelskaitė, A., Pušinaitė-Gelgotė, R., Pučėtaitė, R. (2022) Žmogiškųjų gebėjimų plėtra organizacijų praktikomis: atlyginimų atotrūkio ir darbo sąlygų įtaka moterų įgalinimui. Lietuvos socialinė raida, 11, p. 86–97. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centras.
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Tvaronavičienė, M., Rutkauskas, A. V., Danilevičienė, I., Stasytytė, V. (2022). The possibilities and consequences of investment decisions by stepwise optimization. Economic research-Ekonomska istrazivanja, 35 (1), p. 1061–1087. DOI: https://doi.org/10.1080/1331677X.2021.1955222
Ozolinčiūtė, E., Bülow, W., Bjelobaba, S., Gaižauskaitė, I., Krásničan, V., Dlabolová, D., Umbrasaitė, J. (2022). Guidelines for Research Ethics and Research Integrity in Citizen Science. Research Ideas and Outcomes, 8, p. 1–27. DOI: https://doi.org/10.3897/rio.8.e97122
Plepytė-Davidavičienė, G. (2022) Kaip tapti laimingam? Terapinio naratyvo konstravimas savipagalbos mokytojų gyvenimo istorijose Lietuvoje. Filosofija. Sociologija, 33 (2), p. 158–166. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v33i2.4717
Pocius, A., Okunevičiūtė Neverauskienė, L. (2022). Lietuvos gyventojų užimtumo ir aktyvumo teritoriniai skirtumai, šių rodiklių ryšys su nedarbu. Socialinis ugdymas, 57 (1), p. 19–47. DOI: https://doi.org/10.15823/su.2022.57.2
Pociūtė-Sereikienė, G., Baranauskienė, V., Liutikas, D., Kriaučiūnas, E., Burneika, D. (2022). Challenges of the tourism sector in Lithuania in the context of the COVID-19 pandemic: State aid instruments and the efficiency of the tourism business support. European Spatial Research and Policy, 29 (2), p. 1–40. DOI: https://doi.org/10.18778/1231-1952.29.2.13
Pučėtaitė, R., Bagočiūnė, L., Novelskaitė, A. (2022). Can innovativeness in museums benefit from ethical virtues? International journal of arts management, 24 (3), p. 44–56.
Rapolienė, G., Gedvilaitė-Kordušienė, M. (2022). The approach to care among older people living alone in Lithuania. Corvinus journal of sociology and social policy, 13 (1), p. 3–24. DOI: DOI: https://doi.org/10.14267/CJSSP.2022.1.1
Rapolienė, G., Mikulionienė, S. (2022). Vyresni žmonės– vartotojiško hedonizmo atsvara visuomenėje? Vartojimo nuostatų analizė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 24, p. 24–39. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2022.35
Tauginienė, L., Gaižauskaitė, I. (2022). Jumping with a parachute–is promoting research integrity meaningful? Accountability in Research, p. 1–26. DOI: https://doi.org/10.1080/08989621.2022.2044318
Vencius, T. (2022). Socialinis mobilumas tarp kartų Lietuvoje: skirtingo matavimo perspektyvos, Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 24, p. 40–53. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2022.36
Vilkoitytė, V., Skučienė, D. (2022). Social Investment in the Context of the COVID-19 Pandemic: The Case of Lithuania. Sociale zinatnu vestnesis = Social Sciences Bulletin, 2 (35), p. 59–77. Daugavpils: Daugavpils University. DOI: 10.9770/szv.2022.2(3)
Vyšniauskienė, S. (2022). Vaiko priežiūros atostogos ir lyčių (ne)lygybė darbo rinkoje: ekspertų vertinimai. Lietuvos socialinė raida, 11, p. 48–59.
Vyšniauskienė, S., Krauledaitė, J. (2022). Nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas Lietuvoje: situacijos analizė ir socialinės politikos atsakas. Lietuvos socialinė raida, 11, p. 60–70.
Warner-Søderholm, G., Blažytė, G., Minelgaitė, I., Littrell, R. F. (2022). Ethnicity in management studies: to ask or not to ask, that is the question. Management: Journal of Contemporary Management Issues, 27 (2), p. 41–59. DOI: http://dx.doi.org/10.30924/mjcmi.27.2.4
Žalimienė, L., Krutulienė, S. (2022). Einu į darbą kaip į šventę… Kaip jauni specialistai mato savo darbą teikiant paslaugas senyvo amžiaus žmonėms. Tiltai, 89 (2), p. 182–200. DOI: http://dx.doi.org/10.15181/tbb.v89i2.2504
Monographs and book chapters:
Aidukaitė, J., Navickė, J. (2022). The evolution of social policy research in Central and Eastern Europe. In: K. Nelson, R. Nieuwenhuis, M. Yerkes (eds.). Social policy in changing European societies: research agendas for the 21st century. Cheltenham: Edward Elgar Publishing, p. 154–170. ISBN 9781802201710, eISBN 9781802201710, DOI: 10.4337/9781802201710.
Mikulionienė, S. (2022). Diskriminacija dėl amžiaus. In: Žmogaus teisės Lietuvoje 2020–2021. Lietuva: Žmogaus teisių stebėjimo institutas, p. 49–53.
Frėjutė-Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A., Šliavaitė, K. (2022). Etniškumo ir religijos sąveika kintančiuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose: Lietuvos lenkai ir rusai. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas. 260 p. ISBN 9786099623986, eISBN 9786099623993.
Pociūtė-Sereikienė, G., Burneika, D. (2022). Drivers, consequences, and governance of urban shrinkage in Lithuania. The case of Šiauliai. In: Chung-Tong Wu, M. Gunko, T. Stryjakiewicz, K. Zhou (eds.). Postsocialist Shrinking Cities. London: Routledge, p. 312–331. ISBN 9780367415235, eISBN 9780367815011.
Dissertations:
Dambrauskas, K. (2022). Mapping Ethnicity-Property Nexus: Framing and Negotiating Ethnicityin the Process of Land Restitution in South-Eastern Lithuania = Etniškumo dimensija privačios nuosavybės atstatymo procese: svarstant etniškumo sampratas ir reikšmę žemės restitucijos eigoje pietryčių Lietuvoje. Doctoral dissertation; social sciences, sociology (S 005). Lithuanian Centre for Social Sciences , Vytautas Magnus University, Kaunas University of Technology. Vilnius: [Lietuvos socialinių mokslų centras]. 223 p.
Gaižauskaitė, I. (2022). Advancing Trust Research: Linking Conceptual Definitions, Standard Measures and Perceptions of Social Actors = Pasitikėjimo tyrimų plėtojimas: sąsaja tarp konceptualių apibrėžimų, standartinių matavimo priemonių ir socialinių veikėjų sampratų. Doctoral dissertation; social sciences, sociology (S 005). Lithuanian Centre for Social Sciences, Vytautas Magnus University, Kaunas University of Technology. Vilnius: [Lietuvos socialinių mokslų centras]. 310 p.
Ščerbinskaitė, S. (2022). Kaimo bendruomeninės organizacijos Lietuvoje: dalyvavimas, lyderystė ir vietovės gyvybingumas (Atokių kaimo gyvenviečių atvejis) = Rural Community Organizations in Lithuania: Participation, Leadership and Local Vitality (the Case of Remote Rural Settlements). Mokslo daktaro disertacija; socialiniai mokslai, sociologija (S 005). Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras, Kauno technologijos universitetas. Vilnius: [Lietuvos socialinių mokslų centras]. 167 p.
Datasets:
Janušauskienė, D., Mikulionienė, S., Gaižauskaitė, I., Blažienė, I. (2022). Impact of COVID-19 on Human Security (I): Lithuanian Population Survey, December 2020. Lietuvos HSM duomenų archyvas (LiDA). https://hdl.handle.net/21.12137/HNKAIB
Janušauskienė, D., Mikulionienė, S., Gaižauskaitė, I., Blažienė, I. (2022). Impact of COVID-19 on Human Security (II): Lithuanian Employed Population Survey, December 2020. Lietuvos HSM duomenų archyvas (LiDA). https://hdl.handle.net/21.12137/MQY88Z
Janušauskienė, D., Mikulionienė, S., Gaižauskaitė, I., Blažienė, I. (2022). Impact of COVID-19 on Human Security (III): Lithuanian Population Survey, July 2020. Lietuvos HSM duomenų archyvas (LiDA). https://hdl.handle.net/21.12137/5NZEZO
Janušauskienė, D., Mikulionienė, S., Gaižauskaitė, I., Blažienė, I. (2022). Impact of COVID-19 on Human Security (IV): Lithuanian Population Survey, November-December 2020. Lietuvos HSM duomenų archyvas (LiDA). https://hdl.handle.net/21.12137/BG9LAJ
Published in 2021
Articles:
Aidukaitė, J., Blažienė, I. (2021). Longer working lives –what do they mean in practice – a case of the Baltic countries. International Journal of Sociology and Social Policy, 42 (5/6), p. 1–17. DOI: https://doi.org/10.1108/IJSSP-02-2021-0049
Aidukaitė, J., Saxonberg, S., Szelewa, D., Szikra, D. (2021). Social Policy in the Face of a Global Pandemic: Policy Responses to the Covid-19 Crisis in Central and Eastern Europe. Social Policy & Administration, 55(2), 358–373. DOI: https://doi.org/10.1111/spol.12704
Ayalon, L., Rapolienė, G. (2021). The disruption of the care chain: why do Lithuanian migrant home care workers return to their home country? Ageing & Society, p. 1–17. DOI: 10.1017/S0144686X21001562
Baranauskienė, V., Burneika, D. (2021). Demographic changes and migration in LAU 2 regions of Lithuania in 2001–2018. Journal folia geographica [Ģeogrāfiski raksti], 19, p. 59–69. DOI: 10.22364/fg.19.6
Blažytė, G., Antunes, C. (2021). Mobility and Displacement in and around the Mediterranean: An Introduction. Ler História, 78, p. 9–15. DOI: https://doi.org/10.4000/lerhistoria.7983
Brazienė, R. (2021). Jaunimo apsirūpinimo būstu netolygumai ir regioninė diferenciacija Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida, 10, p. 45–54.
Brazienė, R., Gruževskis, B., Okunevičiūtė Neverauskienė, L. (2021). The Transition from Education to the Labour Market During Covid-19 Pandemic: Attitudes and Experiences of Unemployed Youth in Lithuania. Tiltai, 2(87), p. 1–13. DOI: https://doi.org/10.15181/tbb.v87i2.2314
Dambrauskas, K. (2021). Re-interpretation of the Nationalism-Economy Nexus: Nation-State Building via Neoliberal Reforms During Post-Socialist Transformations in the Baltic States. Filosofija. Sociologija, 32(2), p. 141–149. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v32i2.4414
Dambrauskas, K., Baradziej, E. (2021). ”Don’t tell me that I don’t exist”:The construction and practice of Macedonian national identity. Anthropology of East Europe Review, 38(1), p. 156–170. DOI: https://doi.org/10.14434/aeer.v37i1.32023
Danilevičienė, I., Sakalauskas, M., Okunevičiūtė Neverauskienė, L. (2021). Assessment of the financial technologies influence on county’s competitiveness. International Journal of Social Science and Economic Research, 1(6), p. 202–236. DOI: https://doi.org/10.46609/IJSSER.2021.v06i01.015
Deimantas, V. J. (2021). Anti-immigrant Attitudes in the European Union: What Role for Values? Filosofija. Sociologija, 32(4), p. 316–324. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v32i4.4615
Dilytė-Kotenko, A. (2021). Socialiai pažeidžiamų asmenų kelias link aukštojo mokslo: kai kurių struktūrinių veiksnių bandomoji apžvalga. Socialinis ugdymas, 55(1), p. 60–70. DOI: https://doi.org/10.15823/su.2021.55.4
Dirsytė, I. (2021). Kohabituojančių asmenų ketinimas tuoktis Lietuvoje. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 23, p. 26–40. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2021.35
Gruževskis B., Krutulienė S., Miežienė R. (2021). Aktyvios įtraukties apribojimai ir socialinių paslaugų vaidmuo: Lietuvos atvejis. Filosofija. Sociologija, 32 (2), p. 105–117. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v32i2.4410
Janušauskienė, D. (2021). Identities of and Policies Towards the Polish National Minority in Lithuania. Ethnopolitics, 20(1), p. 136–149. DOI: https://doi.org/10.1080/17449057.2020.1808331
Juchnowicz, M., Gruževskis, B., Kinowska, H. (2021). Does consistency of pay levels, knowledge of principles and perception of the superior affect the assessment of remuneration justice? – Evidence from Poland and Lithuania. JEEMS Journal of East European Management Studies, 26(3), p. 521–544. DOI: https://doi.org/10.5771/0949-6181-2021-3
Klumbytė, N., Šliavaitė, K. (2021). Sovereignty and Political Belonging in Post-Soviet Lithuania: Ethnicity, Migration, and Historical Justice. Journal of Baltic Studies, 52(3), p. 437–454. DOI: https://doi.org/10.1080/01629778.2021.1944237
Laurinavičius, N., Burneika, D. (2021). Būsto renovacijos teritoriniai skirtumai Lietuvoje: metropolinių miestų atvejis. Geografijos metraštis, 54, p. 27-42.
Lipnevič, A. (2021). Veganizmo fenomenas: nuo mitybos ir gyvenimo būdo iki socialinio judėjimo. Filosofija. Sociologija, 32(2), p. 177–185. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v32i2.4418
Liutikas, D.. (2021). Katalikų bažnyčios ir koplyčios Lietuvoje: statistinė analizė. Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštis, XLIV, p. 311–355.
Marcinkevičius A., Frėjutė-Rakauskienė M. (2021). Rusų emigracijos iš Lietuvos priežastys: tyrimų žvalga, spaudos ir interviu duomenų analizė. Informacijos mokslai, 91, p. 59–82. DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2021.91.52
Marcinkevičius, A. (2021). Rusų etninės ir religinės tapatybės konstravimas Sąjūdžio laikotarpiu Kaune leistoje spaudoje rusų kalba. Kauno istorijos metraštis, 19, p. 105–123. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8734.19.6
Maslauskaitė, A. (2021). COVID-19 Pandemic and Fertility: What to Expect in the Future? Filosofija. Sociologija, 32 (4), p. 377–385. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v32i4.4621
Meyermans, E., Simons, W., Rutkauskas, V. (2021). The uneven impact of the COVID-19 pandemic across the euro area. Quarterly Report on the Euro Area (QREA), 20(2), p. 17–30. DOI: 10.2765/784796
Miežienė, R., Krutulienė, S., Gruževskis, B. (2021). Identifying the Main Determinants of Part-Time Employment in EU Countries. Review of economic perspectives, 21, 2, p. 151–171. DOI: https://doi.org/10.2478/revecp-2021-0007
Mikulionienė, S., Gaižauskaitė, I., Morkevičius, V. (2021). Patterns of social embeddedness in later adulthood: gender and other covariates. Gender a výzkum / Gender and research, 22(1), p. 36–58. DOI: 10.13060/gav.2021.013
Moskvina, J. (2021). Skaitmeninis mokymas – Lietuva tarp kitų Europos Sąjungos šalių. Acta Paedagogica Vilnensia, 47, p. 52–68. DOI: https://doi.org/10.15388/ActPaed.2021.47.4
Moskvina, J. (2021). Įtraukusis užimtumas Lietuvoje: aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir socialinių įmonių plėtros pavyzdys. Lietuvos socialinė raida, 10, p. 78–87.
Norgėlaitė, A. (2021). Gimstamumas ir jį sąlygojantys netikrumo aspektai: 1970–1984 m. kohorta Lietuvoje. Kultūra ir visuomenė: Socialinių tyrimų žurnalas, 12, p. 33–54. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8777.12.2
Okunevičiūtė Neverauskienė L., Pranskevičiūtė, I. (2021). Hybridity of social enterprise models and ecosystems. Journal of International Studies, 14(1), p. 41–59. DOI: https://doi.org/10.14254/2071-8330.2021/14-1/3
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Danilevičienė, I., Rutkauskas, A. V. (2021). Portfolio of macroeconomic processes as a tool of the country’s economic efficiency management. Transformations in business and economics, 20(2), p. 62–84.
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Žalimienė, L., Junevičienė, J. (2021) Kokio darbo pageidauja jaunimas ir ką siūlo pagyvenusių žmonių globos sektorius. Filosofija.Sociologija, 32( 2), p. 118–125. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v32i2.4411
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Novikova, M., Kazlauskienė, E. (2021). Factors determining the development of intelligent transport systems. Business, management and economic engineering, 19(2), p. 229–243. DOI: https://doi.org/10.3846/bmee.2021.15368
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pocius, A., Krutulienė, S. (2021). Pažeidžiamų gyventojų grupių nedarbo situacijos Baltijos šalių darbo rinkoje įvertinimas. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 21, p. 8–25. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2021.34
Pilinkaitė Sotirovič, V., Kontvainė, V. (2021). Lyčių lygybės politikos diskursai ir procesai savivaldoje: „gyvenimiškos būtinybės pas mus šiai dienai nėra”. Viešoji politika ir administravimas, 20, 1, p. 58–69. DOI: https://doi.org/10.5755/j01.ppaa.20.1.27929
Pocius, A. (2021). Lietuvos jaunimas ir pagyvenę asmenys darbo rinkoje: nedarbo pasikeitimų vertinimas lyginamosios analizės kontekste. Lietuvos socialinė raida, 10, p. 55-77.
Pociūtė-Sereikienė, G. (2021). Urban shrinkage in the periphery of a post-communist country: the story of Šiauliai. Journal of Baltic studies, 52(1), p. 1–23. DOI: https://doi.org/10.1080/01629778.2020.1831561
Rakšnys, A. V., Guogis, A., Karnite, R., Brazienė, R. (2021). On the Counteraction of the Public Sector in the Conditions of COVID-19 Europe and Worldwide in the Fields of Income Protection and Social Security. Central European political science review, vol. 22, no. 86, p. 77–89.
Rapolienė, G. & Aartsen, M. (2021). Lonely societies: Low trust societies? Further explanations for national variations in loneliness among older Europeans. European Journal of Ageing, 19(3), p. 485–494. DOI: https://doi.org/10.1007/s10433-021-00649-z
Rapolienė, G.., Ayalon, L. (2021). Kodėl išvykstama dirbti senų žmonių priežiūroje užsienyje? Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 23, p. 54-67. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2021.37
Rapolienė, G., Tretjakova, V. (2021). Vienišumo raiška ir veiksniai Lietuvoje bei Europos šalių kontekstas. Filosofija. Sociologija, 32(4), p. 394–406. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v32i4.4623
Skučienė, D. (2021). Lithuanian Active Labour Market Policy in 2009–2020: a Social Investment Perspective. Labor et Educatio, 9, p. 153-167. DOI: https://doi.org/10.4467/25439561LE.21.010.15364
Skučienė, D., Buividavičiūtė, A. (2021). Europos pagalbos labiausiai skurstantiems fondo Lietuvoje paramą teikiančių specialistų programos vertinimas. Societal Studies/Socialinių mokslų studijos, 12(1), p. 142–154. DOI: https://doi.org/10.13165/SMS-21-12-1-08
Sniečkutė, M., Gaižauskaitė, I. (2021). Covid-19 Crisis: Government’s (Dis)Trust In The People And Pitfalls of Liberal Democracies. Partecipazione e conflictto, 14(1), p. 152–175. DOI: https://doi.org/10.1285/i20356609v14i1p152
Stumbrys, D. (2021). Gyventojų struktūros pokyčiai Lietuvoje 2001–2021 metais: didėjanti demografinė diferenciacija tarp miesto, priemiesčio ir kaimo savivaldybių. Lietuvos socialinė raida, 10, p. 7–19.
Šliavaitė, K. (2021). Kalba, religija ir etniškumas mokyklose rusų ir lenkų mokomosiomis kalbomis Lietuvoje: įvairovės (ne)atpažinimo praktikos. Filosofija. Sociologija, 32(2), p. 133–140. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v32i2.4413
Ubarevičienė, R., Tretjakova, V., Pociūtė-Sereikienė, G. (2021). The effects of individual and regional factors on adolescent fertility rates: The case of Lithuania. Regional Statistics, 11(3), p. 95–118. DOI: 10.15196/RS110305
Žalimienė, L., Junevičienė, J. (2021). Informal family carers’ need for state-guaranteed support. what are the implications for social policy? Corvinus Journal of Sociology and Social Policy, 12(2), p. 47–65. DOI: https://doi.org/10.14267/CJSSP.2021.2.3
Monographs and book chapters:
Aidukaite J., Hort S. E. O., Kuhnle S. (2021). Introduction: Baltic and Nordic countries from a comparative perspective – family policies and pensions in the era of ageing. In: J. Aidukaite, S. E. O. Hort and S. Kuhnle (eds.), Challenges to the welfare state: Family and Pension Policies in the Baltic and Nordic Countries. Edward Elgar: Cheltenham, UK – Northampton, MA, USA. P. 1–9. ISBN 9781839106101. DOI: https://doi.org/10.4337/9781839106118.00007
Aidukaite, J. (2021). Chapter 2. Family support systems in the Baltic and Nordic countries: an explorative overview. In: J. Aidukaite, S. E. O. Hort and S. Kuhnle (eds.), Challenges to the welfare state: Family and Pension Policies in the Baltic and Nordic Countries. Edward Elgar: Cheltenham, UK – Northampton, MA, USA. P. 11–32. ISBN 9781839106101. DOI: https://doi.org/10.4337/9781839106118.00009
Aidukaite, J., Senkuvienė, K. (2021). Chapter 6: The sustainability of family support systems in the 21st century: comparing Sweden and Lithuania. In: J. Aidukaite, S. E. O. Hort and S. Kuhnle (eds.), Challenges to the welfare state: Family and Pension Policies in the Baltic and Nordic Countries. Edward Elgar: Cheltenham, UK – Northampton, MA, USA. P. 95–119. ISBN 9781839106101. DOI: https://doi.org/10.4337/9781839106118.00013
Aidukaite, J., Hort, S. E. O; Ainsaar, M. (2021) Chapter 8: Ageing and the welfare state: welfare policies and attitudes in the Baltic and Nordic countries. In: J. Aidukaite, S. E. O. Hort and S. Kuhnle (eds.), Challenges to the welfare state: Family and Pension Policies in the Baltic and Nordic Countries. Edward Elgar: Cheltenham, UK – Northampton, MA, USA. P. 138–160. ISBN 9781839106101. DOI: https://doi.org/10.4337/9781839106118.00016
Janušauskienė, D. (2021). Identities of and Policies Towards the Polish National Minority in Lithuania. In: A. Udreea, D. Smith and K. Cordell (eds.). Poland’s Kin-State Policies Opportunities and Challenges. New York: Routledge. p. 136–149. ISBN 9781032040288.
Liutikas, D. (2021). Travel motivations of pilgrims, religious tourists, and spiritual seekers. In: D. H. Olsen and D. J. Timothy (eds.) The Routledge Handbook of Religious and Spiritual Tourism. London: Routledge. DOI: https://doi.org/10.4324/9780429201011
Maslauskaitė, A., Gedvilaitė-Kordušienė, M. (2021). Intergenerational family solidarity in Lithuania: Contexts and Patterns.In: E. Albert, M. Emirhafizovic, C-N. Shpigelman and U. Trummer (eds.). Families and Family Values in Society and Culture, p. 255–273. Information Age Publishing.
Morgan, D., Dahlberg, L., Waldegrave, Ch., Mikulionienė, S., Rapolienė, G., Lamura, G., Aartsen, M. (2021). Revisiting loneliness: Individual and country-level changes. In: K. Walsch, Th. Scharf, S.Van Regenmortel and A. Wanka (eds.). Social Exclusion in Later Life. Interdisciplinary and Policy Perspectives. Springer, p.99–117. DOI: https://doi.org/10.1007/978-3-030-51406-8_8
van Ham, M., Tammaru, T., Ubarevičienė, R., Janssen, H. (2021). Rising Inequalities and a Changing Social Geography of Cities. An Introduction to the Global Segregation Book. In: van Ham, M., Tammaru, T., Ubarevičienė, R., Janssen, H. (eds) Urban Socio-Economic Segregation and Income Inequality. The Urban Book Series. Springer, Cham. DOI: https://doi.org/10.1007/978-3-030-64569-4_1
Dissertations:
Blaževičė, I. (2021). Bendruomenių atsparumo sukrėtimams socioekonominis modelis = Socio-economic model of community resilience to shocks. Daktaro disertacija; socialiniai mokslai, ekonomika (S 004). Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 157 p.
Jurkevits, A. (2021). ‘Old age’ and ‘Active ageing’ concepts within Belarusian discourses = Sąvokos „senatvė“ ir „aktyvus senėjimas“ Baltarusijos diskursuose. Doctoral dissertation; social sciences, sociology (S 005). Lithuanian Centre for Social Sciences, Vytautas Magnus University, Kaunas University of Technology. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centras. 332 p.
Grigužauskaitė, S. (2021). Šeimos ir darbo derinimas: valstybės ir darbdavių politika bei dirbančių tėvų patirtys = Family and work reconciliation: policy of the state and employers and experience of working parents. Mokslo daktaro disertacija; socialiniai mokslai, sociologija (S005). Lietuvos socialinių mokslų centras, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centras. Vilnius: [Lietuvos socialinių mokslų centras], 251 p.
Published in 2020
Articles:
Aidukaitė, J., Telišauskaitė-Čekanavičė, D. (2020). The Father’s Role in Child Care: Parental Leave Policies in Lithuania and Sweden. Social Inclusion, 8(4), p. 81–91. DOI: https://doi.org/10.17645/si.v8i4.2962
Balsys, P. (2020). Values and identity of contemporary military officer in the context of national security. Challenges to national defence in contemporary geopolitical situation, 1, p. 182–188. DOI: https://doi.org/10.47459/cndcgs.2020.23
Blažienė, I.; Žalimienė, L. (2020). Between user’s expectations and provider’s quality of work: the future of elderly care in Lithuania. Journal of Population Ageing, 13, p. 5–23. DOI: https://doi.org/10.1007/s12062-017-9215-1
Blažytė, G., Frėjutė-Rakauskienė, M., Pilinkaitė Sotirovič, V. (2020). Policy and media discourses on refugees in Lithuania: shaping the boundaries between host society and refugees. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 1(29), p. 7–30. DOI: https://doi.org/10.7220/2351-6561.29.1
Braziene, R. (2020). ‘Lithuania country note’. In: Koslowski, A., Blum, S., Dobrotić, I., Kaufmann, G. and Moss, P. (eds.) 18th International Review of Leave Policies and Research, p. 386–392. DOI: https://doi.org/10.18445/20220909-122329-0
Brazienė, R. (2020). Youth Transition from Education to the Labour Market in Lithuania: The Role of the Youth and Parental Education. The Annals of the American Academy of Social and Political Science, 688 (1), p. 155–170. DOI: https://doi.org/10.1177/0002716220908254
Brazienė, R., Vyšniauskienė, V. (2020). Paid leave policies and parents parental leave choices in Lithuania, Tiltai, 2(85), p. 28–45. DOI: https://doi.org/10.15181/tbb.v85i2.2189
Dambrauskas, K. (2020). Neoliberalios valdysenos įtaka Lietuvos tautinių mažumų švietimo politikai socialinės politikos kontekste. Lietuvos socialinė raida, 9, p. 28–45.
Frėjutė-Rakauskienė, M., Sasunkevich, O., Šliavaitė, K. (2020). Polish Ethnic Minority in Belarus and Lithuania. Politics, Institutions, and Identities, Nationalities Papers, 49(6), p. 1–18. DOI: http://dx.doi.org/10.1017/nps.2020.80
Frėjutė-Rakauskienė, M. (2020). Etninių mažumų grupių religinės organizacijos Lietuvoje: etninio ir religinio identiteto aspektai ir jų sąsajos. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 11 (2), p. 31–53. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8777.11.2.2
Frėjutė-Rakauskienė, M. (2020). Reali ar sukurta?: „pabėgėlių krizės“ vaizdavimas Lietuvos spaudos diskurse 2015–2017 metais. Informacijos mokslai, 88, p. 29–45. DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2020.88.30
Frėjutė-Rakauskienė, M. (2020). Etninių mažumų ir pabėgėlių vaizdavimo tendencijos Lietuvos žiniasklaidoje 2005–2017 metais. Lietuvos socialinė raida, 9, p. 46–64.
Gaidys, V. (2020). Politinio aktyvumo rodikliai visuomenės nuomonės apklausose. Filosofija. Sociologija, 31(4), p. 357–364. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v31i4.4351
Gaidys, V. (2020). Etninės grupės visuomenės nuomonės apklausose. Lietuvos socialinė raida, 9, p. 65–75.
Gaižauskaitė, I. (2020). Kalbos redaktorių visumos Lietuvoje paieškos. Lituanistica, 66(1), p. 37–45. DOI: https://doi.org/10.6001/lituanistica.v66i1.4195
Gedvilaitė-Kordušienė, M., Tretjakova, V., Krzyżowski, Ł. (2020). Women’s Feelings about Childlessness in Two Pro-Natalist Countries. Polish sociological review, 210(2), p. 229–244. DOI: https://doi.org/10.26412/psr210.06
Guobaitė-Kirslienė, R., Blažienė, I. (2020). Psichologinio smurto darbo aplinkoje sampratos teisiniai aspektai Lietuvoje. In: I. Mačernytė-Panomariovienė (sud.) Darbo teisės iššūkiai besikeičiančiame pasaulyje: Liber Amicorum et Collegarum profesorei Genovaitei Dambrauskienei. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 111–134. DOI: http://dx.doi.org/10.13140/RG.2.2.23974.65604
Jasilionis, D., Grigoriev, P., Stumbrys, D., Stankūnienė, V. (2020). Individual and contextual determinants of male suicide in the post-communist region: The case of Lithuania. Population, Space and Place, 26(7), p. 1–15. DOI: https://doi.org/10.1002/psp.2372
Juchnowicz, M., Gruževskis, B., Kinowska, H. (2020). Employee engagement and remuneration justice in Lithuania and Poland. Business: Theory and Practice, 21 (2), p. 869–879. DOI: https://doi.org/10.3846/btp.2020.12778
Junevičienė, J., Žalimienė, L. (2020). Parama neformaliems pagyvenusių asmenų globėjams socialinės politikos kontekste. Lietuvos socialinė raida, 9, p. 11–27.
Kirelienė, I. (2020). „Protų atitekėjimas“ į Lietuvą: asmenų iš trečiųjų šalių socioekonominė integracija. Lietuvos aukštųjų mokyklų vadybos ir ekonomikos jaunųjų mokslininkų konferencijų darbai, 23, p. 231–239. DOI: https://doi.org/10.7220/2538-6778.2020.23
Kirelienė, I. (2020). Immigration in Lithuania: a variety of migration objectives. In: Mokslas ir praktika: aktualijos ir perspektyvos. Mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas: Lietuvos sporto universitetas, p. 69–76.
Kirelienė, I. (2020). Imigracija į Lietuvą studijų tikslais: Indijos piliečių lūkesčiai darbo rinkoje. Lietuvos socialinė raida, 9, p. 130–141.
Kublickienė, L. (2020). Pažeistų lygių galimybių atkūrimo socialinė praktika Lietuvoje: nukentėjusiųjų nuo diskriminacijos asmeninės patirtys. Filosofija. Sociologija, 31(2), p. 165–174. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v31i2.4235
Labanauskas, L. (2020). Migrant impact on the Development of Creative Society in Lithuania: A Critical Overview. Creativity Studies, 13(2), p. 552–562. DOI: https://doi.org/10.3846/cs.2020.13155
Labanauskas, L. (2020). Rasistiniai išpuoliai, neapykantos nusikaltimai ir incidentai prieš imigrantus Lietuvoje. Filosofija. Sociologija, 4, p. 283–290. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v31i4.4344
Labanauskas, L. (2020). Neapykantos kalbos ir neapykantos incidentų patirtys Panevėžio romų bendruomenėje. Lietuvos socialinė raida, 9, p. 76–90.
Liutikas, D. (2020). Management of Piligrimages in Lithuania: Recources, Stateholders and Projects. International Journal of Religious Tourism and Piligrimage, 8(2), p. 45–61. DOI: https://doi.org/10.21427/j8w8-cw12
Marcinkevičius, A. (2020). Rusų kilmės Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių iš Lietuvos ryšiai su rusų diaspora JAV: individualios patirtys. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 2(30), p. 61–81. DOI: https://doi.org/10.7220/2351-6561.30.4
Maslauskaitė A. (2020). Skyrybų motyvai: individualūs, partnerystės, skyrybų proceso veiksniai. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 11(1), p. 7–29. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8777.11.1.1
Matulionis, A. V. (2020). Sociologų puota maro metu. Disertacijos gynimas pandemijos metu. Filosofija. Sociologija, 31(2), p. 186–193, ISSN 0235-7186. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v31i2.4237
Mažuolienė J. (2020). Moterų antreprenerystės formavimasis lyčių lygybės politikos kontekste. Viešoji politika ir administravimas, 19 (1), p. 139–149. DOI: https://doi.org/10.5755/j01.ppaa.19.1.25126
Miežienė, R., Gruževskis, B. (2020). Migration and labour market integration of third-country nationals: The case of Lithuania. Latvijas Zinatnu Akademijas Vestis, 74 (3), p. 36–51.
Mikulionienė, S., Rapolienė, G. (2020). Perceived Incentives and Barriers to Social Participation: the Case of Older Adults Living Alone in Lithuania. Intersections. East European Journal of Society and Politics, 6(2), p. 176–194. DOI: https://doi.org/10.17356/ieejsp.v6i2.626
Moskvina, J. (2020). Vyresnio amžiaus žmonių mokymosi visą gyvenimą skatinimas Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida, 9, p. 91–108.
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pocius, A. (2020). Darbo rinkos politikos rezultatus išreiškiančių bendrųjų ir tikslinių grupių rodiklių kaitos įvertinimas. Lietuvos statistikos darbai, 59 (1), p. 1–13. DOI: https://doi.org/10.15388/LJS.2020.16784
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pocius, A., Sviklas, E. K. (2020). Regionų plėtros ir gerovės teritorinių skirtumų vertinimas šalyje viduriniosios klasės raidos kontekste. Socialinis ugdymas, 53(1), p. 83–108. DOI: https://doi.org/10.15823/su.2020.53.5
Plepytė-Davidavičienė, G. (2020). Kaip matuojama laimė? Filosofija. Sociologija, 31(2), p. 107–116. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v31i2.4229
Plepytė-Davidavičienė, G. (2020). Laimė ir pilietinis aktyvumas Lietuvoje. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 47 (2), p. 62–82. DOI: https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2020.2.28
Pocius, A. (2020). Miesto ir kaimo gyventojų užimtumo raidos skirtumai tikslinių grupių integracijos į darbo rinką galimybių požiūriu. Lietuvos socialinė raida, 9, p. 109–129.
Szabó, B., Burneika, D. (2020). The Impact of Social Structure and Physical Characteristics on Housing Estate in Postsocialist Cities: Cases of Vilnius and Budapest. Geographia Polonica, 93(2), p. 229–244. DOI: http://dx.doi.org/10.7163/GPol.0171
Ščerbinskaitė, S. (2020). Kaimo bendruomeninės organizacijos Lietuvoje: teritorinė tinklo analizė. Filosofija. Sociologija, 31(4), p. 318–327. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v31i4.4347
Šliavaitė, K. (2020). Memory, identity and schooling: diverging and overlapping narratives about World War II and its outcomes at the schools with Russian as the language of instruction in Lithuania. Journal of Baltic Studies, 51(3). DOI: https://doi.org/10.1080/01629778.2020.1825501
Šutinienė, I. (2020). Tarp socializmo kritikos ir vaikystės nostalgijos: sovietmečio atmintis aštuntojo dešimtmečio kartos gyvenimo istorijose. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 46(1), p. 7–28. DOI: https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2020.1.18
Taljūnaitė, M. (2020). Socialinio kapitalo transformacijos/perimamumas šeimoje: daugiavaikių šeimų atvejis. Filosofija. Sociologija, 31(4), p. 349–356. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v31i4.4350
Tretjakova, V., Gedvilaitė-Kordušienė, M.,Rapolienė, G. (2020). Women’s pathways to childlessness in Lithuania. Social Sciences Bulletin, 31(2), p. 7–21.
Ubarevičienė, R., Burneika, D. (2020). Fast and uncoordinated suburbanization of Vilnius in the context of depopulation in Lithuania. Environmental & Socio-economic Studies, 8(4), p. 44–56. DOI: https://doi.org/10.2478/environ-2020-0022
Vencius, T., Gabnytė, V.; Navickė, J. (2020). The benefit non-take-up in the context of cash social assistance reform in Lithuania. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 21, p. 96–121. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2020.25
Vidzbelis, D. (2020). Lietuvos tautinių mažumų rinkiminio aktyvumo teritorinė raiška. Geografijos metraštis, 53, p.45–62. DOI: https://doi.org/10.5200/GM.2020.4
Žalimienė, L. (2020). From a Soviet Paternalistic to the Market Model in Personal Social Services in Lithuania. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 21, p. 86–95. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2020.24
Žalimienė, L., Blažienė, I., Junevičienė, J. (2020). What type of familialism is relevant for Lithuania? The case of elderly care. Journal of Baltic Studies, 51(2), 159–178. DOI: https://doi.org/10.1080/01629778.2020.1746368
Žvinklienė, A., Kublickienė, L. (2020). The Legacy of the Monographic Method in Lithuania. Eastern European Countryside, 26(1), p. 61–78. DOI: https://doi.org/10.12775/eec.2020.003
Monographs and book chapters:
Liutikas, D. (ed.). (2020). Pilgrims: Values And Identities. London: CABI. 288 p. ISBN : 978-1-78924-565-3.
Tretjakova, V., Ubarevičienė, R., Šumskaitė, L., Pociūtė – Sereikienė, G., Žaliauskaitė, M. (2020). Paauglės mamos Lietuvoje: veiksniai, patirtys, sprendimo kryptys. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras. 136 p. ISBN 9789955862611.
Погосян, Г., Матулионис, А., Докторов, Б. (2020). Три судьбы трех социологов. Ереван: Европринт. 296 с.
Dissertations:
Junevičienė, J. (2020). Neformalios ir formalios pagyvenusių žmonių globos jų namuose sąsajos: socialinės politikos priemonės ir globėjų požiūriai = Links between informal and formal home care for the elderly: social policies and caregivers’ views. Mokslo daktaro disertacija; socialiniai mokslai, sociologija (S 005). Kauno technologijos universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vytauto Didžiojo universitetas. Vilnius : [Lietuvos socialinių tyrimų centras]. 218 p.
Segalovičius, A. (2020). Vartotojiškumo raiškos tendencijos Lietuvoje: didžiųjų miestų gyventojų požiūris į būstą kaip vartojimo objektą = Consumerism expression trends in Lithuania: the largest cities residents’ attitudes towards housing as an object of consumption. Mokslo daktaro disertacija; socialiniai mokslai, sociologija (S 005). Kauno technologijos universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vytauto Didžiojo universitetas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius : [Lietuvos socialinių tyrimų centras]. 198 p.
Published in 2019
Articles:
Aidukaitė, J. (2019). The welfare systems of the Baltic states following the recent financial crisis of 2008-2010: expansion or retrenchment? Journal of Baltic Studies, 50 (1), p. 39–58. DOI: https://doi.org/10.1080/01629778.2019.1570957
Aidukaitė, J., Hort, S. (2019). Editorial introduction: Baltic states after the crisis? The transformation of the welfare system and social problems. Journal of Baltic Studies, 50 (1), p. 1–6. DOI: https://doi.org/10.1080/01629778.2019.1571754
Aidukaitė, J., Moskvina, J., Skučienė, D. (2019). The Lithuanian welfare system over the last 20 years of democratic transition: achievements, challenges and future prospects. In: S. Blum, J. Kuhlmann, K. Schubert (eds.) Routledge handbook of European welfare systems. London: Routledge, p. 310–326. DOI: https://doi.org/10.4324/9780429290510
Aidukaitė, J., Senkuvienė, K. (2019). The family support system in Lithuania: experts’ views and citizens’ evaluation. Problemy Polityki Społecznej, 47(4), p. 29–46. DOI: https://doi.org/10.31971/16401808.47.4.2019.2
Ayalon, L., Dolberg, P., Mikulionienė, S., Perek-Białas, J., Rapolienė, G., Stypinska, J., Willińska, M., Fuente-Núñez, V. (2019). A systematic review of existing ageism scales. Ageing Research Reviews, 54, p. 1568–1637. DOI: https://doi.org/10.1016/j.arr.2019.100919
Balsys, P. (2019). Ambivalentiška karininko profesinė tapatybė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 10(2), p. 71–85. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8777.10.2.4
Baranauskienė, V. (2019). Kaimiškų teritorijų identifikavimo problema: Lietuvos seniūnijų atvejis. Geografijos metraštis, 52, p. 55–72. DOI: http://dx.doi.org/10.5200/GM.2019.4
Blažytė, G., Žibas, K. (2019). Integration of beneficiaries of international protection in the Lithuanian labour market: policies and practices. Transfer: European Review of Labour and Research, 25 (1), p. 113–119. DOI: https://doi.org/10.1177/1024258918819981
Brazienė, R. (2019). Lietuvos jaunimo apsirūpinimas būstu: patirtys ir požiūriai. Filosofija. Sociologija, 30(2), p. 108–115. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v30i2.4017
Brazienė, R., Vyšniauskienė, S. (2019). Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos vertinimas Lietuvoje. Viešoji politika ir administravimas, 18(3), p. 9–19. DOI: https://doi.org/10.5755/j01.ppaa.18.3.24706
Burneika, D., Pocius, A. (2019). Regional inequalities of economic wellbeing, spatial mobility, and residential differentiation in Lithuania, Studia Regionalne i Lokalne, 3(77), s. 5–26. DOI: 10.7366/1509499537701
Burneika, D., Ubarevičienė, R., Baranauskaitė, A. (2019). Soviet Housing Estates in Vilnius, Lithuania: Socio-ethnic Structure and Future(-Less?) Perspectives. In: D. Hess, T. Tammaru (eds.) Housing Estates in the Baltic Countries. The Legacy of Central Planning in Estonia, Latvia and Lithuania, p. 247–270. The Urban Book Series. Springer, Cham. DOI: https://doi.org/10.1007/978-3-030-23392-1_12
Dambrauskas, K. (2019). Reducing prejudice through biased group contact? Socialinė Teorija, Empirija, Politika ir Praktika, 18, p. 112–121. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2019.7
Gaidys, V. (2019). Pasitikėjimo institucijomis dinamika Lietuvoje 1998–2018 m.: ilgalaikiai ir ad hoc įtakos veiksniai. Filosofija. Sociologija, 30(4), p. 287–294. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v30i4.4154
Gaižauskaitė, I. (2019). Socialinio ir politinio (ne)pasitikėjimo kaita Baltijos šalyse 1990–2018 m. Lietuvos socialinė raida, 8, p. 145–166.
Gedvilaitė-Kordušienė, M., Tretjakova, V., Ubarevičienė, R. (2019). Bevaikystė Lietuvoje: tendencijos, normos ir regioninė diferenciacija. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 18, p. 96–111. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2019.6
Grigužauskaitė, S. (2019). Darbas ar šeima? Ikimokyklinio amžiaus vaikų auginimo iššūkiai. Lietuvos socialinė raida, 8, p. 87–103.
Grigužauskaitė, S., Skučienė, D. (2019). Šeimos ir darbo derinimo teisinės prielaidos Baltijos šalyse. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 18, p. 8–22. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2019.1
Janušauskienė, D. (2019). Diskriminacijos suvokimas ir požiūris į lygių galimybių principo užtikrinimą Lietuvoje. Filosofija. Sociologija, 30(2), p. 100–107. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v30i2.4016
Janušauskienė, D. (2019). The Perception of Security Threats in Lithuania: A Human Security Perspective. Qualitative Sociology Review, 15(2), p. 186–198. DOI: http://dx.doi.org/10.18778/1733-8077.15.2.12
Kriaučiūnas, E., Burneika, D. (2019). Functional Transformations and Socio-demographic Differentiation of Lithuanian Rural Spaces. In: J. Bański (eds.) Three Decades of Transformation in the East-Central European Countryside, p. 217–237. Springer, Cham. DOI: https://doi.org/10.1007/978-3-030-21237-7_10
Kriaučiūnas, E., Ščerbinskaitė, S. (2019). Negyvenamos teritorijos Lietuvos gyvenviečių sistemoje. Lietuvos socialinė raida, 8, p. 31–46.
Krutulienė, S., Miežienė, R., Gruževskis, B. (2019). Aktyvios įtraukties koncepcija ir trajektorijos: Lietuvos atvejis. Filosofija. Sociologija, 30(4), p. 305–316. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v30i4.4156
Labanauskas, L. (2019). Highly Skilled Migration from Lithuania: A Critical Overview of the Period 1990-2018. İstanbul Üniversitesi Sosyoloji Dergisi, 39(2), p. 229–248. DOI: https://doi.org/10.26650/SJ.2019.39.2.0106
Liutikas, D. (2019). Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai: sociologinė analizė. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 1(44), p. 156–178. DOI: https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2019.1.12
Liutikas D. (2019). Vienuolynų tinklas Lietuvoje: istorinė raida. Soter: religijos mokslo žurnalas, 70(98), p. 45–66. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8785.70(98).3
Marcinkevičius, A. (2019). Vasario 16-osios Lietuvos valstybingumo tradicija ir Kauno rusų bendruomenė: Jono Tatarincevo šeimos istorija. Kauno istorijos metraštis, 17, p. 97–116. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8734.17.6
Maslauskaitė, A., Platūkytė, E. (2019). Material Deprivation and Personal Wellbeing of Single Mothers in Lithuania. In: V. Česnuitytė, and G. Meil (eds.) Families in Economically Hard Times, p. 73–98. Emerald Publishing Limited, Bingley. DOI: https://doi.org/10.1108/978-1-83909-071-420191007
Medaiskis, T., Eirošius, Š. (2019). A Comparison of Lithuanian and Swedish Old Age Pension Systems. Ekonomika, 98(1), p. 38–59. DOI: https://doi.org/10.15388/Ekon.2019.1.3
Miežienė, R., Krutulienė, S. (2019). The impact of social transfers on poverty reduction in EU countries. Baltic Journal of European Studies, 9(1), P. 157–175. DOI: https://doi.org/10.1515/bjes-2019-0009
Mikulionienė, S., Jurkevits, A., Rapolienė, G. (2019). Потребность в общении и poль эйджизма в eе реализации: качественное исследование пожилых людей. Успехи геронтологии, 32(1-2), p. 273–281.
Mikulionienė, S., Tamutienė, I. (2019). Perceptions of Domestic Violence Against Older Women: When Sexism Is Compounded by Ageism. In: Bows, H. (eds) Violence Against Older Women, Volume I, p. 15–39. Palgrave Studies in Victims and Victimology. Palgrave Macmillan, Cham. DOI: https://doi.org/10.1007/978-3-030-16601-4_2
Novelskaitė, A. (2019). Structural Change Promoting Gender Equality in the Lithuanian Science System: Requirements, Possibilities and Challenges. Addleton Academic Publishers, P. 409–417. ISBN 9781942585428.
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Krutulienė, S. (2019). Epilepsija sergančių asmenų į (si) galinimo ir užimtumo pajėgumų sąsajų vertinimas. Filosofija. Sociologija, 30(2), p. 139–148. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v30i2.4020
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pocius, A. (2019). Demografinių grupių migracijos skirtumai ir tendencijų pasikeitimai Lietuvoje. Filosofija. Sociologija, 30 (4), p. 295–304. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v30i4.4155
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pocius, A. (2019). Darbo rinkos raidos skirtumai ir netolygumai Lietuvos regionuose. Socialinis ugdymas, 51 (1), p. 83–99. DOI: https://doi.org/10.15823/su.2019.51.7
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pocius, A., Sviklas, E. (2019). Šalies gyventojų gerovės teritorinių skirtumų vertinimas. Lietuvos socialinė raida, 8, p. 113–130.
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pranskevičiūtė, I. (2019). Socio-economic enterprise models in Lithuania. Business Management, Economics and Social Sciences: scientific articles. Coventry: Agenda Publishing House, p. 76–81.
Pocius, A., Miežienė, R., Okunevičiūtė Neverauskienė, L. (2019). Demografinių pokyčių įtaka darbo rinkai Lietuvos apskrityse. Lietuvos socialinė raida, 8. p. 66–86.
Pociūtė–Sereikienė, G. (2019). Peripheral regions in Lithuania: the results of uneven development. Regional Studies, Regional Science, 6 (1), p. 70–77. DOI: https://doi.org/10.1080/21681376.2019.1571437
Pociūtė-Sereikienė, G. (2019). Šiaulių miesto mažėjimas: depopuliaciją lėmusios priežastys, išryškėjusios pasekmės, miesto valdžios atsakas. Lietuvos socialinė raida, 8, p. 47–65.
Pociūtė-Sereikienė, G., Baranauskienė, V., Daugirdas, V. (2019). Spatial exclusion in Lithuania: peripheries as „losers“, metropolitan areas as „winners“. Przegląd Geograficzny, 91 (2), p. 5–19. DOI: http://dx.doi.org/10.7163/PrzG.2019.2.1
Pranskevičiūtė, I., Okunevičiūtė Neverauskienė, L. (2019). The system approach to resource scarcity: bridging ecology, economy and society. International Journal of Social Science and Economic Research, 4 (9), p. 5896–5912.
Pušinaitė-Gelgotė, R., Pučėtaitė, R., Novelskaitė, A. (2019). Socialinio verslo poveikių vertinimo patirtys Lietuvoje socialinių verslinink(i)ų požiūriu. Informacijos mokslai, 86, p. 116–132. DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2019.86.29
Rapolienė, G., Šumskaitė, L. (2019). Depiction of Childlessness in Lithuanian Mass Media from 2011–2016: A Catalyst of Modernization. Romanian Journal of Communication and Public Relations, 3(48), p. 19–36. DOI: https://doi.org/10.21018/rjcpr.2019.3.280
Rutkauskas, R. (2019). Mokesčių moralė ir viešojo sektoriaus pajamos Baltijos šalyse. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 19, p. 26–43. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2019.9
Skučienė, D. (2019). Pajamų nelygybė Lietuvos apskrityse. Lietuvos socialinė raida, 8, p. 101–112.
Skučienė, D., Moskvina, J. (2019). Employers’ policies and attitudes towards the performance of older employees in Lithuania. Business: Theory and Practice, 20, p. 476–484. DOI: https://doi.org/10.3846/btp.2019.44
Stumbrys, D., Andreikėnaitė, V., Germanavičius, A. (2019). Savižudybių lygio diferenciacija Lietuvoje vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didėjimo kontekste. Lietuvos socialinė raida, 8, p. 131–144.
Šliavaitė, K. (2019). Kalba, tautinis tapatumas ir lygios galimybės švietime: mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis bendruomenių požiūriai. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 10(2), p. 31–58. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8777.10.2.2
Šumskaitė, L., Rapolienė, G. (2019). Motinystės diskurso paraštėse: Bevaikystė 1991-1996 m. Lietuvos moterims skirtuose žurnaluose. Informacijos mokslai, 86, p. 133–156. DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2019.86.30
Šumskaitė, L., Rapolienė, G., Gedvilaitė-Kordušienė, M. (2019). Bevaikystės pozicionavimas: reproduktyvaus amžiaus ir vyresnių moterų refleksijos. Filosofija. Sociologija, 30(4), p. 338–346. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v30i4.4159
Taljūnaitė, M. (2019). Aukštesnės vidurinės klasės skyrimo kriterijai. Filosofija. Sociologija, 30(4), p. 263–271. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v30i4.4151
Tauginienė, L., Gaižauskaitė, I., Razi, S., Glendinning, I., Sivasubramaniam, S., Marino, F., Cosentino, M., Anohina-Naumeca, A., Kravjar, J. (2019). Enhancing the Taxonomies Relating to Academic Integrity and Misconduct. Journal of Academic Ethics, 17, p. 345–361. DOI: https://link.springer.com/article/10.1007/s10805-019-09342-4
Ubarevičienė, R., Burneika, D. (2019). Rezidencinė diferenciacija Baltijos šalyse XXI a. pradžioje. Lietuvos socialinė raida, 8, p. 13–30.
Monographs and book chapters:
Daugirdas, V., Baranauskienė, V., Burneika, D., Kriaučiūnas, E., Mačiulytė, J., Pocius, A., Pociūtė-Sereikienė, G., Ribokas, G. (2019). Netolygaus regioninio vystymosi problema Lietuvoje: socio-ekonominiai gerovės aspektai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 141 p. ISBN 9789955531661.
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Moskvina, J., Pocius, A. (2019). Lietuvos darbo rinkos pokyčiai ekonomikos krizės sąlygomis ir darbo rinkos politikos priemonių vertinimas. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 520 p. ISBN 9789955531425.
Okunevičiūtė Neverauskienė, L. (2019). Social economy and social enterprises in legislation and practice. Brussels : European Commission B-1049 Brussels. Publications Office. 227 p.
Žalimienė, L., Junevičienė, J., Blažienė, I., Miežienė, R. (2020). Lūkesčiai dėl globos senatvėje: socialinės paslaugos ir jų organizacinės formos. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 90 p. eISBN 9789955531654.
Dissertations:
Danilevičienė, I. (2019). Darbo apmokėjimo, užimtumo ir produktyvumo sąveika = Interaction between remuneration, employment and productivity. Daktaro disertacija; socialiniai mokslai, ekonomika (S 004). Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius: Technika, 2019. 141 p.
Gečienė-Janulionė, I. (2019). Migrantų indėlis kilmės šalims: Lietuvos migrantų jungtinėje Karalystėje atvejis = The contribution of migrants to countries of origin: the case of Lithuanian migrants in the United Kingdom. Mokslo daktaro disertacija; socialiniai mokslai, sociologija (S 005). Kauno technologijos universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vytauto Didžiojo universitetas. Vilnius : [Lietuvos socialinių tyrimų centras]. 178 p.
Published in 2018
Articles:
Blažytė, G. (2018). Contextual factors of family reunification and social adaptation. Contemporary Research on Organization Management and Administration, 6(1), p. 53–64.
Blažytė, G., Žibas, K. (2018). Refugee integration. policies and practices: legislative developments and NGO initiatives as the response to relocation and resettlement in Lithuania. Newcomer Integration in Europe: best practices and innovations since 2015, p. 107–127. Foundation for European Progressive Studies (FEPS) and Freedom and Solidarity Foundation (BSF). ISBN 978-2-930769-08-0.
Danilevičienė, I. (2018). The growth of competitiveness as a result of the changes of wage and employment. In: 10th international scientific conference “Business and management 2018”, May 3–4, 2018, Vilnius, Lithuania. Vilnius: VGTU Press, p. 436–443. DOI: https://doi.org/10.3846/bm.2018.48
Danilevičienė, I. (2018). Ekonominės plėtros vertinimas Lietuvos pavyzdžiu. Socialinis ugdymas, 50(3), p. 56–66. DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2018.19
Daugėlienė, D., Mikulionienė, S. (2018). Savarankiškas lėtinės ligos valdymas: vyresnio amžiaus pacientų įtraukimo praktikos ir iššūkiai. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 9(2), p. 89–110. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8777.9.2.4
Daugirdas, V., Pociūtė–Sereikienė, G. (2018). Depopulation tendencies and territorial development in Lithuania. Regional Statistics, 8(2), p. 1–23. DOI: http://dx.doi.org/10.15196/RS080203
Daugirdas, V., Dvilevičius, E. (2018). Lietuvos sakralinė geografija. I dalis: sampratos ir tyrimų krypties formavimosi prielaidos. Geografijos metraštis, 51, p. 61–78.
Dromantiene, L., Staras, K., Uselyte, M. (2018). The role of cultural involvement of patients for their social welfare. SHS web of conferences, 40, p. 1–10. DOI: https://doi.org/10.1051/shsconf/20184003007
Frėjutė-Rakauskienė, M. (2018). Socialinio teisingumo aspektai rusų etninės grupės pilietinėje veikloje Lietuvoje. Filosofija. Sociologija, 29(4), p. 239–245. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v29i4.3850
Gaidys, V. (2018). Pajamų namų ūkio nariui įtaka pasitikėjimui institucijomis ir politinėms preferencijoms. Lietuvos socialinė raida, 7, p. 65–78.
Gečienė-Janulionė, I. (2018). Migracija ir gerovės valstybė: gerovės valstybės ir migracijos režimų sąsajos su migracijos srautais. Filosofija. Sociologija, 29(4), p. 298–305. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v29i4.3856
Gečienė-Janulionė, I. (2018). The Consequences of Perceived (In)security and Possible Coping Strategies of Lithuanian People in the Context of External Military Threats. Journal on Baltic Security, 4(1), p. 5–14. DOI: http://dx.doi.org/10.2478/jobs-2018-0003
Gedvilaitė-Kordušienė, M. (2018). Loneliness in Lithuanian transnational families: „I am happy if my children are happy?“. In: O. Sagan, E. Miller (ed.) Narratives of Loneliness: Multidisciplinary Perspectives from the 21st Century. London: Routledge, p. 66–76. DOI: https://doi.org/10.4324/9781315645582
Gruževskis, B. (2018). Transformacje ustrojowe a regulacja stosunków pracy w krajach Międzymorza. Society and Politics, 2(55), p. 21–33.
Gruževskis, B., Sudnickas, T., Urbanovič, J. (2018). Impact of Remuneration for Work on Social Changes in Lithuania. Edukacja Ekonomistów I Menedżerów, 49(3), p. 129–146. DOI: https://doi.org/10.5604/01.3001.0012.7395
Janušauskienė, D. (2018). „Šito chaoso mums nereikia“: Lietuvos gyventojų požiūris į pabėgėlius. Filosofija. Sociologija, 29(4), p. 306–313. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v29i4.3857
Junevičienė, J. (2018). Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 17, p. 7–20. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2018.17.11928
Kriaučiūnas, E. (2018). Lietuvos kaimiškų teritorijų apgyvenimas: erdvinės transformacijos ir gyventojų gerovė. Geografijos metraštis, 51, p. 3–24.
Kublickienė, L., Žvinklienė, A. (2018). Institutionalization of Gender Equality Politics and Current Gender Gaps in the Baltic States. Sociālo Zinātņu Vēstnesis / Social Sciences Bulletin, 26 (1), p. 15–32.
Marcinkevičius, A. (2018). Holokaustas kaip istorinio teisingumo diskurso konstravimo aspektas Lietuvos spaudoje lietuvių ir rusų kalba. Filosofija. Sociologija, 29(4), p. 246–252. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v29i4.3851
Matulionis, A. V. (2018). Vilniaus krašto moksleivių požiūrį į Tėvynę formuojantys demografiniai ir socialiniai veiksniai. Lietuvos socialinė raida, 7, p. 104–116.
Miežienė, R., Gruževskis, B. (2018). Determinants of part-time employment: Lithuanian Experiences in the context of other EU countries. Latvijas Zinatnu Akademijas Vestis, 72(2), p. 44–55.
Novelskaitė, A., Pučėtaitė, R. (2018). Visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnybos įstaigomis ir tarnautojais Lietuvoje: reprezentatyvios šalies gyventojų apklausos rezultatai. Viešoji politika ir administravimas, 17(1), p. 126–140. DOI: https://doi.org/10.5755/j01.ppaa.17.1.20613
Okuneviciute Neverauskiene, L. Pranskeviciute, I. (2018). Overcoming paradox for social enterprise definition: Case of Lithuania. Ekonomicko-manazerske spektrum, 12(1), 104–118. DOI: dx.doi.org/10.26552/ems.2018.1.104-118
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pranskevičiūtė, I. (2018). Contribution of the economic and social sector to economic development: the case of the UK, Sweden and Lithuania. Economic Annals-XXI, 174(11–12), p. 10–15. DOI: https://doi.org/10.21003/ea.V174-02
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pavlovska, I., Pavlovskis, M. (2018). The implementation of corporate social responsibility initative in Lithuanian construction sector: situation analysis. International Journal of Innovative Technologies in Economy, 2(5(17), p. 34–43. DOI: https://doi.org/10.31435/rsglobal_ijite/01062018/5671
Pilinkaitė Sotirovič, V. (2018). Lyčių lygybė švietime: vaikinų galimybės rinktis netradicines profesijas. Informacijos mokslai, 81, p. 78–91. DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2018.0.11941
Pocius A., Miežienė, R. (2018). Ilgalaikio nedarbo tendencijų ir regioninių skirtumų įvertinimas Lietuvoje. Lietuvos statistikos darbai, 57 (1), p. 28–40. DOI: https://doi.org/10.15388/LJS.2018.3
Pociūtė–Sereikienė, G., Kriaučiūnas, E. (2018). The development of rural peripheral areas in Lithuania: the challenges of socio-spatial transition. European Countryside, 10(3), p. 498– 515. DOI: https://doi.org/10.2478/euco-2018-0028
Pučėtaitė, R., Novelskaitė, A. (2018). Politikių ir politikų požiūris į visuomenės pasitikėjimą Lietuvos valstybės tarnyba sąlygojančius veiksnius. Lietuvos socialinė raida, 7, p. 79–92.
Rapolienė G., Mikulionienė S., Gedvilaitė-Kordušienė M., Jurkevits A. (2018). Socialiai įtraukti ar atskirti? Vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių vienų, patirtys. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 16, p. 70–82. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2018.16.11441
Rutkauskas, V. (2018). Factors Affecting Willingness to Fight for One’s Own Country: The Case of Baltic States. Special Operations Journal, 4(1), p. 48–62. DOI: https://doi.org/10.1080/23296151.2018.1456286
Rutkauskas, V., Gudauskaitė, L. (2018). Explaining The Changes Of Agriculture Land Prices In Lithuania. Ekonomika, 97 (1), p. 63–75. DOI: https://doi.org/10.15388/Ekon.2018.1.11779
Senkuvienė K. (2018). Šeimos politikos problemos Lietuvoje: prieš tai buvusių tyrimų analizė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 17, p. 92–107. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2018.17.11933
Skučienė, D., Gabnytė, V. (2018). Skurdas kaimo vietovėse Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida, 7, p. 48–64.
Stumbrys, D. (2018). Vyrų mirtingumo mažėjimas Lietuvoje: nuosekli raida ar trumpalaikiai pokyčiai? Filosofija. Sociologija, 2(29), p. 119– 25. DOI: https://doi.org/10.6001/fil-soc.v29i2.3707
Šėporaitytė-Vismantė, D. (2018). Individualių asmenų ir lygių galimybių srityje veikiančių institucijų vaidmuo ir veiklos poveikis atkuriant pažeistas asmenų su negalia teises. Lietuvos socialinė raida, 7, p. 9–31.
Šliavaitė, K. (2018). Ar galimas neoliberalus socialinis teisingumas? Lietuvos mokyklų tinklo optimizavimo interpretacijos ir patirtys. Kultūra ir visuomenė, socialinių tyrimų žurnalas, 9(2), p. 37–60. DOI: https://doi.org/10.7220/2335-8777.9.2.2
Šutinienė, I. (2018). The construction of continuous self in the life stories of former Soviet officials in Lithuania. In: E. Kõresaar (ed.) Socialism Remembered: Memory and Life Story since 1989. p. 1–20. Routledge. DOI: https://doi.org/10.4324/9780203712108
Taljūnaitė, M., Sviklas, E. K. (2018). Middle class in the Baltic States since 1991. Sociālo Zinātņu Vēstnesis / Social Sciences Bulletin, 2(27), p. 7–35.
Tretjakova, V., Pociūtė–Sereikienė, G., Ubarevičienė, R. (2018). Paauglių kūdikių gimstamumo kaitos tendencijos: Europos Sąjungos kontekstas ir regioninė diferenciacija Lietuvoje. Lietuvos statistikos darbai, 57(1), p. 41–55. DOI: https://doi.org/10.15388/LJS.2018.4
Ubarevičienė, R. (2018). City systems in the Baltic states: the Soviet legacy and current paths of change. Europa Regional, 25(2), p. 15–29.
Ūselytė-Kravčionok, M. (2018). Europeanizacijos sampratos kaita. Lietuvos socialinė raida, 7, p. 93–103.
Ūselytė-Kravčionok, M. (2018). Europos Sąjungos finansuotų 2004–2006 ir 2007–2013 m. socialinės politikos projektų pasiskirstymas tarp Lietuvos savivaldybių. Filosofija. Sociologija, 4(29), p. 253–261. https://doi.org/10.6001/fil-soc.v29i4.3852
Žalimienė, L., Junevičienė, J. (2018). Formalios ir neformalios globos pagyvenusiems bei suaugusiems neįgaliems asmenims integravimas paslaugų kokybės standartizavimo kontekste. Lietuvos socialinė raida, 7, p. 32–47.
Žvinklienė, A., Kublickienė, L. (2018). Konflikto dėl diskriminacijos sprendimo konceptualizavimas: potencialaus ir aktualaus veiksmo dichotomija Lietuvos atveju. Filosofija. Sociologija, 4(29), p. 221–229. https://doi.org/10.6001/fil-soc.v29i4.3848
Monographs and book chapters:
Aidukaite, J. (2018). Nadawanie znaczenia opuszczonym budynkom: skloting kontrkulturowy w posowieckim Wilnie. In: D. Polanska, G. Piotrowski & M. Martinez (ed.) Skłoting w Europie Środkowej i Rosji, p. 97–124. Gdansk: European Solidarity Center. ISBN: 978-83-62853-85-4, e-ISBN: 978-83-62853-86-1.
Aidukaitė, J. (2018). „Baltic Welfare State“ or „Welfare States“?: A Comparative Analysis of Social Security Systems in Estonia, Latvia and Lithuania’. In: M. Sengoku (ed.) The Great Dispersion. The Many Fates of Post-Communist Society, p. 3–21. Slavic-Eurasian Research Centre, Hokkaido University. ISBN: 9784938637927
Frėjutė-Rakauskienė, M., Klumbytė, N., Marcinkevičius, A., Šliavaitė, K. (2018). Socialinis ir istorinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje: sampratos, patirtys ir kontekstai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 320 p. ISBN 978-609-8193-19-0
Gaižauskaitė, I., Mikulionienė, S. (2018). Working Grandparents in Lithuania: Intersection between Employment and Allocaring. In: O. A. Kotowska-Wójcik, M. Luty-Michalak (eds.) Women – Between the Public and Private Spheres of Life. Warsaw: Warszawskie Wydawnictwo Socjologiczne, p. 149–165. ISBN: 978-83-66223-06-6
Liutikas, D. (2018). Religious pilgrimage routes in the Baltic countries: history and perspectives. In: D. H. Olsen, and A. Trono (ed.) Religious pilgrimage routes and trails: sustainable development and management. Wallingford, Oxfordshire, UK: CABI, p. 102–113. DOI: 10.1079/9781786390271.0102
Liutikas, D. (2018). Catholic Pilgrimage in Europe: Contemporary Traditions and Challenges. In: Religion and Theology: Breakthroughs in Research and Practice, edited by Information Resources Management Association, p. 201–215. Hershey, PA: IGI Global. DOI: http://dx.doi.org/10.4018/978-1-7998-2457-2.ch014
Liutikas, D. (2018). Religious tourism in Azerbaijan: current challenges. In: CABI Religious Tourism and Pilgrimage Series, p. 38-48. CABI International. DOI: 10.1079/9781786392343.0038
Mikulionienė, S., Rapolienė, G., Valavičienė, N. (2018). Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 228 p. ISBN 9789955531623.
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Dabasi-Halász, Z.; Fraňková, E., G.Fekete, E., László, H., Johanisová, N., Csaba, K., Kiss, J.,Kuttor, D., Lipták, K., Mihály, M., Rymsza, M., Siposné N. E., Švihlíková, I., Szendi, D., Hunčová, M., Nagy, Z., Francova, P. (2018).Social and solidarity economy in post-socialist peripheries. Hungary: University of Miskolc. 520 p. ISBN 9789633581612.
Taljūnaitė, M., Sviklas, E. K., (2018). Vidurinė klasė Lietuvoje: mokslo studija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 120 p. ISBN 9789955531616
Žvinklienė, A., Kublickienė, L., Janušauskienė, D., Šėporaitytė-Vismantė, D. (2018). Patikėję demokratija: gyventojų nuostatos ir socialinė patirtis lygių galimybių užtikrinimo srityje. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. ISBN 9789955531630.
Dissertations:
Bartochevis, V. (2018). Imigrantų integracijos iššūkiai: profesinio potencialo naudojimas Lietuvoje ir Portugalijoje = Immigrants` Integration Challenges: the Use of Professional Potencial in Lithuania and Portugal. Daktaro disertacija; socialiniai mokslai, sociologija (05 S). Kauno technologijos universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vytauto Didžiojo universitetas. Vilnius : [Lietuvos socialinių tyrimų centras]. 119 p.
Rutkauskas, V. (2018). Mokesčių moralė ir jos įtaka viešojo sektoriaus pajamoms = Tax morale and its impact on public sector revenue. Daktaro disertacija; socialiniai mokslai, ekonomika (04S). Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius: Technika, 2018. 153 p.
Ubarevičienė, R. (2018). Baltijos šalių gyvenviečių sistemų teritorinės organizacijos kaitos sociodemografinė analizė = Sociodemographic analysis of the changing territorial organization of the settlement systems in the Baltic countries. Mokslo daktaro disertacija; socialiniai mokslai, sociologija (05 S). Kauno technologijos universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vytauto Didžiojo universitetas. Vilnius: [Lietuvos socialinių tyrimų centras]. 211 p.
Published in 2017
Articles:
Aidukaitė, J. (2017). Explaining community mobilization in the city of Vilnius: a search for social capital. Journal of Baltic Studies, 2(49), P. 1–22. DOI: https://doi.org/10.1080/01629778.2017.1420670
Baranauskienė, V., Daugirdas, V. (2017). Lietuvos probleminių regionų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kaita 2001–2016 m. – didėjančios teritorinės atskirties atspindys. Geografijos metraštis, 50, p. 57–74.
Blažienė, I. (2017). Kolektyvinės derybos: teoriniai ir praktiniai aspektai. Lietuvos socialinė raida, 6, p. 117–131.
Brazienė, R. (2017). Age and Workplace Discrimination in Lithuania. In: Ł. Tomczyk & A. Klimczuk (Eds.), Selected Contemporary Challenges of Ageing Policy, p. 53–68. Kraków: Uniwersytet Pedagogiczny w Krakowie. DOI: 10.24917/9788380840911.3
Brazienė, R. (2017). Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką. Lietuvos socialinė raida, 6, p. 88–103.
Burneika, D., Baranauskaitė, A., Ubarevičienė, R. (2017). Social segregation and spatial differentiation of electoral alignment in Vilnius Metropolitan Area. Geographica Polonica, 90(2), p. 87–110. DOI: https://doi.org/10.7163/GPol.0089
Dambrauskas, K. (2017). Minority Response to Ethnic Democracy: Poles in Lithuania after EU Accession. Intersections. Intersections: East European Journal of Society and Politics, 3(4), p. 66–86. DOI: https://doi.org/10.17356/ieejsp.v3i4.311
Danilevičienė, I., Gruževskis, B. (2017). The influence of wage on the economic development in Lithuania. Contemporary issues in business, management and education’2017: 5th international scientific conference, 11-12 May 2017, Vilnius Gediminas Technical University: conference proceedings, p. 289–297. DOI: http://dx.doi.org/10.3846/cbme.2017.026
Gruževskis, B., Brazienė, R. (2017). Nesaugus užimtumas ir jo tendencijos. Lietuvos socialinė raida, 6, p. 170–193.
Janušauskienė, D., Vileikienė, E., Nevinskaitė, L., Gečienė, I. (2017). Subjektyvus grėsmių suvokimas: ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs? Filosofija. Sociologija, 28(2), p. 99–108.
Klumbytė, N. (2017). Bipolinio istorinio teisingumo struktūros ir politinė atskirtis. Lietuvos rusakalbių prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos ir Rusijos istorijos politikos kontekste. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2(41 ), p. 137–168. DOI: https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2017.2.1172
Kocai, E. (2017). Gatvės benamių gyvensena: Vilniaus miesto „bastūnų“ kasdienio gyvenimo ypatumai. Socialinis ugdymas, 47(3), p. 166–187. DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2017.29
Krutulienė, S. (2017). Epilepsija sergančių asmenų ekonominės padėties ir gyvenimo sąlygų įvertinimas. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 15, p. 27–43. DOI: https://doi.org/10.15388/STEPP.2017.15.10807
Kublickienė, L. (2017). Lygios moterų ir vyrų galimybės pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Informacijos mokslai, 80, p. 10–30. DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2017.80.11669
Liutikas, D. (2017). Kapinės kaip lankytini kraštovaizdžio objektai. Soter: religijos mokslo žurnalas, 62(90), p. 51–66. DOI: http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.62(90).4
Liutikas, D. (2017). Lietuvos kapinių statistika: kapinių skaičius, plotas ir geografinis tipologizavimas. Soter: religijos mokslo žurnalas, 63(91), p. 61–72. DOI: http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.63(91).4
Liutikas, D. (2017). The Manifestation of Values and Identity in Travelling: The Social Engagement of Pilgrimage. Tourism Management Perspectives, 24, p. 217–224. DOI: https://doi.org/10.1016/j.tmp.2017.07.014
Марцинкявичюс, А. (2017). Интеграция этнических меньшинств в контексте современной этнополитики Литвы. Этнографическое обозрение, 2, c. 39–53.
Maslauskaitė, A. (2017). Single mothers always lose? Unions dissolution and perceived changes in material well-being in Lithuania. Journal of Divorce & Remarriage, 58(8), p. 614–630. DOI: https://doi.org/10.1080/10502556.2017.1354279
Matulionis, A. V. (2017). Lietuva: 1945–1947 m. gimusios kartos elito socialinis portretas. Lituanistica, 63(3), p. 197–209. DOI: https://doi.org/10.6001/lituanistica.v63i3.3574
Miežienė, R., Krutulienė, S. (2017). Dirbančiųjų skurdo fenomenas Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida, 6, p. 193–209.
Mikulionienė, S. ir kt. (2017). Generationen: Ein Mehrsprachiges Compendium. International Network for the Study of Intergenerational Issues. Konstanz: Universität Konstanz.
Minelgaitė Snæbjörnsson, I., Blažytė, G., Littrel, R.F. (2017). Ethnicity and occupational differences in culturally transforming homogenous culture: case of Lithuania. Pedagogika, 128(4), p. 20–38. DOI: https://doi.org/10.15823/p.2017.52
Navaitis, G., Gaidys V. (2017). Azartiniai lošimai: Lietuvos ir Jungtinės Karalystės lyginamojo analizė. Socialinis darbas, 15(1). P. 39–48. DOI: https://doi.org/10.13165/SD-17-15-1-03
Novelskaitė, A. (2017). Work Life Balance in Science: A Conceptual Definition and Lithuanian Women Researcher’s Experiences. In: O. Kotowska-Wójcik, M. Luty-Michalak (ed.) Kobieta w przestrzeni publicznej: Dialog – praktyka – nauka. Warszawa: Warszawskie Wydawnictwo Socjologiczne, p. 61–79.
Novelskaitė, A., Pučėtaitė, R. (2017). Tinkamos akademinės (mokslinės) autorystės užtikrinimo ir prevencijos bei kontrolės priemonės ir praktikos Lietuvos mokslo bendruomenėje. Autorių sąrašo sudarymo atvejis. Socialinių mokslų studijos, 9(1), p. 269–297. DOI: https://doi.org/10.13165/SMS-17-9-1-03
Novelskaitė, A., Pučėtaitė, R., Pušinaitė-Gelgotė, R. (2017). Lietuvos socialinių verslų novatoriškumas ir darniosios inovacijos: socialinių verslininkių patirtys. Informacijos mokslai, 79, p. 81–89. DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2017.80.11673
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pavlovska, I. (2017). Verslo socialinės atsakomybės iniciatyvos įgyvendinimas Lietuvos statybų sektoriaus įmonėse: situacijos analizė. Mokslas – Lietuvos ateitis, 8(2), p. 171–182. DOI: http://dx.doi.org/10.3846/mla.2017.1026
Okunevičiūtė Neverauskienė, L.., Miežienė, R., Gataūlinas, A. (2017). Evaluation of the Relationship between Labour Taxation and Unemployment: Case Study of Lithuania in the EU Context. Filosofija. Sociologija, 28(4), p. 225–235.
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pocius, A. (2017). Nedarbo tendencijos Lietuvoje, jų palyginimas ES šalių darbo rinkos raidos kontekste. Lietuvos socialinė raida, 6, p. 71–88.
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pocius, A. (2017). Gyventojų užimtumo pokyčių diferenciacijos įvertinimas Lietuvos regionuose. Regional Formation and Development Studies, 23(3), p. 71–85, DOI: https://doi.org/10.15181/rfds.v23i3.1586
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pocius, A. (2017). Vyresnio amžiaus asmenų situacijos šalies darbo rinkoje pokyčiai demografinės raidos kontekste. Socialinis ugdymas, 47(3), p. 128–149. DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2017.27
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Sakalauskienė, J. (2017). The impact of youth policy measures on the labour market. Contemporary issues in business, management and education’2017: 5th international scientific conference, 11-12 May 2017, Vilnius Gediminas Technical University: conference proceedings, p. 299-307. DOI: https://doi.org/10.3846/cbme.2017.077
Pilinkaitė Sotirovič, V., Vaigė, L. (2017). Challenges for preventing violence against women in Lithuania. Filosofija. Sociologija, 28(4), p. 268–276.
Pocius, A., Burneika, D. (2017). Padėties darbo rinkoje skirtumai Lietuvos regionuose. Lietuvos statistikos darbai, 56(1), p. 18–30. DOI: https://doi.org/10.15388/LJS.2017.13668
Pocius, A., Okunevičiūtė Neverauskienė, L. (2017). Lietuvos darbo rinkos regioninių rodiklių diferenciacija demografinių pokyčių kontekste. Lietuvos socialinė raida, 6, p. 24–53
Shor, M., Burneika, D. (2017). Metropolinių Lietuvos miestų migraciniai regionai XXI amžiaus pradžioje. Geografijos metraštis, 50, p. 41–56.
Skučienė, D., Kaminaitė, G. (2017). Pajamų nelygybės reikšmės ir patirtys kasdieniame gyvenime. Socialinis darbas, 15(2), p. 101–114. DOI: https://doi.org/10.13165/SD-17-15-2-06
Stumbrys, D. (2017). Demografinių pokyčių įtaka Lietuvos darbo ištekliams. Lietuvos socialinė raida, 6, p. 11–23.
Šliavaitė, K. (2017). Dovanos mokytojams Lietuvos mokyklų bendruomenėse: tarp bendruomeniškumo kūrimo ir mainų. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 17(26), p. 99–123.
Ubarevičienė, R., van Ham, M. (2017). Population decline in Lithuania: who lives in declining regions and who leaves? Regional Studies, Regional Science, 4(1), p. 57–79. DOI: https://doi.org/10.1080/21681376.2017.1313127
Vyšniauskienė, S., Brazienė, R. (2017). Palankios šeimai politikos vertinimas Lietuvoje. Viešoji politika ir administravimas, 16(3), p. 455–467. DOI: https://doi.org/10.5755/j01.ppaa.16.3.19342
Žalimienė, L., Blažienė, I., Miežienė, R. (2017). Lankomosios priežiūros darbuotojų darbo vietos kokybė Lietuvoje. Filosofija. Sociologija, 28(2), p. 151–159.
Žibas K., Lekavičiūtė E. (2017). Darbo migracijos procesai Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida, 6, p. 54–70.
Žibas K., Platačiūtė V. (2017). Migrantų ir pabėgėlių integracijos politikos bei procesų vertinimas. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 1-2 (23-24), p. 9–24. DOI: https://doi.org/10.7220/2351-6561.23-24.1
Monographs and book chapters:
Blažienė, I., Gruževskis, B. Lithuanian trade unions: from survival skills to innovative solutions. M. Bernaciak, M. Kahancova (ed.) Innovative union practices in Central-Eastern Europe. ETUI. P. 111–124. ISBN: 978-2-87452-449-3, eISBN: 978-2-87452-450-9
Burneika, D., Ubarevičienė, R., Valatka, V., Baranauskaitė, A., Pociūtė-Sereikienė, G., Daugirdas, V., Krupickaitė, D. (2017). Lietuvos metropoliniai regionai. Gyventojų erdvinė diferenciacija XXI a. pradžioje. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. 152 p. ISBN 9789955531593
Gruževskis, B., Kanopienė, V. (2017). Lithuania. In: G. Razzu (ed.) Gender inequality in the Eastern European labour market : twenty-five years of transition since the fall of communism. London: Routledge, Taylor & Francis Group, p. 151–168. ISBN 9781138999855. eISBN 9781315657400. DOI: https://doi.org/10.4324/9781315657400
Gruževskis, B., Šabanovas, S. (2017). Lithuanian border regions – development of the periphery. In: E. Opilowska, Z. Kurcz, J. Roose (Eds.) Advances in European borderlands studies: German and European studies of the Willy Brandt Center at the Wroclaw University, 7, p. 259–278. Baden-Baden : Nomos Verlagsgesellschaft mbH & Co. KG. ISBN 9783848733637. eISBN 9783845276892. DOI: http://dx.doi.org/10.5771/9783845276892-259
Janušauskienė, D., Vileikienė, E., Nevinskaitė, L., Gečienė, I. (2017). Ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs? Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. ISBN 978-9955-531-60-9
Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Gruževskis, B., Merkys, G. (2017). Aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos organizavimo vadovas. Vilnius: Lodvila, 2017. 142 p. ISBN 9786098150018 Žvinklienė, A., Blomberg, E., Gradskova, Y., Waldemarson, Y. (2017). Gender Equality on a Grand Tour. Politics and Institutions – the Nordic Council, Sweden, Lithuania and Russia. Leiden: BRILL. 364 p. ISBN 9789004314221. eISBN 9789004276703
Dissertations:
Blažytė, G. (2017). Imigracija dėl šeimos susijungimo Lietuvoje: lytis ir etniškumas socialinės adaptacijos procese = Immigration for family reunification to Lithuania: the role of gender and ethnicity in the process of social adaptation. Mokslo daktaro disertacija; socialiniai mokslai, sociologija (05 S). Kauno technologijos universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vytauto Didžiojo universitetas. Vilnius. 261 p.