2026 m. spalio 23 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos ir LSMC Sociologijos instituto organizuota tarptautinė konferencija „Migracija: nauda ar našta?“. Jos metu apžvelgta tarptautinės migracijos procesų kaita Lietuvoje ir Europoje, aptartos šių procesų priežastys ir potencialios demografinės bei socialinės pasekmės, migracijos politikos patirtys ir iššūkiai, taip pat naujos migracijos procesų stebėsenos ir tyrimo galimybės.
LSMC Sociologijos instituto mokslininkų parengtoje studijoje „Lietuvos darbo rinka 2000–2025 metais“ nagrinėjami esminiai struktūriniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, kuriuos patyrė Lietuvos darbo rinka laikotarpiu nuo 2000 iki 2025 metų.
2026 m. rugsėjo 28-30 d. LSMC Sociologijos instituto mokslininkai dr. Rūta Ubarevičienė, dokt. Özge Nur Erdem ir dr. Vytenis Juozas Deimantas dalyvavo tarptautiniame tyrėjų susitikime Stokholmo universiteto Visuomenės geografijos departamente bei Migracijos ir integracijos tyrimų centre.
Dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Kristina Garalytė ir dr. Kristina Šliavaitė parengė naują monografiją „Identitetai ir saistymasis kintančiuose geopolitiniuose kontekstuose. Migrantai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Indijos Lietuvoje“.
2026 m. rugsėjo 28 d. LSMC Sociologijos instituto doktorantė Justina Krauledaitė apgynė sociologijos mokslo krypties disertaciją „Nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo įsidarbinamumas Lietuvoje ir Italijoje“. Disertacijos mokslinė vadovė – dr. Rūta Brazienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).
Dr. Gražina Rapolienė, dr. Sarmitė Mikulionienė ir dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė parengė trumpraštį „Vyresnio amžiaus žmonių – paramos gavėjų ir teikėjų – gerovės stiprinimas: COVID-19 pamokos“.
2026 rugsėjo 22 d. LSMC Sociologijos instituto mokslininkė dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė dalyvavo COST veiklos “Perspectives on Higher Education Student Populations in Cities (PHESPiC)” (liet. „Aukštojo mokslo studentų populiacijų miestuose perspektyvos“) pirmajame valdymo komiteto susitikime Briuselyje.
Renginys subūrė komiteto narius daugiau nei iš 30 valstybių. Jie pristatė savo atstovaujamas institucijas ir susibūrė į 5 darbo grupes. Kiekvienai iš šių grupių buvo priskirti pagrindiniai klausimai, kurie bus nagrinėjami įgyvendinant veiklą.