Ilgalaikės programos

Vykdoma LSMC Sociologijos instituto ilgalaikė MTEP programa  

Socialiniai iššūkiai gerovės visuomenei technologinės ir demografinės kaitos kontekste

Programos vadovas: dr. Andrius Marcinkevičius
Laikotarpis: 2022–2026 

Programos paskirtis:

Tirti technologinės ir demografinės kaitos keliamus iššūkius gerovės visuomenės plėtrai Lietuvoje, taip pat identifikuoti socialinės / ekonominės politikos priemones skatinančias gerovės visuomenės kūrimąsi. Spartūs technologiniai pokyčiai (skaitmenizacija, informacinės technologijos, socialinės medijos) transformuoja įvairias visuomenės gyvenimo sritis – darbą, laisvalaikį, vartojimą, gerovės politikų įgyvendinimą, valstybės valdymą ir brėžia naujas takoskyras tarp socialinių grupių, kuria naujas ir gilina įsisenėjusias nelygybes. Lygiagrečiai Lietuvos visuomenėje jau keletą dešimtmečių vykstanti depopuliacija, spartus visuomenės senėjimas yra didžiausi iššūkiai valstybės socialinei ir ekonominei raidai artimiausioje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Efektyvus šių iššūkių valdymas, tolimesnės technologinės pažangos ir gerovės visuomenės plėtros užtikrinimas priklauso nuo savalaikio problemų identifikavimo ir inovatyvių sprendimų paieškos bei taikymo įvairiose Lietuvos socialinės ir ekonominės raidos srityse. Atsižvelgiant į Programos aktualumą, jos įgyvendinimo metu bus analizuojamos technologinės ir demografinės kaitos sąsajos su skurdo ir socialinės nelygybės, regionine ir būsto politika, socialinių paslaugų, darbo rinkos poreikiais, užimtumo kokybe, lygiomis galimybėmis ir socialine įtrauktimi, švietimu, o taip pat rengiamos rekomendacijos šioms problemoms spręsti.

Programos tikslas

Tirti technologinės ir demografinės kaitos keliamus iššūkius gerovės visuomenės plėtrai Lietuvoje, taip pat identifikuoti socialinės / ekonominės politikos priemones, skatinančias gerovės visuomenės kūrimąsi.

Programos uždaviniai

  • Analizuoti demografinių procesų ir struktūrų pokyčius bei gyventojų politikos atsaką;
  • Tirti lygių galimybių įgyvendinimo politikos poveikį socialinių grupių gerovei ir savijautai;
  • Tirti teritorines nelygybes ir erdvinį neteisingumą sąlygojančius veiksnius ir jų mažinimo prielaidas;
  • Tirti socialinės politikos tvarumo ir atnaujinimo poreikį žvelgiant per gyventojų socialinės apsaugos, pajamų ir turto nelygybės, socialinių paslaugų sistemos aprūpinimo žmogiškaisiais resursais, gyventojųnuostatų kaitos perspektyvas;
  • Tirti darbo rinkos pokyčius ir užimtumo kokybę kintančioje aplinkoje. 

Baigtos įgyvendinti LSMC Sociologijos instituto ilgalaikės MTEP programos 

Socialinių ir etninių grupių įtrauktis ir veiksniai keliant jų gerovę: šeima, būstas, pajamos, socialinės paslaugos

Programos vadovai: dr. Laimutė Žalimienė ir dr. Andrius Marcinkevičius 
Laikotarpis: 2017–2021 

Programos paskirtis:

Šios programos poreikį pirmiausia suponuoja Centro strateginio plano kryptys, numatančios socialinės gerovės ir etnosocialinius tyrimus bei akcentuojančios socialinės ir ekonominės politikos priemonių efektyvumo bei poveikio įvairių socialinių grupių gerovei tyrimus. Ši programa atliepia ir vieną iš Europa 2020 strateginių tikslų – mažinti skurdą bei socialinę atskirtį, kas aktualizuojama ir Lietuvos socialinės įtraukties didinimo 2014–2020 m. veiksmų plane. Programa prisidės ir prie valstybės prioritetiniais įvardijamų lituanistikos tyrimų plėtros, kadangi bus tiriami istoriškai susiformavusių Lietuvoje etninių mažumų integracijos aspektai. Vykdant programą siekiama įvertinti pasirinktų socialinės įtraukties priemonių bei strategijų poveikį socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių gerovei. Įvertinant ankstesnį mokslininkų įdirbį bei socialinė įtraukties ir gerovės koncepcijų ypatingą kompleksiškumą, Programoje apsibrėžiama tyrinėti tokias problemas kaip būsto prieinamumas, formalios ir neformalios globos integravimas, mokesčių moralė, pajamų nelygybę lemiantys veiksniai, taip pat etninių mažumų, migrantų, pabėgėlių lygiaverčio dalyvavimo bei mobilumo galimybių atskirose socialinėse sferose problemos. Siekiant kuo tikslingiau panaudoti Centro mokslinio personalo sukauptą ilgametę tyrimų atlikimo ir jų rezultatų sklaidos patirtį, Programa bus vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su kitais Centro padaliniais.

Programos tikslas

Analizuoti ir vertinti socialinės įtraukties politikos ir gyventojų gerovės sąsajas individualiame, organizaciniame, bendruomenės, socio-politiniame lygmenyse.

Programos uždaviniai:

  • Tirti formalios ir neformalios globos integravimo įvairioms socialinės atskirties grupėms problemą Lietuvoje bei palyginamajame kitų ES šalių kontekste;
  • Tirti šeimos, būsto, socialinės apsaugos, mokesčių politikos sąsajas sprendžiant gyventojų gerovės problemas Lietuvoje bei palyginamajame ES šalių kontekste;
  • Tirti etninių mažumų, migrantų ir pabėgėlių grupių socialinės įtraukties/atskirties procesus Lietuvoje ir palyginamajame ES šalių kontekste.

Socialinių ir ekonominių pokyčių įtakos darbo rinkai ir atskirų gyventojų grupių užimtumui tyrimai

Programos vadovas: dr. Boguslavas Gruževskis
Laikotarpis: 2017–2021 

Programos paskirtis:

Gyventojų užimtumo ir darbo rinkos problematika Lietuvoje turi ypatingą svarbą ne tik kaip mokslinė, bet ir kaip taikomojo pobūdžio tyrimų sfera. Šiuolaikinių socialinių bei ekonominių pokyčių rezultate, keičiasi darbo rinkos struktūra bei darbo santykiai, keičiasi ir darbo išteklių teritorinis išsidėstymas, pasiūlos ir paklausos suderinamumas ir pan. Siūloma programa užtikrina 2012-2016 metais vykdytos programos tęstinumą, tačiau labiau išryškina naujai besiformuojančių tendencijų tyrimus bei aktualizuoja analizuojamų erdvių turinį, kas atsispindi ir siūlomos programos 2017-2021 m. pavadinime. Augant darbo santykių lankstumui, kinta atskirų gyventojų grupių padėtis darbo rinkoje, didėja „skurdo spąstų“ bei nesaugaus užimtumo apraiškos. Tokioje situacijoje, planuojamu laikotarpiu tyrimai šioje programoje labiausiai bus nukreipti į užimtumo ir darbo rinkos politikos pokyčių poveikio atskiroms gyventojų grupėms vertinimą bei efektyvesnį žmogiškųjų išteklių panaudojimą. Po konsultacijų (2016 m. gegužės mėn.) su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, numatoma daugiau dėmesio skirti integracijos į darbo rinką kliūčių analizei. Numatoma tampriau bendradarbiauti su Lietuvos darbo birža, vykdant pokyčių darbo rinkoje stebėseną bei analizuojant aktyvių darbo rinkos politikos priemonių efektyvumą. Programa bus vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su visais Centro padaliniais.

Programos tikslas

Kompleksiškai tirti atskirų socialinių ekonominių reiškinių bei šalyje įgyvendinamų socialinių ekonominių priemonių/programų (Naujo socialinio modelio įgyvendinimo, demografinių pokyčių, nedarbo socialinio draudimo tobulinimo, modernių/inovatyvių technologijų panaudojimo ir pan.) įtaką situacijai darbo rinkoje ir žmogiškųjų išteklių panaudojimui, atskirų gyventojų grupių užimtumui ir darbo išteklių pasiūlos ir paklausos suderinamumui.

Programos uždaviniai

  • Kompleksinis darbo rinkos pokyčių vertinimas, žmogiškųjų išteklių panaudojimo efektyvumo bei integracijos į darbo rinką kliūčių tyrimas;
  • Darbo sąlygų ir darbo santykių, socialinio dialogo plėtros galimybių inovatyvioje darbo rinkoje tyrimas.

Lietuvos visuomenės socialinės diferenciacijos procesai ir integracijos prielaidos

Programos vadovai: dr. Donatas Burneika ir dr. Sarmitė Mikulionienė 
Laikotarpis: 2017–2021 

Programos paskirtis:

Programos paskirtis – prisidėti prie šalies pažangos ir visuomenės gerovės užtikrinimo atliekant gilėjančios socialinės diferenciacijos, kuri suvokiama kaip ekonominis, politinis, kultūrinis ir normatyvinis procesai, daugiadimensinę analizę. Depopuliacijos, emigracijos, finansinių ir humanitarinių krizių sąlygomis visuomenės sutelktumo, įvairių gyventojų struktūrų skirtybių ir jų pasekmių tyrimai yra aktualūs, nes minėti procesai gali kelti grėsmę šalies strateginių planų sėkmingam įgyvendinimui. Programą vykdys Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos ir Visuomenės geografijos ir demografijos institutai remdamiesi Lietuvos socialinių tyrimų centro įstatais ir strateginiu planu, Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ prioritetinio tikslo „Sumani visuomenė“ prioritetu (veikli, solidari ir besimokanti visuomenė). Programos tikslas ir uždaviniai taip pat atitinka Europos 2020 strateginius prioritetus – pažangų, tvarų ir integracinį augimą, ypatingą dėmesį kreipiant į socialinės ir teritorinės sanglaudos plėtrą. Siekiant kuo tikslingiau panaudoti Centro mokslinio personalo sukauptą ilgametę tyrimų atlikimo ir jų rezultatų sklaidos patirtį, Programa bus vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su kitais Centro padaliniais.

Programos tikslas

Tirti Lietuvos visuomenės socialinės struktūros kaitą, gyventojų grupių socialinę elgseną ir tapatumus siekiant atskleisti socialinės diferenciacijos ir integracijos procesų tendencijas Lietuvoje Europos šalių kontekste.

Programos uždaviniai

  • Tirti Lietuvos visuomenės socialinės struktūros raidą;
  • Tirti gyventojų grupių socialinę elgseną, socialinių tapatumų kaitą bei raišką šalies politinių, ekonominių, sociokultūrinių pokyčių kontekste, vykdyti lyčių, amžiaus, profesinės, etninės, išsilavinimo, pajamų lygio, sveikatos būklės, gyvenamosios vietos ir kt. skirtybėmis apibūdinamų gyventojų grupių lyginamuosius tyrimus taikant sociologinius, kultūrinės antropologijos bei kitus tyrimų metodus;
  • Tirti regioninę socio-demografinių procesų diferenciaciją Lietuvoje.

Accessibility Toolbar