LMT Mokslininkų grupių projektai
Etniškumas ir socialinis (ne)teisingumas miestų erdvėse: istorinių ir šiandienos procesų analizė (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atvejai)
Projekto komanda: dr. Kristina Šliavaitė (vadovė), dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Andrius Marcinkevičius, dokt. Kornelija Čepytė
Laikotarpis: 2024 09 01 – 2027 08 31
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-24-28)
Pavadinimas EN kalba: Ethnicity and social (in)justice in the urban spaces: investigation of historical and comtemporary processes (the cases of Vilnius, Kaunas, Klaipėda)
Santrauka
Projekto metu tirsime socialinės-etninės diferenciacijos ir segregacijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose istorinius ir šiandieninius procesus. Planuojamas kelių krypčių tyrimas: a) mokslinės literatūros, publikuotų šaltinių (surašymų, spaudos) ir archyvinių (istorinių) šaltinių analizė, b) konkrečių miestų rajonų socialinės, švietimo, kultūrinės, apsaugos nuo nusikalstamumo politikos ir priemonių analizė, c) lauko tyrimas atliekant interviu ir stebėjimus tikslingai pasirinktuose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų rajonuose, kuriems būdinga etninė ir socialinė gyventojų įvairovė. Projekte siekiama išsiaiškinti ar ir kaip skirtingų kartų ir tautybių miestų rajonų gyventojai diferencijuoja miestų rajonus/kaimynystes pagal etninius, kultūrinius, socialinius kriterijus bei suteikiamas prieigas prie paslaugų. Platesne prasme tyrimas atskleis ar ir kaip miestų erdvės matomos ir patiriamos kaip socialiai, ekonomiškai ir etniškai diferencijuotos ir tuo pačiu apsprendžiančios jų gyventojų socialinio mobilumo galimybes.
Užimtumo iššūkiai ir atsparumas darbo rinkoje: socialiniai ir individualūs ištekliai bei jų stiprinimo kryptys
Projekto komanda: dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė (vadovė), dr. Arūnas Pocius, dr. Dalia Bagdžiūnienė, dr. Irena Blaževičė, dokt. Emilija Webster
Laikotarpis: 2024 09 01 – 2027 08 31
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-24-27)
Pavadinimas EN kalba: Employment challenges and resilience in the labor market: social and individual resources and directions for their strengthening
Santrauka
Pastarieji metai žymi ryškius pokyčius socialinio gyvenimo srityse, įskaitant verslo aplinką ir užimtumą. Todėl aktualu analizuoti užimtumo iššūkius po krizinėje darbo rinkoje, nagrinėti ne tik valstybės institucijų teikiamos pagalbos veiksmingumą, bet ir ieškančių darbo bei dirbančių asmenų atsparumą šiuolaikinėje darbo rinkoje. Atsparumas – asmens gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir sudėtingų situacijų, susijusių su realia ar potencialia darbo netektimi, išlaikyti emocinę pusiausvyrą, pasirinkti ir aktyviai taikyti konstruktyvius situacijų įveikos būdus. Atsparumo darbo rinkoje tyrimai – nauja, aktuali teoriniu ir praktiniu požiūriu sritis, kuri kol kas menkai išvystyta Lietuvoje ir kitose šalyse. Šis projektas – tai pirmasis Lietuvoje atsparumo darbo rinkoje tyrimas, atsižvelgiant į užimtumo statusą ir socialinių bei individualių išteklių specifiką bedarbių ir dirbančiųjų imtyse. Projekto tikslas – išnagrinėti užimtumo iššūkius ir įvertinti bedarbių ir dirbančiųjų atsparumo darbo rinkoje socialinius ir individualius išteklius, reikšmę bei atsparumo stiprinimo kryptis. Svarbiausieji uždaviniai: atlikti kompleksinę Lietuvos darbo rinkos situacijos ir pokyčių analizę; identifikuoti užimtumo iššūkius; parengti ieškančių darbo ir dirbančiųjų atsparumo darbo rinkoje tyrimo modelį; atlikti dvi reprezentatyvias bedarbių ir dirbančiųjų apklausas; atskleisti darbingo amžiaus asmenų atsparumo darbo rinkoje prielaidas. Projekto rezultatai papildys Lietuvos ir užsienio mokslininkų atsparumo darbo rinkoje tyrimus, išryškins teorinį indėlį ir ateities tyrimų kryptis. Empiriškai atskleisti bedarbių ir dirbančių asmenų atsparumo darbo rinkoje veiksniai turės taikomąją vertę įgyvendinant užimtumo politiką ir įveikiant šiuolaikinės darbo rinkos iššūkius.
Būsto poreikio užtikrinimas: problemos ir perspektyvos Lietuvoje
Projekto komanda: dr. Jolanta Aidukaitė (vadovė), dr. Kristina Senkuvienė, dr. Rūta Ubarevičienė
Laikotarpis: 2023 04 01 – 2026 03 31
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-23-37)
Pavadinimas EN kalba: Ensuring Housing Needs: Challenges and Prospects in Lithuania
Santrauka
Projekto tikslas ištirti būsto poreikį Lietuvoje per būsto kaip socialinės teisės / gėrybės prizmę, apimant gyventojų lūkesčius bei būsto politikos formuotojų nuostatas. Būsto poreikis suprantamas kaip neatitikimas tarp esamo būsto ir norimo būsto. Būsto poreikis apima visas būsto valdas (nuosavas būstas, valstybinis / socialinis būstas, nuomojamas būstas privačioje rinkoje). Būstas kaip socialinė teisė suprantamas kaip valstybės įsipareigojimas suteikti orų (adekvatų, kokybišką) būstą kiekvienam piliečiui / gyventojui, nepaisant jo pajamų. Tačiau būstas vis labiau suvokiamas kaip investicija ir prekė, o valstybės atsakomybė garantuoti orų būstą kiekvienam nepriklausomai nuo pajamų mažėja. Todėl kyla klausimai: kaip užtikrinti kiekvieno piliečio teisę į orų būstą? Kokio būsto labiausiai trūksta Lietuvos gyventojams? Koks yra valstybinio / socialinio būsto bei nuomojamo būsto poreikis? Kokios priemonės leidžia geriausiai užtikrinti visuomenės būsto poreikį? Atsakymai į šiuos klausimus leis numatyti ilgalaikius būsto poreikius ir formuoti atitinkamus socialinių problemų būsto srityje spendimus.
Migrantų iš trečiųjų šalių Lietuvoje etninis, nacionalinis, transnacionalinis identitetai ir geopolitinės nuostatos karo Ukrainoje kontekste
Projekto komanda: dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė (vadovė, LSMC Sociologijos institutas), dr. Kristina Garalytė (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas), dr. Krsitina Šliavaitė (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas)
Projekto partneris: Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų institutas
Laikotarpis: 2023 04 03 – 2026 03 31
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-23-39)
Pavadinimas EN kalba: Ethnic, National and Transnational Identities and Geopolitical Attitudes of Third-country Nationals in Lithuania in the Context of the War in Ukraine
Santrauka
Projekto tikslas – tirti migrantų iš Ukrainos, Baltarusijos bei Indijos etninio, nacionalinio, transnacionalinio identitetų ir geopolitinių nuostatų sąsajas ir jų raišką sąveikoje su priimančia Lietuvos visuomene karo Ukrainoje kontekste. Karas Ukrainoje šiame projekte suprantamas kaip ilgalaikis procesas, prasidėjęs 2014 m. ir apimantis priežastis, eigą, pasekmes, tad net karui pasibaigus bus aktualūs jo vertinimai. Karas Ukrainoje matomas ne tik kaip regioninis, bet kaip globalus įvykis, sukuriantis maisto, energijos ir finansų krizes, perstruktūruojantis pasaulio geopolitinius santykius ir tiesiogiai paliečiantis skirtingų regionų, tiesiogiai ar netiesiogiai paveiktų karo, žmonių gyvenimus ir tapatybes. Trys skirtingos migrantų grupės tyrimui pasirinktos dėl jų skirtingo artumo karo kontekstui ir jų šalių skirtingų karo vertinimų. Tyrimas fokusuosis į etniškai ir regioniškai skirtingas migrantų grupes, kurių geopolitinės nuostatos tikėtina, kad bus įvairios ir galbūt netgi konfiktuojančios. Bus siekiama atskleisti kaip migrantų tapatinimasis ir geopolitinės nuostatos yra veikiamos jų imigracijos į Lietuvą patirčių karo Ukrainoje kontekste. Tai įgalins suprasti skirtingų tyrime dalyvaujančių imigrantų grupių sąlyčio ir konflikto taškus jų karo vertinimų ir tapatinimosi atžvilgiu. Tyrimas yra naujoviškas, nes gilinasi į mažai tirtą temą – tautinių identitetų ir geopolitinių nuostatų sąveiką mikro (žmonių) lygmenyje. Jo aktualumas gali būti grindžiamas tuo, kad jo pagrindu bus galima modeliuoti migrantų sąveikos su Lietuvos visuomene kryptis.
(Ne)tapti tėvu: Lietuvos vyrų prokreacinė elgsena ir bevaikystės patirtys
Projekto komanda: dr. Daumantas Stumbrys (vadovas), dr. Gražina Rapolienė, dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, dr. Lina Šumskaitė, Vaida Tretjakova
Laikotarpis: 2022 07 01 – 2024 06 30
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-22-24)
Pavadinimas EN kalba: (Not) to Become a Father: Lithuanian Men’s Procreative Behaviour and Experiences of Childlessness
Santrauka
Vyrų prokreacinės elgsenos ir bevaikystės patirčių temos itin retai patenka į sociologinių tyrimų lauką, tradiciškai sutelktą ties moterimis. Ši tendencija stebima tiek Lietuvos, tiek užsienio tyrimuose. Lietuvoje yra atlikti keli kokybiniai tyrimai vyrų prokreacinės elgsenos ir tėvystės tapatumo tema, tačiau šie tyrimai buvo nereprezentatyvūs ir skirti nagrinėti tik kelis siaurus šio tyrimų lauko aspektus. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse trūksta duomenų apie vyrų gimstamumą. Duomenys apie vyrų biologinių vaikų skaičių, vaikų gimimo seką ne visuomet registruojami, todėl laikomi netiksliais. Šio projekto tikslas – įvertinti vyrų prokreacinės elgsenos bruožus Lietuvoje, nustatyti ją lemiančius individualius, šeiminius ir socio-kultūrinius veiksnius ir atskleisti subjektyvias vyrų bevaikystės patirtis. Projektui bus naudojami a) Europos socialinio tyrimo 2018 m. viešai prieinami duomenys, leisiantys nustatyti gyventojų požiūrius į vaikų neturinčius vyrus; b) Kartų ir šeimų tyrimo 2019 m. reprezentatyvios apklausos duomenys, leisiantys nagrinėti viduriniosios kartos vyrų partnerystės ir vaikų susilaukimo įvykius, prokreacinius lūkesčius ir šeiminius lyčių vaidmenis; c) bei pirmą kartą Lietuvoje atliekamo kokybinio tyrimo apie vyrų bevaikystę duomenys, leisiantys atskleisti subjektyvias vyrų bevaikystės patirtis. Planuojami tyrimai svariai prisidės prie situacijos pažinimo Lietuvoje bei tarptautinės mokslinės diskusijos. Projekto rezultatai ypač svarbūs praktiniu aspektu – svarstant šeimos politikos klausimus, planuojant į vyrus orientuotas gimstamumo didinimo priemones.
Rezultatai
Mokslinės publikacijos
Stumbrys, D., Rapolienė, G., Gedvilaitė-Kordušienė, M., Tretjakova, V. (2024). Bevaikystė ir požiūris į rūpinimąsi vyresnio amžiaus tėvais Lietuvoje. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 29, p. 72–88.
Žurnalistinis straipsnis
Šulčienė, R., (2024). Lietuvos vyrai ilgisi tėvystės patirties. Savaitė, 21, p. 16-17.
Radijo laidos
• Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų? Minties eksperimentai. 2024. Radijo laida, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, transliuota 2024 m. balandžio 9 d.
• Kodėl vyrai nenori būti tėvais ir turėti vaikų? Persona grata. 2024. Radijo laida, Žinių radijas, transliuota 2024 m. gegužės 14 d.
Jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos socioekonominiai veiksniai Lietuvoje
Projekto komanda: dr. Rūta Brazienė (vadovė), dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, dr. Arūnas Pocius, Sonata Vyšniauskienė, dokt. Justina Krauledaitė
Laikotarpis: 2022 04 01 – 2024 10 31
Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslų taryba (Nr. S-MIP-22-42)
Pavadinimas EN kalba: Socio-economic Factors of Youth Life Chances Differentiation (YOUTH_CHANCE_LT)
Santrauka
Projekto tikslas – atskleisti Lietuvos jaunimo (18-35 metų amžiaus) gyvenimiškų galimybių diferenciacijos socio-ekonominius veiksnius. Jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos socio-ekonominių veiksnių tyrimui atlikti bus remiamasi daugiapakopiu teoriniu tyrimo modeliu, kuris makro lygmeniu apims kompleksišką struktūrinių, institucinių ir kultūrinių veiksnių analizę bei bus nagrinėjami įvairūs ekonominiai ir socialiniai rodikliai (BVP, nedarbo lygis, jaunimo nedarbo lygis, etc.), mezo lygmeniu bus nagrinėjamas šeimos ir bendruomenės vaidmuo Mikro lygmeniu bus orientuojamasi į individualias jaunų asmenų patirtis ir nuostatas.
Projekto rezultatai: šis mokslinis tyrimas leis kompleksiškai iš gyvenimiškų galimybių perspektyvos pažvelgti į jaunimo problemas ir atskleisti nuoseklią jaunimo gyvenimiškų galimybių sklaidą Lietuvoje. Tyrimo rezultatų pagrindu bus sukonstruoti jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos indeksai, leidžiantys atskleisti jaunimo gyvenimiškų galimybių įvairovę (amžiaus, lyties, išsimokslinimo, regioniniu ir kt. aspektais). Novatoriška daugiadimensinė teorinė tyrimo perspektyva integruojanti idėjas iš sociologijos, ekonomikos, socialinės politikos, psichologijos ir kt. leis atskleisti kompleksinį jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos paveikslą. Suplanuotomis projekto veiklomis bus atliktas kompleksinis mokslinis tyrimas, kuris leis nuosekliai atskleisti jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos socio-ekonominius veiksnius makro, mezo ir mikro lygmenimis. Šio planuojamo tyrimo rezultatai ne tik atskleis jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciaciją, bet ir leis sukurti viešosios politikos rekomendacijas ir metodiką suinteresuotoms šalims, kurios įgalintų kompleksiškiau planuoti, spręsti ir gerinti jaunimo situaciją nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.
Rezultatai
Mokslinės publikacijos
• Brazienė, R., Okunevičiūtė Neverauskienė, L., Pocius, A., Vyšniauskienė, S., Krauledaitė, J. (2024). Housing Inequalities and Housing Provision for the Youth in Lithuania. Calitatea Vieții, 35(3), p. 1–16.
• Brazienė, R., Vyšniauskienė, S. (2023). Life Chances Differentiation in Lithuania: Subjective Attitudes of 18–35 Years Old Youth. Filosofija. Sociologija, 34(4), p. 372–381.
• Gruževskis, B., Pocius, A. (2022). Lietuvos jaunimo ir pagyvenusių žmonių padėties darbo rinkoje kaitos transformacijos: demografinis požiūris. Filosofija. Sociologija, 33(4), p. 372–381.
Tyrimo (anketinės apklausos) rezultatai
Kaip Lietuvos jaunimas vertina savo gyvenimiškas galimybes?
Apžvalga
Jaunimo padėties darbo rinkoje tendencijos ir skirtumai Lietuvoje.
Žurnalistiniai straipsniai
• Šulčienė, R., 2024. Lietuvos jaunimas įvertino savo gyvenimo galimybes. Savaitė, 22, p. 10-11.
• Šulčienė, R., 2024. Prie darbo rinkos vartų – jaunimo lūkesčiai ir galimybės. Savaitė, 48, p. 10-11.
Lietuvos periferiniai regionai: migracija ir vietos bendruomenės
Projekto komanda: dr. Edikas Kriaučiūnas (vadovas), dr. Donatas Burneika, dr. Rūta Ubarevičienė, dr. Viktorija Baranauskienė
Laikotarpis: 2021 09 01 – 2024 03 31
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-21-57)
Pavadinimas EN kalba: Peripheral Regions in Lithuania: Migration and Local Communities
Santrauka
Pagrindinis tyrimo tikslas yra migracijos procesų kontekste ištirti bei atskleisti bendruomenių ir jų lyderių reikšmę ir poveikį mažų periferinių regionų socioekonominei raidai Lietuvoje. Projektą įgyvendina LSMC SI Regionų ir miestų tyrimo skyriaus mokslininkai be išorinių partnerių. Tai interdiciplininis tyrimas analizuojantis geografinius, socialinius, demografinius Lietuvos kaimo raidos ypatumus. Vykdomame projekte pirmajame etape nustatytas periferinių kaimiškų regionų paplitimas, socialinių, demografinių ir ekonominių transformacijų ypatumai juose, migracijos tendencijos. Šis tyrimo etapas rėmėsi statistinių duomenų analize. Projekto metu taip pat vykdomas vietos lyderių (seniūnų, bendruomenių pirmininkų) bei naujakurių kokybinis tyrimas, kurio metu bus nustatyta vietos veikėjų požiūriais ir galima įtaka šių teritorijų raidai.
Rezultatai
Mokslinės publikacijos
Kriaučiūnas, E., Ubarevičienė, R., Baranauskienė, V., Burneika, D. 2023. Lietuvos kaimo gyvenamųjų vietovių tinklo kaitos tendencijos XXI amžiuje. Lietuvos socialinė raida, 12, p. 53–67.
Monografija
Kriaučiūnas, E., Burneika, D., Ubarevičienė, R., Baranauskienė, V. 2024. Lietuvos kaimiškoji periferija: raida ir perspektyvos migracijų kontekste. Monografija. Vilnius: LSMC Sociologijos institutas, 160 p.
Praeities šeimos: XIX a. vidurio Lietuvos namų ūkių ir šeimų istorinės demografijos tyrimas
Projekto komanda: dr. Aušra Maslauskaitė, dr. Dalia Leinartė, dokt. Irma Dirsytė
Laikotarpis: 2021 04 01 – 2024 03 01
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-21-29)
Pavadinimas EN kalba: Families of the Past: Historical Demography of the Lithuanian Households and Families in the Middle of the 19th Century
Santrauka
Projekto tikslas – remiantis 1847 m. inventorių duomenimis pirmą kartą lietuvių mokslinėje literatūroje atskleis namų ūkių ir šeimų demografinius, socioekonominius ypatumus, teritorinį pasiskirstymą taikant šiuolaikinius demografinės statistinės bei istorinės analizės metodus. Istorinės šeimos demografijos tyrimų laukas Lietuvoje labai ribotas, todėl projektu pirmiausia siekiama užpildyti žinių apie šeimos ilgalaikę demografinę raidą spragą. Projekto rezultatai prisidės prie tarptautinės diskusijos apie šeimos istorinę praeitį Baltijos regione, šeimos mažėjimo, „branduolizacijos“ ir modernybės sąryšius. Projekto empirinius pagrindus sudaro unikalūs istorinės demografijos šaltiniai – 1847 m. detalūs namų ūkių sąrašai, vadinamieji inventoriai, kaupti carinėje Rusijoje. Diponuojama duomenų bazė buvo sukurta tarptautinio projekto MOSAIC metu, tačiau iki šiol nėra sistemiškai nagrinėta. Joje sukaupti individualaus lygmens duomenys apie namų ūkių gyventojus, jų demografines, šeiminių statusų, turtinės padėties charakteristikas. Šiuolaikinių analizės metodų taikymas suteiks galimybę įvertinti namų ūkių kompozicines, demografines, ekonomines charakteristikas, taip pat nustatyti teritorinę namų ūkių ir šeimų dydžių/tipų įvairovę.
Rezultatai
Mokslinės publikacijos
• Leinartė, D., Dirsytė, I. 2024. Being Single: Household Composition in Mid-Ninthteenth-Century Lithuania, Lituanus, 70(3), p. 5–25.
• Maslauskaitė, A., Leinartė, D., Dirsytė, I. 2022. Praeities šeimos: ar XIX amžiaus vidurio Lietuvai buvo būdinga vakarietiška namų ūkio sistema? Sociologija. Mintis ir veiksmas, 49(2), p. 7–33.
Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninė įtrauktis
Projekto komanda: dr. Gražina Rapolienė, dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Vaida Tretjakova
Laikotarpis: 2021 09 01 – 2023 11 30
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-21-58)
Pavadinimas EN kalba: Digital Inclusion of Older People
Santrauka
Senstant tiek Europos, tiek pasaulio visuomenėms, vis daugiau dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonių socialinei įtraukčiai, kurios vienas sparčiai augančių segmentų – technologijų naudojimas. Vis daugiau viešojo gyvenimo sričių persikeliant į virtualią erdvę, o IT vartojimui tarp Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių, skirtingai nei Vakarų ar Šiaurės Europos šalyse, išliekant ribotam, technologinis atsilikimas prisideda prie socialinės atskirties senatvėje gilėjimo. Jis dar labiau paaštrėjo pasaulinės COVID-19 pandemijos akivaizdoje: vyresnio amžiaus žmonės dėl priklausymo didesnės rizikos grupei ir griežtesnio fizinės distancijos laikymosi tapo dar labiau atskirti. Šio projekto tikslas – remiantis socialinės atskirties ir socialinių tinklų teorijomis, antrinių kiekybinių tyrimų ir originalių kiekybinio ir kokybinių tyrimų duomenimis, išsiaiškinti veiksnius, skatinančius vyresnio amžiaus žmones naudoti šiuolaikines technologijas (internetą, el. paštą, Skype’ą, išmaniųjų telefonų programas ir pan.) ir jų subjektyviai vertinamą poveikį. Mokslinės literatūros apžvalgos bei tarptautinių “Europos socialinio” (European Social Survey), “Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją” (Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe) tyrimų duomenų pagrindu ketiname išanalizuoti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninės įtraukties Lietuvoje veiksnius. Kokybinių interviu pagrindu numatome ištirti technologijas naudojančių vyresnio amžiaus žmonių paskatas ir kliūtis, juos paskatinusių žmonių patirtį, technologijų vaidmenį palaikant ir plečiant socialinius tinklus, stiprinant socialinę įtrauktį, taip pat atskleisti subjektyvias technologinės atskirties priežastis ir galimybes pritaikyti gerąją patirtį. Tyrimo rezultatai bus naudingi socialinės politikos formuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms, mažinant tiek skaitmeninę, tiek socialinę vyresnio amžiaus žmonių atskirtį.
Rezultatai
Mokslinės publikacijos
• Gedvilaitė-Kordušienė, M., Rapolienė, G. 2023. Digital Engagement of Older Adults in Lithuania: Obstacles and Support Opportunities. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 27, p. 38–57.
• Rapolienė, G., Gedvilaitė-Kordušienė, M., Tretjakova, V. 2023. Barriers of Information and Communication Technologies (ICT): Narratives of Older Users and Their Facilitators. Romanian Journal of Communication and Public Relations, 25(3), p. 7–23.
Viešosios politikos pasiūlymai
Kaip padidinti vyresnių žmonių skaitmeninę įtrauktį?
Reikminių tyrimų projektai
Kultūra ir visuomenės gerovė: kultūros ir kūrybinių industrijų socialinis poveikis ir jo matavimas
Projekto komanda: dr. Lilija Kublickienė (projekto vadovė, LSMC Sociologijos institutas), dr. Ingrida Gečienė-Janulionė, dr. Laima Nevinskaitė, dr. Tadas Šarūnas (visi – Vilniaus universitetas)
Projekto partneris: Vilniaus universitetas
Laikotarpis: 2024 07 01 – 2025 12 31
Finansavimo šaltinis: LMT Reikminių tyrimų (Nr. S-REP-24-3)
Pavadinimas EN kalba: Culture and public well-being: the social impact of the cultural and creative industries and its measurement
Santrauka
Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorius yra svarbus darbo vietų ir pajamų šaltinis, be to, jis daro įtaką platesnei ekonomikai, būdamas inovacijų varomąja jėga, kūrybinių įgūdžių šaltiniu. Be ekonominio poveikio, KKI taip pat turi didelį socialinį poveikį – nuo visuomenės sveikatos ir gerovės palaikymo iki socialinės įtraukties ir vietos socialinio kapitalo skatinimo. Tačiau dėl tyrimų, mokslinių įrodymų bei metodinių priemonių, kurios leistų išmatuoti kuriamą KKI socialinį poveikį, trūkumo šis sektorius išlieka nepakankamai įvertintas. Tyrimo „Kultūra ir visuomenės gerovė: kultūros ir kūrybinių industrijų socialinis poveikis ir jo matavimas“ tikslas – ištirti Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų socialinį poveikį skirtingoms visuomenės grupėms bei sukurti kultūros ir kūrybinių industrijų veiklos socialinio poveikio nustatymo metodiką. Tyrimo uždaviniai: 1) Identifikuoti KKI socialinio poveikio vertinimo pagrindinius aspektus ir juos atspindinčius indikatorius; 2) Ištirti Lietuvos KKI socialinį poveikį skirtingoms visuomenės grupėms bei šių industrijų indėlį sprendžiant aktualius socialinius iššūkius; 3) Sukurti KKI veiklos socialinio poveikio nustatymo metodinę priemonę; 4) Remiantis tyrimų rezultatais, suformuluoti rekomendacijas dėl priemonių, skatinančių teigiamą KKI poveikį skirtingoms visuomenės grupėms; 5) Viešinti projekto rezultatus tikslinėms auditorijoms (KKI atstovai, mokslo bendruomenė) ir plačiajai visuomenei. Sukurta KKI socialinio poveikio matavimo metodika suteiks galimybę KKI atstovams, politikos formuotojams atlikti mokslu grįstą KKI socialinio poveikio vertinimą bei stebėseną ir užtikrinti įrodymais grįstos politikos formavimą, efektyvų lėšų ir paskatų planavimą. Remiantis tyrimo rezultatais, bus identifikuos priemonės potencialiai didinančios teigiamą socialinį KKI veiklos poveikį skirtingoms visuomenės grupėms. Taip pat tyrimas prisidės prie KKI potencialo kurti socialinį poveikį svarbos aktualizavimo visuomenėje.
LMT aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai projektai
Turizmo sektoriaus pokyčiai ir perspektyvos po COVID-19 pandemijos
Projekto komanda: dr. Darius Liutikas (vadovas), dr. Donatas Burneika, dr. Edikas Kriaučiūnas, dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė, dr. Viktorija Baranauskienė
Laikotarpis: 2021 11 03 – 2023 09 01
Finansavimo šaltinis: LMT aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai projektai (Nr. 01.2.2-LMT-K-718-05-0057)
Pavadinimas EN kalba: Changes and Prospects in the Tourism Sector Following the COVID-19 Pandemic
Santrauka
Projekto tikslas yra išanalizuoti vietinio ir atvykstamojo turizmo sektoriaus vystymosi galimybes po COVID-19 pandemijos ir pasiūlyti inovatyvias turizmo sektoriaus veiklos formas, susijusias su naujomis technologijomis, paslaugomis ir produktais. Turizmo sektorius yra vienas iš labiausiai nukentėjusiųjų sektorių dėl COVID-19 pasaulinės pandemijos. Kadangi turizmo sektoriaus perspektyvos labai priklauso nuo jo atsinaujinimo ir inovacijų diegimo, projekto dalyviai daugiausia dėmėsio ir skiria šiems sektoriaus aspektams. Analizuojant sektoriaus ateities galimybes, reikalinga atsižvelgti ne tik į pasikeitusią socialinę ir sveikatos aplinką, bet ir įvertinti aplinkosaugos, prisitaikymo prie klimato kaitos, skaitmeninimo iššūkius. Turizmo inovacijų kūrimas ir diegimas yra neįmanomas be inovatyvios ir kūrybingos visuomenės, tad projektu siekiama įvertinti ne tik teigiamą inovacijų naudą, bet ir socialines grėsmes ir rizikas, bei pasiūlyti jų suvaldymo priemones.
Tyrimo metu buvo tiriama Lietuvos atvykstamojo ir vietinio turizmo raida pandeminiu ir po pandeminiu laikotarpiu. Nustatyta, kad poveikis turizmo sektoriui buvo nevienareikšmis ir ne būtinai neigiamas. Be to kad pandemija suteikė progą kai kurios vietos turizmo veiklos, ji taip pat buvo tam tikras stimulas inovacijoms ir pokyčiams. Analizuot valstybės parama ir jos nauda, kuri, nors buvo labai svarbi, kaip rodo preliminarūs rezultatai, nebuvo adekvačiai paskirstyta visiems turizmo sektoriaus veikėjams.
Rezultatai
Mokslo studija
Liutikas, D., Pociūtė-Sereikienė, G., Baranauskienė, V., Kriaučiūnas, E., Burneika, D. 2023. Turizmas Lietuvoje. Pokyčiai ir perspektyvos besikeičiančiame pasaulyje. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centras. ISBN 978-609-8324-07-5.
Mokslinės publikacijos
• Kriaučiūnas, E., Liutikas, D., Burneika, D. 2023. The Impact of Covid-19 on the Tourism and Accommodation Sector in Lithuanian Rural Areas. Tourism: An International Interdisciplinary Journal, 71(3), p. 618–633.
• Pociūtė-Sereikienė, G., Baranauskienė, V., Liutikas, D., Kriaučiūnas, E., Burneika, D. 2022. Challenges of the tourism sector in Lithuania in the context of the COVID-19 pandemic: State aid instruments and the efficiency of the tourism business support. European Spatial Research and Policy, 29(2), p. 235–270.
• Pociūtė-Sereikienė, G., Liutikas, D., Baranauskienė, V. 2024. Navigating Tourism Innovations in the Post-COVID-19 Era: A Case Study of Lithuania. Quaestiones Geographicae, 43, p. 37–48.
Žurnalistiniai straipsniai
• Liutikas, D. 2023. Turizmo pokyčiai besikeičiančiame pasaulyje. Kaip keisis turistų patirtys ateityje? National Geographic Lietuva.
• Liutikas, D. 2023. Naujos idėjos turizmo sektoriuje. Ko išmokė pandemija? IQ.
Podoktorantūros stažuotės
Senėjimas namuose: vienų gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų perspektyva
Santrauka
Projektu siekiama atskleisti vienų gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų senėjimo namuose patirtis kompleksinės sąveikos tarp įsitraukimo į bendruomenę, technologinių sprendimų panaudojimo ir socialinės paramos prieinamumo kontekste. Technologijos suprantamos plačiąja prasme ir apima įvairius technologinius sprendimus nuo elektroninių prietaisų ir programėlių, elektroninių produktų ir paslaugų (pavyzdžiui, e. sveikata ir kt. e. paslaugos) iki sudėtingesnių inžinerinių sprendimų (pavyzdžiui, robotika, išmanieji namai ir kt.). Tyrimas bus atliekamas Lietuvoje ir Italijoje – dviejose šalyse, pasižyminčiose panašiomis kultūrinėmis nuostatomis ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų globos atžvilgiu, tačiau skirtinga socialinių paslaugų sistemų raidos istorija, ilgalaikės globos organizavimo tradicijomis bei socialiniu kontekstu. Rezultatai atskleis vienų gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų senėjimo namuose patirčių įvairovę, leis pagerinti jų gyvenimo kokybę ir padės geriau suprasti sėkmingo senėjimo namuose prielaidas.
Tautinių mažumų jaunimo identitetų trajektorijos: nuo regioninio iki viršnacionalinio (Šalčininkų rajono atvejis)
Stažuotojas: dr. Vidmantas Vyšniauskas
Stažuotės vadovė: dr. Kristina Šliavaitė
Laikotarpis: 2024 02 01 – 2026 01 31 (Nr. S-PD-24-57)
Pavadinimas EN kalba: Identities of National Minority Youths: From Regional to Supranational (the Case of Šalcininkai District)
Santrauka
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog vyresnių kartų žmonių, priklausančių tautinėms mažumoms, identitetas yra pakankamai nuodugniai ištirtas. Tačiau jauni žmonės (t. y. gimę 1990 m. ir vėlesniu laikotarpiu) dėl savo amžiaus arba nebuvo įtraukiami į šiuos identiteto tyrimus, arba jų reprezentacija šiuose tyrimuose buvo menka. Todėl šiuo metu sunku susidaryti aiškų vaizdą apie tautinių mažumų jaunimo identitetą. Yra labai svarbu kuo geriau suprasti šių jaunų žmonių identifikavimosi trajektorijas. Šios žinios gali padėti Lietuvos valstybės institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms pakoreguoti savo politiką, teikiamas paslaugas ir kokybiškiau atliepti iš tautinių mažumų kilusio jaunimo poreikius. Atsižvelgiant į įvardintą mokslinio žinojimo stygių, šiame tyrime keliamas tikslas ištirti Lietuvoje gimusio ir Šalčininkų rajone gyvenančio iš etninių mažumų kilusio jaunimo identifikavimosi trajektorijas fokusuojantis į jų tendencijas saistytis su tam tikra teritorija ir bendruomene.
Rezultatai
Mokslinės publikacijos
Vyšniauskas, V., Pilarczyk-Palaitis, A. (2024). Contemporary Self-identification as a “Tutejszy” in Southeastern Lithuania. Český lid, 111(2), p. 173–198.
Vidurinio amžiaus moterų senėjimo nerimo tyrimas: naudojamos įveikos strategijos ir susiję
veiksniai
Stažuotoja: dr. Goda Gegieckaitė
Stažuotės vadovė: dr. Gražina Rapolienė
Laikotarpis: 2024 03 01 – 2026 02 28 (Nr. S-PD-24-58)
Pavadinimas EN kalba: Exploring middle-aged women’s aging anxiety: used coping strategies and associated factors
Santrauka
Visuomenės sėkmingo senėjimo skatinimas yra vienas iš prioritetų sparčiai senstančiose Vakarų visuomenėse. Nustatyta, kad žmonių senėjimo nerimas neigiamai veikia sėkmingą senėjimą vėlesniame amžiuje, todėl šią problemą svarbu suprasti ir spręsti. Senėjimo nerimas apibrėžiamas kaip susirūpinimas ir numatymas neigiamų praradimų atsirandančių dėl senėjimo (Lasher & Faulkender, 1993). Atsižvelgiant į tai, kad vidurinio amžiaus moterys patiria specifinį spaudimą visuomenėje ir nerimą dėl su amžiumi susijusių pokyčių, reikalingi tyrimai tikslingai tiriantys vidurinio amžiaus moterų senėjimo nerimą. Nors yra atlikta senėjimo nerimo rizikos veiksnių tyrimų, įveikos strategijos, naudojamos senėjimo nerimui įveikti ir su tuo susiję veiksniai yra ypatingai mažai tirti. Siūlomo projekto tikslas – ištirti veiksnius, susijusius su vidurinio amžiaus moterų senėjimo nerimu ir su juo susijusias įveikos strategijas. Projekto tikslams pasiekti bus atliekamas kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Projekto uždaviniai bus nustatyti ir išanalizuoti veiksnius, susijusius su senėjimo nerimu ir taikomomis senėjimo nerimo įveikos strategijomis tarp vidutinio amžiaus moterų ir išanalizuoti ryšį tarp senėjimo nerimo, taikomų įveikos strategijų ir depresijos bei nerimo simptomų. Taip pat bus analizuojami galimi senėjimo nerimo, naudojamų įveikos strategijų ir kitų veiksnių skirtumai skirtingais vidurinio amžiaus tarpsniais.