Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos projektai
Lietuvos sociologijos istorija: asmenybės ir institucionalizacija
Projekto komanda: dr. Diana Janušauskienė (vadovė), dr. Inga Gaižauskaitė, dr. Anna Lipnevič, dr. Giedrė Plepytė-Davidavičienė, dokt. Agota Vaitkienė
Laikotarpis: 2025 10 01 – 2029 06 31
Finansavimo šaltinis: LMT Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 m. programa (Nr. S-LISm-25-23)
Pavadinimas EN kalba: History of Lithuanian Sociology: Personalities and Institutionalization
Santrauka
Šiuo tyrimu yra siekiama ištirti ir susisteminti Lietuvos sociologijos istoriją. Ypatingas dėmesys projekte yra skiriamas mokslininkų asmenybių išryškinimui, disciplinos institucionalizacijos ir profesionalizacijos raidos ir ypatumų analizei bei disciplinos socialinio poveikio įvertinimui. Pirmą kartą Lietuvos sociologijos istorijoje bus renkami ir tiriami vyresniosios kartos sociologų prisiminimai bei vykdoma išsami sociologų mokslininkų apklausa. Tyrime, apjungiant sociologijos ir istorijos mokslų prieigas, taip pat yra tiriami archyviniai duomenys. Numatoma sukurti atviros prieigos Lietuvos sociologijos istorijos duomenų bazę, apimančią mokslinius šaltinius, istorinius dokumentus ir kitus sociologijos vystymąsi dokumentuojančius duomenis.
Lietuvos miestų sistema: imigracijos iš trečiųjų šalių įtaka raidos perspektyvoms
Projekto komanda: dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė (vadovė), dr. Donatas Burneika, dr. Rūta Ubarevičienė, dr. Simona Ščerbinskaitė, dokt. Dovydas Vidzbelis
Laikotarpis: 2025 10 01 – 2027 11 30
Finansavimo šaltinis: LMT Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 m. programa (Nr. S-LISm-25-27)
Pavadinimas EN kalba: The Lithuanian Urban System: the Impact of Immigration from Third Countries on Development Prospects
Santrauka
Pagrindinis tyrimo objektas – Lietuvos miestai – kaip socio-erdviniai dariniai, per pastaruosius penkerius metus (2019–2024) patiriantys demografines ir socioekonomines transformacijas, kurias lemia netikėtos ir menkai reguliuojamos imigracijos tendencijos. Tyrimas grindžiamas imigracijos, kaip išorinio veiksnio, galinčio reikšmingai paveikti miestų raidą priklausomai nuo esamos socialinės struktūros, imigrantų sudėties bei vietos veikėjų sprendimų, analize. Tyrimo tikslas – atskleisti pagrindinius veiksnius, formavusius pastarųjų metų imigracijos srautus ir jų įtaką Lietuvos miestų raidos kryptims. Projekto metu bus siekiama nustatyti imigrantų iš trečiųjų šalių regioninį pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje ir skirtingo rango miestų erdvėse, anksčiau vykusių etninės ir profesinės segregacijos kontekste. Tyrimu siekiama atsakyti į klausimą, kokie veiksniai lemia imigrantų bendruomenių integraciją ir (ar) segregaciją skirtingo dydžio Lietuvos miestuose, ir kokią įtaką šiems procesams daro vietos politikos, verslo bei nevyriausybinių organizacijų lyderiai, taip atskleidžiant žmogiškojo veiksnio vaidmenį miestų raidos procesuose. Etaloniniais miestais ketinama pasirinkti skirtingo dydžio (rango) miestus, kuriuose pastaraisiais metais fiksuojami didžiausi imigrantų srautai. Remiantis kiekybine analize bus įvertintos imigracijos charakteristikos miestų erdvėse, o pusiau struktūruoti interviu su vietos veikėjais padės atskleisti jų požiūrį į tai, kaip imigrantai veikia arba gali veikti miesto sistemos plėtros kryptis. Kokybinio tyrimo pagalba bus siekiama suprasti, kokios sąlygos lemia sėkmingą arba problemišką skirtingų tautinių grupių integraciją, vertinant ją vietos valdžios, bendruomenių bei verslo sektoriaus atstovų akimis.
Suprasti imigraciją: didieji duomenys socialinių ir demografinių imigracijos procesų Lietuvoje tyrime
Projekto komanda: Vytenis Juozas Deimantas (vadovas), dr. Aušra Maslauskaitė, dokt. Dmytro Mamaiev, dokt. Olga Novash, dokt. Ugnė Gudžinskaitė
Laikotarpis: 2025 10 01 – 2028 10 31
Finansavimo šaltinis: LMT Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 m. programa (Nr. S-LISm-25-20)
Pavadinimas EN kalba: Understanding Immigration: Big Data in the Study of Social and Demographic Immigration Processes in Lithuania (SIDI-LT)
Santrauka
Pastaraisiais metais Lietuva išgyvena reikšmingą virsmą iš emigracijos šalies į naują imigracijos kryptį. Siekiant geriau suprasti šiuos pokyčius, projektas analizuos, kaip imigracija veikia Lietuvos visuomenę demografiniu, socialiniu ir politiniu lygmenimis, pasitelkiant didžiųjų duomenų analizę ir skaičiuojamųjų socialinių mokslų (computational social science) metodus. Tyrimas remiasi integruotu požiūriu, apjungiančiu administracinius (pvz., registrai) ir skaitmeninius duomenų šaltinius (pvz., internetinės žiniasklaidos tekstai, socialiniai tinklai, internetinių paieškų duomenys). Projekte bus kuriami imigrantų demografiniai-socialiniai profiliai, vertinami teritoriniai (savivaldybių/apskričių) skirtumai bei atliekama sentimentų analizė, siekiant nustatyti, kaip visuomenė priima imigrantus. Bus ištirtos migracijos tendencijos, jų poveikis gyventojų struktūrai ir naratyvai viešojoje erdvėje, susiję su imigracija. Tyrimas pasižymi metodologiniu naujumu – pirmą kartą Lietuvoje sistemingai taikomi skaičiuojamųjų socialinių mokslų metodai migracijos tyrimuose. Gautos įžvalgos prisidės prie migracijos politikos formavimo, skatins įrodymais grįstą sprendimų priėmimą ir padės stiprinti socialinę sanglaudą bei integraciją Lietuvoje.
LMT Mokslininkų grupių projektai
Etniškumas ir socialinis (ne)teisingumas miestų erdvėse: istorinių ir šiandienos procesų analizė (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atvejai)
Projekto komanda: dr. Kristina Šliavaitė (vadovė), dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Andrius Marcinkevičius, dokt. Kornelija Čepytė
Laikotarpis: 2024 09 01 – 2027 08 31
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-24-28)
Pavadinimas EN kalba: Ethnicity and social (in)justice in the urban spaces: investigation of historical and comtemporary processes (the cases of Vilnius, Kaunas, Klaipėda)
Santrauka
Projekto metu tirsime socialinės-etninės diferenciacijos ir segregacijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose istorinius ir šiandieninius procesus. Planuojamas kelių krypčių tyrimas: a) mokslinės literatūros, publikuotų šaltinių (surašymų, spaudos) ir archyvinių (istorinių) šaltinių analizė, b) konkrečių miestų rajonų socialinės, švietimo, kultūrinės, apsaugos nuo nusikalstamumo politikos ir priemonių analizė, c) lauko tyrimas atliekant interviu ir stebėjimus tikslingai pasirinktuose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų rajonuose, kuriems būdinga etninė ir socialinė gyventojų įvairovė. Projekte siekiama išsiaiškinti ar ir kaip skirtingų kartų ir tautybių miestų rajonų gyventojai diferencijuoja miestų rajonus/kaimynystes pagal etninius, kultūrinius, socialinius kriterijus bei suteikiamas prieigas prie paslaugų. Platesne prasme tyrimas atskleis ar ir kaip miestų erdvės matomos ir patiriamos kaip socialiai, ekonomiškai ir etniškai diferencijuotos ir tuo pačiu apsprendžiančios jų gyventojų socialinio mobilumo galimybes.
Užimtumo iššūkiai ir atsparumas darbo rinkoje: socialiniai ir individualūs ištekliai bei jų stiprinimo kryptys
Projekto komanda: dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė (vadovė), dr. Arūnas Pocius, dr. Dalia Bagdžiūnienė, dr. Irena Blaževičė, dokt. Emilija Webster
Laikotarpis: 2024 09 01 – 2027 08 31
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-24-27)
Pavadinimas EN kalba: Employment challenges and resilience in the labor market: social and individual resources and directions for their strengthening
Santrauka
Pastarieji metai žymi ryškius pokyčius socialinio gyvenimo srityse, įskaitant verslo aplinką ir užimtumą. Todėl aktualu analizuoti užimtumo iššūkius po krizinėje darbo rinkoje, nagrinėti ne tik valstybės institucijų teikiamos pagalbos veiksmingumą, bet ir ieškančių darbo bei dirbančių asmenų atsparumą šiuolaikinėje darbo rinkoje. Atsparumas – asmens gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir sudėtingų situacijų, susijusių su realia ar potencialia darbo netektimi, išlaikyti emocinę pusiausvyrą, pasirinkti ir aktyviai taikyti konstruktyvius situacijų įveikos būdus. Atsparumo darbo rinkoje tyrimai – nauja, aktuali teoriniu ir praktiniu požiūriu sritis, kuri kol kas menkai išvystyta Lietuvoje ir kitose šalyse. Šis projektas – tai pirmasis Lietuvoje atsparumo darbo rinkoje tyrimas, atsižvelgiant į užimtumo statusą ir socialinių bei individualių išteklių specifiką bedarbių ir dirbančiųjų imtyse. Projekto tikslas – išnagrinėti užimtumo iššūkius ir įvertinti bedarbių ir dirbančiųjų atsparumo darbo rinkoje socialinius ir individualius išteklius, reikšmę bei atsparumo stiprinimo kryptis. Svarbiausieji uždaviniai: atlikti kompleksinę Lietuvos darbo rinkos situacijos ir pokyčių analizę; identifikuoti užimtumo iššūkius; parengti ieškančių darbo ir dirbančiųjų atsparumo darbo rinkoje tyrimo modelį; atlikti dvi reprezentatyvias bedarbių ir dirbančiųjų apklausas; atskleisti darbingo amžiaus asmenų atsparumo darbo rinkoje prielaidas. Projekto rezultatai papildys Lietuvos ir užsienio mokslininkų atsparumo darbo rinkoje tyrimus, išryškins teorinį indėlį ir ateities tyrimų kryptis. Empiriškai atskleisti bedarbių ir dirbančių asmenų atsparumo darbo rinkoje veiksniai turės taikomąją vertę įgyvendinant užimtumo politiką ir įveikiant šiuolaikinės darbo rinkos iššūkius.
Būsto poreikio užtikrinimas: problemos ir perspektyvos Lietuvoje
Projekto komanda: dr. Jolanta Aidukaitė (vadovė), dr. Kristina Senkuvienė, dr. Rūta Ubarevičienė
Laikotarpis: 2023 04 01 – 2026 03 31
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-23-37)
Pavadinimas EN kalba: Ensuring Housing Needs: Challenges and Prospects in Lithuania
Santrauka
Projekto tikslas ištirti būsto poreikį Lietuvoje per būsto kaip socialinės teisės / gėrybės prizmę, apimant gyventojų lūkesčius bei būsto politikos formuotojų nuostatas. Būsto poreikis suprantamas kaip neatitikimas tarp esamo būsto ir norimo būsto. Būsto poreikis apima visas būsto valdas (nuosavas būstas, valstybinis / socialinis būstas, nuomojamas būstas privačioje rinkoje). Būstas kaip socialinė teisė suprantamas kaip valstybės įsipareigojimas suteikti orų (adekvatų, kokybišką) būstą kiekvienam piliečiui / gyventojui, nepaisant jo pajamų. Tačiau būstas vis labiau suvokiamas kaip investicija ir prekė, o valstybės atsakomybė garantuoti orų būstą kiekvienam nepriklausomai nuo pajamų mažėja. Todėl kyla klausimai: kaip užtikrinti kiekvieno piliečio teisę į orų būstą? Kokio būsto labiausiai trūksta Lietuvos gyventojams? Koks yra valstybinio / socialinio būsto bei nuomojamo būsto poreikis? Kokios priemonės leidžia geriausiai užtikrinti visuomenės būsto poreikį? Atsakymai į šiuos klausimus leis numatyti ilgalaikius būsto poreikius ir formuoti atitinkamus socialinių problemų būsto srityje spendimus.
Migrantų iš trečiųjų šalių Lietuvoje etninis, nacionalinis, transnacionalinis identitetai ir geopolitinės nuostatos karo Ukrainoje kontekste
Projekto komanda: dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė (vadovė, LSMC Sociologijos institutas), dr. Kristina Garalytė (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas), dr. Krsitina Šliavaitė (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas)
Projekto partneris: Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų institutas
Laikotarpis: 2023 04 03 – 2026 03 31
Finansavimo šaltinis: LMT Mokslininkų grupių projektai (Nr. S-MIP-23-39)
Pavadinimas EN kalba: Ethnic, National and Transnational Identities and Geopolitical Attitudes of Third-country Nationals in Lithuania in the Context of the War in Ukraine
Santrauka
Projekto tikslas – tirti migrantų iš Ukrainos, Baltarusijos bei Indijos etninio, nacionalinio, transnacionalinio identitetų ir geopolitinių nuostatų sąsajas ir jų raišką sąveikoje su priimančia Lietuvos visuomene karo Ukrainoje kontekste. Karas Ukrainoje šiame projekte suprantamas kaip ilgalaikis procesas, prasidėjęs 2014 m. ir apimantis priežastis, eigą, pasekmes, tad net karui pasibaigus bus aktualūs jo vertinimai. Karas Ukrainoje matomas ne tik kaip regioninis, bet kaip globalus įvykis, sukuriantis maisto, energijos ir finansų krizes, perstruktūruojantis pasaulio geopolitinius santykius ir tiesiogiai paliečiantis skirtingų regionų, tiesiogiai ar netiesiogiai paveiktų karo, žmonių gyvenimus ir tapatybes. Trys skirtingos migrantų grupės tyrimui pasirinktos dėl jų skirtingo artumo karo kontekstui ir jų šalių skirtingų karo vertinimų. Tyrimas fokusuosis į etniškai ir regioniškai skirtingas migrantų grupes, kurių geopolitinės nuostatos tikėtina, kad bus įvairios ir galbūt netgi konfiktuojančios. Bus siekiama atskleisti kaip migrantų tapatinimasis ir geopolitinės nuostatos yra veikiamos jų imigracijos į Lietuvą patirčių karo Ukrainoje kontekste. Tai įgalins suprasti skirtingų tyrime dalyvaujančių imigrantų grupių sąlyčio ir konflikto taškus jų karo vertinimų ir tapatinimosi atžvilgiu. Tyrimas yra naujoviškas, nes gilinasi į mažai tirtą temą – tautinių identitetų ir geopolitinių nuostatų sąveiką mikro (žmonių) lygmenyje. Jo aktualumas gali būti grindžiamas tuo, kad jo pagrindu bus galima modeliuoti migrantų sąveikos su Lietuvos visuomene kryptis.
Reikminių tyrimų projektai
Kultūra ir visuomenės gerovė: kultūros ir kūrybinių industrijų socialinis poveikis ir jo matavimas
Projekto komanda: dr. Lilija Kublickienė (projekto vadovė, LSMC Sociologijos institutas), dr. Ingrida Gečienė-Janulionė, dr. Laima Nevinskaitė, dr. Tadas Šarūnas (visi – Vilniaus universitetas)
Projekto partneris: Vilniaus universitetas
Laikotarpis: 2024 07 01 – 2025 12 31
Finansavimo šaltinis: LMT Reikminių tyrimų (Nr. S-REP-24-3)
Pavadinimas EN kalba: Culture and public well-being: the social impact of the cultural and creative industries and its measurement
Santrauka
Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorius yra svarbus darbo vietų ir pajamų šaltinis, be to, jis daro įtaką platesnei ekonomikai, būdamas inovacijų varomąja jėga, kūrybinių įgūdžių šaltiniu. Be ekonominio poveikio, KKI taip pat turi didelį socialinį poveikį – nuo visuomenės sveikatos ir gerovės palaikymo iki socialinės įtraukties ir vietos socialinio kapitalo skatinimo. Tačiau dėl tyrimų, mokslinių įrodymų bei metodinių priemonių, kurios leistų išmatuoti kuriamą KKI socialinį poveikį, trūkumo šis sektorius išlieka nepakankamai įvertintas. Tyrimo „Kultūra ir visuomenės gerovė: kultūros ir kūrybinių industrijų socialinis poveikis ir jo matavimas“ tikslas – ištirti Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų socialinį poveikį skirtingoms visuomenės grupėms bei sukurti kultūros ir kūrybinių industrijų veiklos socialinio poveikio nustatymo metodiką. Tyrimo uždaviniai: 1) Identifikuoti KKI socialinio poveikio vertinimo pagrindinius aspektus ir juos atspindinčius indikatorius; 2) Ištirti Lietuvos KKI socialinį poveikį skirtingoms visuomenės grupėms bei šių industrijų indėlį sprendžiant aktualius socialinius iššūkius; 3) Sukurti KKI veiklos socialinio poveikio nustatymo metodinę priemonę; 4) Remiantis tyrimų rezultatais, suformuluoti rekomendacijas dėl priemonių, skatinančių teigiamą KKI poveikį skirtingoms visuomenės grupėms; 5) Viešinti projekto rezultatus tikslinėms auditorijoms (KKI atstovai, mokslo bendruomenė) ir plačiajai visuomenei. Sukurta KKI socialinio poveikio matavimo metodika suteiks galimybę KKI atstovams, politikos formuotojams atlikti mokslu grįstą KKI socialinio poveikio vertinimą bei stebėseną ir užtikrinti įrodymais grįstos politikos formavimą, efektyvų lėšų ir paskatų planavimą. Remiantis tyrimo rezultatais, bus identifikuos priemonės potencialiai didinančios teigiamą socialinį KKI veiklos poveikį skirtingoms visuomenės grupėms. Taip pat tyrimas prisidės prie KKI potencialo kurti socialinį poveikį svarbos aktualizavimo visuomenėje.
Podoktorantūros stažuotės
Senėjimas namuose: vienų gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų perspektyva
Santrauka
Projektu siekiama atskleisti vienų gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų senėjimo namuose patirtis kompleksinės sąveikos tarp įsitraukimo į bendruomenę, technologinių sprendimų panaudojimo ir socialinės paramos prieinamumo kontekste. Technologijos suprantamos plačiąja prasme ir apima įvairius technologinius sprendimus nuo elektroninių prietaisų ir programėlių, elektroninių produktų ir paslaugų (pavyzdžiui, e. sveikata ir kt. e. paslaugos) iki sudėtingesnių inžinerinių sprendimų (pavyzdžiui, robotika, išmanieji namai ir kt.). Tyrimas bus atliekamas Lietuvoje ir Italijoje – dviejose šalyse, pasižyminčiose panašiomis kultūrinėmis nuostatomis ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų globos atžvilgiu, tačiau skirtinga socialinių paslaugų sistemų raidos istorija, ilgalaikės globos organizavimo tradicijomis bei socialiniu kontekstu. Rezultatai atskleis vienų gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų senėjimo namuose patirčių įvairovę, leis pagerinti jų gyvenimo kokybę ir padės geriau suprasti sėkmingo senėjimo namuose prielaidas.
Tautinių mažumų jaunimo identitetų trajektorijos: nuo regioninio iki viršnacionalinio (Šalčininkų rajono atvejis)
Stažuotojas: dr. Vidmantas Vyšniauskas
Stažuotės vadovė: dr. Kristina Šliavaitė
Laikotarpis: 2024 02 01 – 2026 01 31 (Nr. S-PD-24-57)
Pavadinimas EN kalba: Identities of National Minority Youths: From Regional to Supranational (the Case of Šalcininkai District)
Santrauka
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog vyresnių kartų žmonių, priklausančių tautinėms mažumoms, identitetas yra pakankamai nuodugniai ištirtas. Tačiau jauni žmonės (t. y. gimę 1990 m. ir vėlesniu laikotarpiu) dėl savo amžiaus arba nebuvo įtraukiami į šiuos identiteto tyrimus, arba jų reprezentacija šiuose tyrimuose buvo menka. Todėl šiuo metu sunku susidaryti aiškų vaizdą apie tautinių mažumų jaunimo identitetą. Yra labai svarbu kuo geriau suprasti šių jaunų žmonių identifikavimosi trajektorijas. Šios žinios gali padėti Lietuvos valstybės institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms pakoreguoti savo politiką, teikiamas paslaugas ir kokybiškiau atliepti iš tautinių mažumų kilusio jaunimo poreikius. Atsižvelgiant į įvardintą mokslinio žinojimo stygių, šiame tyrime keliamas tikslas ištirti Lietuvoje gimusio ir Šalčininkų rajone gyvenančio iš etninių mažumų kilusio jaunimo identifikavimosi trajektorijas fokusuojantis į jų tendencijas saistytis su tam tikra teritorija ir bendruomene.
Rezultatai
Mokslinės publikacijos
Vyšniauskas, V., Pilarczyk-Palaitis, A. (2024). Contemporary Self-identification as a “Tutejszy” in Southeastern Lithuania. Český lid, 111(2), p. 173–198.
Vidurinio amžiaus moterų senėjimo nerimo tyrimas: naudojamos įveikos strategijos ir susiję
veiksniai
Stažuotoja: dr. Goda Gegieckaitė
Stažuotės vadovė: dr. Gražina Rapolienė
Laikotarpis: 2024 03 01 – 2026 02 28 (Nr. S-PD-24-58)
Pavadinimas EN kalba: Exploring middle-aged women’s aging anxiety: used coping strategies and associated factors
Santrauka
Visuomenės sėkmingo senėjimo skatinimas yra vienas iš prioritetų sparčiai senstančiose Vakarų visuomenėse. Nustatyta, kad žmonių senėjimo nerimas neigiamai veikia sėkmingą senėjimą vėlesniame amžiuje, todėl šią problemą svarbu suprasti ir spręsti. Senėjimo nerimas apibrėžiamas kaip susirūpinimas ir numatymas neigiamų praradimų atsirandančių dėl senėjimo (Lasher & Faulkender, 1993). Atsižvelgiant į tai, kad vidurinio amžiaus moterys patiria specifinį spaudimą visuomenėje ir nerimą dėl su amžiumi susijusių pokyčių, reikalingi tyrimai tikslingai tiriantys vidurinio amžiaus moterų senėjimo nerimą. Nors yra atlikta senėjimo nerimo rizikos veiksnių tyrimų, įveikos strategijos, naudojamos senėjimo nerimui įveikti ir su tuo susiję veiksniai yra ypatingai mažai tirti. Siūlomo projekto tikslas – ištirti veiksnius, susijusius su vidurinio amžiaus moterų senėjimo nerimu ir su juo susijusias įveikos strategijas. Projekto tikslams pasiekti bus atliekamas kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Projekto uždaviniai bus nustatyti ir išanalizuoti veiksnius, susijusius su senėjimo nerimu ir taikomomis senėjimo nerimo įveikos strategijomis tarp vidutinio amžiaus moterų ir išanalizuoti ryšį tarp senėjimo nerimo, taikomų įveikos strategijų ir depresijos bei nerimo simptomų. Taip pat bus analizuojami galimi senėjimo nerimo, naudojamų įveikos strategijų ir kitų veiksnių skirtumai skirtingais vidurinio amžiaus tarpsniais.