Vykdomi LMT Mokslininkų grupių projektai
Būsto poreikio užtikrinimas: problemos ir perspektyvos Lietuvoje
Projekto vadovė: vyriausioji m. d. dr. Jolanta Aidukaitė
Projekto trukmė: 2023 04 01 – 2026 03 31
Nr. P-MIP-23-293, LMT mokslininkų grupių projektai
Vykdytojai: vyriausioji m. d. dr. Jolanta Aidukaitė, jaunesnioji m. d. dr. Kristina Senkuvienė ir vyresnioji m. d. dr. Rūta Ubarevičienė
Santrauka:
Projekto tikslas ištirti būsto poreikį Lietuvoje per būsto kaip socialinės teisės / gėrybės prizmę, apimant gyventojų lūkesčius bei būsto politikos formuotojų nuostatas. Būsto poreikis suprantamas kaip neatitikimas tarp esamo būsto ir norimo būsto. Būsto poreikis apima visas būsto valdas (nuosavas būstas, valstybinis / socialinis būstas, nuomojamas būstas privačioje rinkoje). Būstas kaip socialinė teisė suprantamas kaip valstybės įsipareigojimas suteikti orų (adekvatų, kokybišką) būstą kiekvienam piliečiui / gyventojui, nepaisant jo pajamų. Tačiau būstas vis labiau suvokiamas kaip investicija ir prekė, o valstybės atsakomybė garantuoti orų būstą kiekvienam nepriklausomai nuo pajamų mažėja. Todėl kyla klausimai: kaip užtikrinti kiekvieno piliečio teisę į orų būstą? Kokio būsto labiausiai trūksta Lietuvos gyventojams? Koks yra valstybinio / socialinio būsto bei nuomojamo būsto poreikis? Kokios priemonės leidžia geriausiai užtikrinti visuomenės būsto poreikį? Atsakymai į šiuos klausimus leis numatyti ilgalaikius būsto poreikius ir formuoti atitinkamus socialinių problemų būsto srityje spendimus.
Migrantų iš trečiųjų šalių Lietuvoje etninis, nacionalinis, transnacionalinis identitetai ir geopolitinės nuostatos karo Ukrainoje kontekste
Projekto vadovė: dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė
Projekto trukmė: 2023 04 03 – 2026 03 31
Nr. S-MIP-23-39, LMT mokslininkų grupių projektai
Projekto partneris – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas.
Vykdytojai: dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė (LSMC Sociologijos institutas), specialistė Janina Koliato (LSMC Sociologijos institutas), dr. Kristina Garalytė (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas), dr. Kristina Šliavaitė (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas).
Santrauka:
Projekto tikslas – tirti migrantų iš Ukrainos, Baltarusijos bei Indijos etninio, nacionalinio, transnacionalinio identitetų ir geopolitinių nuostatų sąsajas ir jų raišką sąveikoje su priimančia Lietuvos visuomene karo Ukrainoje kontekste. Karas Ukrainoje šiame projekte suprantamas kaip ilgalaikis procesas, prasidėjęs 2014 m. ir apimantis priežastis, eigą, pasekmes, tad net karui pasibaigus bus aktualūs jo vertinimai. Karas Ukrainoje matomas ne tik kaip regioninis, bet kaip globalus įvykis, sukuriantis maisto, energijos ir finansų krizes, perstruktūruojantis pasaulio geopolitinius santykius ir tiesiogiai paliečiantis skirtingų regionų, tiesiogiai ar netiesiogiai paveiktų karo, žmonių gyvenimus ir tapatybes. Trys skirtingos migrantų grupės tyrimui pasirinktos dėl jų skirtingo artumo karo kontekstui ir jų šalių skirtingų karo vertinimų. Tyrimas fokusuosis į etniškai ir regioniškai skirtingas migrantų grupes, kurių geopolitinės nuostatos tikėtina, kad bus įvairios ir galbūt netgi konfiktuojančios. Bus siekiama atskleisti kaip migrantų tapatinimasis ir geopolitinės nuostatos yra veikiamos jų imigracijos į Lietuvą patirčių karo Ukrainoje kontekste. Tai įgalins suprasti skirtingų tyrime dalyvaujančių imigrantų grupių sąlyčio ir konflikto taškus jų karo vertinimų ir tapatinimosi atžvilgiu. Tyrimas yra naujoviškas, nes gilinasi į mažai tirtą temą – tautinių identitetų ir geopolitinių nuostatų sąveiką mikro (žmonių) lygmenyje. Jo aktualumas gali būti grindžiamas tuo, kad jo pagrindu bus galima modeliuoti migrantų sąveikos su Lietuvos visuomene kryptis.
(Ne)tapti tėvu: Lietuvos vyrų prokreacinė elgsena ir bevaikystės patirtys
Projekto vadovas: dr. D. Stumbrys
Laikotarpis: 2022 07 01 – 2024 06 30
Nr. P-MIP-22-286, LMT mokslininkų grupių projektai
Vykdytojai: dr. D. Stumbrys, dr. Gražina Rapolienė, dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Vaida Tretjakova, dr. Lina Šumskaitė.
Pavadinimas EN kalba: (Not) to Become a Father: Lithuanian Men’s Procreative Behavior and Experiences of Childlessness
Santrauka:
Vyrų prokreacinės elgsenos ir bevaikystės patirčių temos itin retai patenka į sociologinių tyrimų lauką, tradiciškai sutelktą ties moterimis. Ši tendencija stebima tiek Lietuvos, tiek užsienio tyrimuose. Lietuvoje yra atlikti keli kokybiniai tyrimai vyrų prokreacinės elgsenos ir tėvystės tapatumo tema, tačiau šie tyrimai buvo nereprezentatyvūs ir skirti nagrinėti tik kelis siaurus šio tyrimų lauko aspektus. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse trūksta duomenų apie vyrų gimstamumą. Duomenys apie vyrų biologinių vaikų skaičių, vaikų gimimo seką ne visuomet registruojami, todėl laikomi netiksliais. Šio projekto tikslas – įvertinti vyrų prokreacinės elgsenos bruožus Lietuvoje, nustatyti ją lemiančius individualius, šeiminius ir socio-kultūrinius veiksnius ir atskleisti subjektyvias vyrų bevaikystės patirtis. Projektui bus naudojami a) Europos socialinio tyrimo 2018 m. viešai prieinami duomenys, leisiantys nustatyti gyventojų požiūrius į vaikų neturinčius vyrus; b) Kartų ir šeimų tyrimo 2019 m. reprezentatyvios apklausos duomenys, leisiantys nagrinėti viduriniosios kartos vyrų partnerystės ir vaikų susilaukimo įvykius, prokreacinius lūkesčius ir šeiminius lyčių vaidmenis; c) bei pirmą kartą Lietuvoje atliekamo kokybinio tyrimo apie vyrų bevaikystę duomenys, leisiantys atskleisti subjektyvias vyrų bevaikystės patirtis. Planuojami tyrimai svariai prisidės prie situacijos pažinimo Lietuvoje bei tarptautinės mokslinės diskusijos. Projekto rezultatai ypač svarbūs praktiniu aspektu – svarstant šeimos politikos klausimus, planuojant į vyrus orientuotas gimstamumo didinimo priemones.
Jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos socioekonominiai veiksniai Lietuvoje (YOUTH_CHANCE_LT)
Projekto vadovė: dr. Rūta Brazienė
Laikotarpis: 2022 04 01 – 2024 10 31
Nr. P-MIP-22-332, LMT mokslininkų grupių projektai
Vykdytojai: dr. Rūta Brazienė, dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, dr. Arūnas Pocius, Sonata Vyšniauskienė, Justina Krauledaitė
Pavadinimas EN kalba: Socio-economic Factors of Youth Life Chances Differentiation (YOUTH_CHANCE_LT)
Santrauka:
Projekto tikslas – atskleisti Lietuvos jaunimo (18-35 metų amžiaus) gyvenimiškų galimybių diferenciacijos socio-ekonominius veiksnius. Jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos socio-ekonominių veiksnių tyrimui atlikti bus remiamasi daugiapakopiu teoriniu tyrimo modeliu, kuris makro lygmeniu apims kompleksišką struktūrinių, institucinių ir kultūrinių veiksnių analizę bei bus nagrinėjami įvairūs ekonominiai ir socialiniai rodikliai (BVP, nedarbo lygis, jaunimo nedarbo lygis, etc.), mezo lygmeniu bus nagrinėjamas šeimos ir bendruomenės vaidmuo Mikro lygmeniu bus orientuojamasi į individualias jaunų asmenų patirtis ir nuostatas.
Projekto rezultatai: šis mokslinis tyrimas leis kompleksiškai iš gyvenimiškų galimybių perspektyvos pažvelgti į jaunimo problemas ir atskleisti nuoseklią jaunimo gyvenimiškų galimybių sklaidą Lietuvoje. Tyrimo rezultatų pagrindu bus sukonstruoti jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos indeksai, leidžiantys atskleisti jaunimo gyvenimiškų galimybių įvairovę (amžiaus, lyties, išsimokslinimo, regioniniu ir kt. aspektais). Novatoriška daugiadimensinė teorinė tyrimo perspektyva integruojanti idėjas iš sociologijos, ekonomikos, socialinės politikos, psichologijos ir kt. leis atskleisti kompleksinį jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos paveikslą. Suplanuotomis projekto veiklomis bus atliktas kompleksinis mokslinis tyrimas, kuris leis nuosekliai atskleisti jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos socio-ekonominius veiksnius makro, mezo ir mikro lygmenimis. Šio planuojamo tyrimo rezultatai ne tik atskleis jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciaciją, bet ir leis sukurti viešosios politikos rekomendacijas ir metodiką suinteresuotoms šalims, kurios įgalintų kompleksiškiau planuoti, spręsti ir gerinti jaunimo situaciją nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.
Lietuvos periferiniai regionai: migracija ir vietos bendruomenės
Projekto vadovas: dr. Edikas Kriaučiūnas
Laikotarpis: 2021 09 01 – 2024 03 31
Nr. S-MIP-21-57, LMT mokslininkų grupių projektai
Vykdytojai: . Edikas Kriaučiūnas, dr. Donatas Burneika, dr. Rūta Ubarevičienė, dr. Viktorija Baranauskienė
Pavadinimas EN kalba: Peripheral regions in Lithuania: migration and local communities
Santrauka:
Pagrindinis tyrimo tikslas yra migracijos procesų kontekste ištirti bei atskleisti bendruomenių ir jų lyderių reikšmę ir poveikį mažų periferinių regionų socioekonominei raidai Lietuvoje. Projektą įgyvendina LSMC SI Regionų ir miestų tyrimo skyriaus mokslininkai be išorinių partnerių. Tai interdiciplininis tyrimas analizuojantis geografinius, socialinius, demografinius Lietuvos kaimo raidos ypatumus. Vykdomame projekte pirmajame etape nustatytas periferinių kaimiškų regionų paplitimas, socialinių, demografinių ir ekonominių transformacijų ypatumai juose, migracijos tendencijos. Šis tyrimo etapas rėmėsi statistinių duomenų analize. Projekto metu taip pat vykdomas vietos lyderių (seniūnų, bendruomenių pirmininkų) bei naujakurių kokybinis tyrimas, kurio metu bus nustatyta vietos veikėjų požiūriais ir galima įtaka šių teritorijų raidai.
Praeities šeimos: XIX a. Vidurio lietuvos namų ūkių ir šeimų istorinės demografijos tyrimas (FAMPAST)
Projekto vadovė: dr. Aušra Maslauskaitė (iki 2023 02 01), dr. Dalia Leinartė (nuo 2023 02 01)
Laikotarpis: 2021 04 01 – 2024 03 01
Nr. S-MIP-21-29, LMT mokslininkų grupių projektai
Vykdytojai: dr. Aušra Maslauskaitė, dr. Dalia Leinartė, dokt. Irma Dirsytė
Pavadinimas EN kalba: Families of the Past: Historical Demography of the Lithuanian Households and Families in the Middle of the 19thcentury
Santrauka:
Projekto tikslas – remiantis 1847 m. inventorių duomenimis pirmą kartą lietuvių mokslinėje literatūroje atskleis namų ūkių ir šeimų demografinius, socioekonominius ypatumus, teritorinį pasiskirstymą taikant šiuolaikinius demografinės statistinės bei istorinės analizės metodus.
Istorinės šeimos demografijos tyrimų laukas Lietuvoje labai ribotas, todėl projektu pirmiausia siekiama užpildyti žinių apie šeimos ilgalaikę demografinę raidą spragą. Projekto rezultatai prisidės prie tarptautinės diskusijos apie šeimos istorinę praeitį Baltijos regione, šeimos mažėjimo, „branduolizacijos“ ir modernybės sąryšius.
Projekto empirinius pagrindus sudaro unikalūs istorinės demografijos šaltiniai – 1847 m. detalūs namų ūkių sąrašai, vadinamieji inventoriai, kaupti carinėje Rusijoje. Diponuojama duomenų bazė buvo sukurta tarptautinio projekto MOSAIC metu, tačiau iki šiol nėra sistemiškai nagrinėta. Joje sukaupti individualaus lygmens duomenys apie namų ūkių gyventojus, jų demografines, šeiminių statusų, turtinės padėties charakteristikas. Šiuolaikinių analizės metodų taikymas suteiks galimybę įvertinti namų ūkių kompozicines, demografines, ekonomines charakteristikas, taip pat nustatyti teritorinę namų ūkių ir šeimų dydžių/tipų įvairovę
Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninė įtrauktis
Projekto vadovė: dr. Gražina Rapolienė
Laikotarpis: 2021 09 01 – 2023 11 30
Nr. S-MIP-21-58, LMT mokslininkų grupių projektai
Vykdytojai: dr. Gražina Rapolienė, dr. Margarita Gedvilaitė – Kordušienė, Vaida Tretjakova
Pavadinimas EN kalba: Digital Inclusion of Older People
Santrauka:
Senstant tiek Europos, tiek pasaulio visuomenėms, vis daugiau dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonių socialinei įtraukčiai, kurios vienas sparčiai augančių segmentų – technologijų naudojimas. Vis daugiau viešojo gyvenimo sričių persikeliant į virtualią erdvę, o IT vartojimui tarp Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių, skirtingai nei Vakarų ar Šiaurės Europos šalyse, išliekant ribotam, technologinis atsilikimas prisideda prie socialinės atskirties senatvėje gilėjimo. Jis dar labiau paaštrėjo pasaulinės COVID-19 pandemijos akivaizdoje: vyresnio amžiaus žmonės dėl priklausymo didesnės rizikos grupei ir griežtesnio fizinės distancijos laikymosi tapo dar labiau atskirti. Šio projekto tikslas – remiantis socialinės atskirties ir socialinių tinklų teorijomis, antrinių kiekybinių tyrimų ir originalių kiekybinio ir kokybinių tyrimų duomenimis, išsiaiškinti veiksnius, skatinančius vyresnio amžiaus žmones naudoti šiuolaikines technologijas (internetą, el. paštą, Skype’ą, išmaniųjų telefonų programas ir pan.) ir jų subjektyviai vertinamą poveikį. Mokslinės literatūros apžvalgos bei tarptautinių “Europos socialinio” (European Social Survey), “Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją” (Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe) tyrimų duomenų pagrindu ketiname išanalizuoti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninės įtraukties Lietuvoje veiksnius. Kokybinių interviu pagrindu numatome ištirti technologijas naudojančių vyresnio amžiaus žmonių paskatas ir kliūtis, juos paskatinusių žmonių patirtį, technologijų vaidmenį palaikant ir plečiant socialinius tinklus, stiprinant socialinę įtrauktį, taip pat atskleisti subjektyvias technologinės atskirties priežastis ir galimybes pritaikyti gerąją patirtį. Tyrimo rezultatai bus naudingi socialinės politikos formuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms, mažinant tiek skaitmeninę, tiek socialinę vyresnio amžiaus žmonių atskirtį.
Kiti vykdomi nacionaliniai projektai
Eurostudent-8 – nacionalinis tyrimas
Projekto vadovai: dr. Liutauras Labanauskas (iki 2023 02 28), dr. Rūta Brazienė (nuo 2023 03 01)
Laikotarpis: 2022 – 2024
Tarptautinio tęstinio projekto EUROSTUDENT-8 nacionalinis tyrimas
Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų socialinę ir ekonomonę būklę ir pateikti rekomendacijas dėl jos tobulinimo.