2022 m. leidiniai
Etniškumo ir religijos sąveika kintančiuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose: Lietuvos lenkai ir rusai
Monografija
Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas. Vilnius, 2022, 260 p.
Monografijos autoriai analizuoja, ar ir kaip skirtinguose kontekstuose (tokiuose, kaip mokykla, religinė organizacija, vietos bendruomenė, žiniasklaida) religija etninių mažumų grupių yra pasitelkiama konstruojant etninę tapatybę šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Mus domina atsakymai į daugelį klausimų: kada ir kodėl religija svarbi brėžiant ribas tarp etninių grupių arba – atvirkščiai – kada ir kodėl religinė bendruomenė suvokiama kaip jungianti ar įtraukianti skirtingas etnines grupes; ar ir kaip tapatinimasis su tam tikra etnine ir konfesine grupe (pavyzdžiui, lenkas katalikas ar rusas stačiatikis) lemia įtraukties ar atskirties patirtis skirtinguose socialiniuose kontekstuose; kokie ilgalaikiai socialiniai procesai ir istorinės patirtys lėmė dabartinę etninę ar religinę tyrimo dalyvių identifikaciją; kokį vaidmenį atlieka žiniasklaida konstruojant etnokonfesinių grupių tapatybę ir kaip šie konstruktai sąveikauja su žmonių pasakojimais. Tyrimo įgyvendinimą ir monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-LIP-19-60).
LIETUVOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ CENTRO SOCIOLOGIJOS INSTITUTAS 2022 m. pradžioje išleido šeštąjį leidinio „Socialiniai tyrimai trumpai“ numerį, kurio tikslas – skleisti Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto (iki 2020 m. gruodžio 31 d. Lietuvos socialinių tyrimų centro) naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, siekiant, kad plėstųsi tyrėjų, politikų, viešojo administravimo bei kitų sričių praktikų bendradarbiavimas, o vykdoma socialinė bei ekonominė politika vis daugiau būtų grindžiama moksliniais tyrimais įrodytu žinojimu.
Šiame numeryje pristatomi Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslininkų vykdyto projekto „Jaunimo užimtumas pagyvenusių žmonių globos sektoriuje visuomenės senėjimo kontekste“ tyrimų rezultatai. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-GEV-20-8.
Projekto vykdytojai: prof. dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, prof. dr. Laimutė Žalimienė, prof. dr. Boguslavas Gruževskis, dr. Jolita Junevičienė, dr. Sandra Krutulienė.
2021 m. leidiniai
Geografijos metraštis 2021 Nr. 54
Danielius Jurčiukonis, Marytė Dumbliauskienė, Nedas Laurinavičius, Donatas Burneika, Aldona Baubinienė, Gediminas Vaitkevičius, Regina Morkūnaitė, Artūras Bautrėnas, Vėjūna Žalalytė, Simonas Šabanovas, Marc Dedeire, Jurgita Mačiulytė, Filomena Kavoliutė
Lietuvos geografų draugija, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas. Vilnius, 2021, 107 p.
Geografijos metraštis (Annales Geographicae, The Geographical Yearbook) is the periodic scientific journal, published by Lithuanian Geography Association, Nature Research Centre and Lithuanian Social Research Centre. The journal is published in paper and electronic versions.
The journal is multidisciplinary and fully reflecting the geographic knowledge of the world’s diversity. It publishes geographic and adjacent fields’ of science articles which are presenting the studies performed in Lithuania, Central Europe or the Baltic Sea region. Papers published in Geografijos metraštis present the results of significant original research. The scientific articles are published in Lithuanian and English languages. Articles submitted to Geografijos metraštis should meet the Editorial board’s criteria and must not be under consideration for publication elsewhere
Naujausią bei ankstesnius leidinio numerius galite rasti čia.
Visuomenės diferenciacija ir socialinės grupės
Lietuvos socialinė raida 2021 Nr. 10
Daumantas Stumbrys, Anna Lipnevič, Vladas Gaidys, Rūta Brazienė, Arūnas Pocius, Julija Moskvina
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas. Vilnius, 2021, 96 p.
Lietuvos socialinė raida yra Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, kuriuo toliau plėtojama 2004 m. Socialinių tyrimų instituto pradėta Lietuvos socialinės raidos Europos Sąjungoje publikacijų serija. Tęstiniame tarpdisciplininiame leidinyje mokslininkai iš LSMC ir kitų institucijų skelbia tyrimų rezultatus akademinei bendruomenei, suinteresuotiems specialistams ir plačiai visuomenei. Šiame – dešimtajame tęstinio leidinio Lietuvos socialinė raida numeryje įtraukti 7 originalūs mokslo straipsniai, aprėpiantys platų temų spektrą: Lietuvos gyventojų gimstamumo, mirtingumo ir depopuliacijos procesus, specifinių gyventojų grupių – jauno amžiaus, vyresnio amžiaus gyventojų ir žmonių su negalia sprendžiamas problemas šeimos rate ir darbo rinkoje, vertinant savo materialinę padėtį, apsirūpinant būstu, taip pat ir įsiliejant į besiplečiantį Lietuvoje veganų judėjimą. Nagrinėtos temos analizuotos tiek Lietuvos regioninių nelygybių ir diferenciacijos kontekstuose, tiek Europos šalių narių lyginamojoje perspektyvoje, tiek keliant tyrimų metodologijos inovacijų klausimus.
2020 m. leidiniai
Paauglės mamos Lietuvoje: veiksniai, patirtys, sprendimo kryptys
Mokslo studija
Vaida Tretjakova, Rūta Ubarevičienė, Lina Šumskaitė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Milda Žaliauskaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2020, 136 p.
Studijoje nagrinėjamas socialinis reiškinys – ankstyva motinystė, kai vaikų susilaukiama jaunesniame nei 20 metų amžiuje, vadinamas paauglių kūdikių gimstamumu. Šiuolaikiniame moksliniame diskurse paauglių kūdikių gimstamumas laikomas spręstina socialine problema dėl įvairių neigiamų medicininių, socialinių, ekonominių pasekmių, su kuriomis susiduria jaunos gimdyvės ir jų kūdikiai. Vis dėlto, Lietuvoje ši problema iki šiol nesulaukė mokslininkų dėmesio. Studijoje pristatomi mokslinio tyrimo rezultatai, kuriuo siekta kompleksiškai ištirti paauglių kūdikių gimstamumą Lietuvoje – dabartinę padėtį, demografinę raidą, regioninę diferenciaciją, šiuos procesus lemiančius veiksnius, vaikų paauglystėje susilaukusių merginų ir su šia problema susiduriančių specialistų patirtis.
Geografijos metraštis 2020 Nr. 53
Darius Jarmalavičius, Gintautas Žilinskas, Donatas Pupienis, Viktoras Karaliūnas, Rasa Janušaitė, Raminta Povilaitytė, Ričardas Skorupskas, Simona Balčaitė, Dovydas Vidzbelis, Filomena Kavoliutė
Lietuvos geografų draugija, Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2020, 85 p.
Geografijos metraštis (Annales Geographicae, The Geographical Yearbook) is the periodic scientific journal, published by Lithuanian Geography Association, Nature Research Centre and Lithuanian Social Research Centre. The journal is published in paper and electronic versions.
The journal is multidisciplinary and fully reflecting the geographic knowledge of the world’s diversity. It publishes geographic and adjacent fields’ of science articles which are presenting the studies performed in Lithuania, Central Europe or the Baltic Sea region. Papers published in Geografijos metraštis present the results of significant original research. The scientific articles are published in Lithuanian and English languages. Articles submitted to Geografijos metraštis should meet the Editorial board’s criteria and must not be under consideration for publication elsewhere
Naujausią bei ankstesnius leidinio numerius galite rasti čia.
Socialinių ir etninių mažumų grupių įtrauktis Lietuvoje
Lietuvos socialinė raida 2020 Nr. 9
Jolita Junevičienė, Laimutė Žalimienė, Karolis Dambrauskas, Monika Frėjutė-Rakauskienė, Vladas Gaidys, Liutauras Labanauskas, Julija Moskvina, Arūnas Pocius, Indrė Kirelienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2020, 142 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro recenzuojamas mokslo leidinys, skirtasaktualiausių socialinių procesų Lietuvoje analizei ir vertinimui. Devintasis šio leidinio numeris tęsia 2004 m. Socialinių tyrimų institute pradėtą leidinių apie Lietuvos socialinę raidą Europos Sąjungoje ciklą. Leidinyje publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką Lietuvos socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Devintajame leidinio Lietuvos socialinė raida numeryje pateikti moksliniai straipsniai, kuriuose tiriamas socialinės įtraukties politikos priemonių poveikis skirtingų socialinių (vyresnio amžiaus, pagyvenusių, jaunimo, vyrų ir moterų, imigrantų) ir etninių mažumų (lenkų, rusų, romų) grupių situacijai bei nagrinėjami šių grupių socialinę atskirtį sąlygojantys veiksniai.
2019 m. leidiniai
Regioniniai socialinės diferenciacijos ypatumai
Lietuvos socialinė raida 2019 Nr. 8
Rūta Ubarevičienė, Donatas Burneika, Edis Kriaučiūnas, Simona Ščerbinskaitė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Arūnas Pocius, Rasa Miežienė, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Snieguolė Grigužauskaitė, Daiva Skučienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Daumantas Stumbrys, Viktorija Andreikėnaitė, Arūnas Germanavičius, Inga Gaižauskaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2019, 167 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualiausių socialinių procesų Lietuvoje analizei ir vertinimui. Aštuntasis šio leidinio numeris tęsia 2004 m. Socialinių tyrimų institute pradėtą leidinių apie Lietuvos socialinę raidą Europos Sąjungoje ciklą. Leidinyje publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką Lietuvos socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Aštuntajame leidinio Lietuvos socialinė raida numeryje pateikti moksliniai straipsniai, skirti Lietuvos visuomenės raidos teritoriniams ypatumams atskleisti. Leidinyje pateikti devyni straipsniai aptaria Lietuvoje vykstančių procesų teritorinės diferenciacijos reiškinius ir jos keliamas problemas.
SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS IR ETNINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS 2019 m. gruodžio mėn. išleido penktąjį leidinio „Socialiniai tyrimai trumpai“ numerį, kurio tikslas – skleisti Lietuvos socialinių tyrimų centro naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, siekiant, kad plėstųsi tyrėjų, politikų, viešojo administravimo bei kitų sričių praktikų bendradarbiavimas, o vykdoma socialinė bei ekonominė politika vis daugiau būtų grindžiama moksliniais tyrimais įrodytu žinojimu.
Šiame numeryje pristatoma Lietuvos socialinių tyrimų centro Socialinės gerovės instituto ir Etninių tyrimų instituto, vykdančių ilgalaikę programą „Socialinių ir etninių grupių įtrauktis ir veiksniai keliant jų gerovę: šeima, būstas, pajamos, socialinės paslaugos“ (2017-2021 m.), atliktų tyrimų apžvalga.
Lūkesčiai dėl globos senatvėje: socialinės paslaugos ir jų organizacinės formos
Mokslo studija
Laimutė Žalimienė, Jolita Junevičienė, Inga Blažienė, Rasa Miežienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2019, 90 p.
Šioje mokslo studijoje analizuojami 50–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl globos paslaugų senatvėje ir šių lūkesčių implikacijos paslaugų organizacinių formų plėtrai. Gyventojų lūkesčių dėl globos paslaugų senatvėje vertinimui autoriai pasitelkė lūkesčių teoriją ir vartotojo teoriją. Remiantis 2015 m. pab. – 2016 m. pr. atlikto vyresnio amžiaus gyventojų reprezentatyvios anketinės
apklausos rezultatais, mokslo studijoje nagrinėjamas gyventojų informuotumas apie pagyvenusių asmenų globos galimybes ir pasitikėjimas įvairiais paslaugų teikėjais, gyventojų preferencijos globos paslaugų senatvėje formai, nuostatos dėl socialinės globos paslaugų finansavimo, neformalios globos plėtros galimybės, būsimų globos paslaugų gavėjų pageidaujamos paslaugų teikėjų demografinės ir
socialinės charakteristikos bei gyventojų požiūris į šiuolaikinių technologijų taikymą globos paslaugų sektoriuje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad labiausia pageidaujama tarp vyresnio amžiaus gyventojų globos forma yra neformali, t. y. artimųjų teikiama globa namuose, arba formalios pagalbos namuose paslaugos. Atsižvelgiant į tai, mokslo studijoje pristatomi galimi pagalbos namuose paslaugų teikimo
organizaciniai (užimtumo) modeliai.
Netolygaus regioninio vystymosi problema Lietuvoje: socio-ekonominiai gerovės aspektai
Kolektyvinė monografija
Vidmantas Daugirdas, Viktorija Baranauskienė, Donatas Burneika, Edis Kriaučiūnas, Jurgita Mačiulytė, Arūnas Pocius, Gintarė Pociūtė–Sereikienė, Gintaras Ribokas
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2019, 141 p.
Šioje monografijoje Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkai nagrinėja pastaraisiais dešimtmečiais vykusių Lietuvos visuomenės transformacijos procesų regionines pasekmes ir jų poveikį šalies gyventojų gerovei. Pagrindinis knygos autorių tikslas yra prisidėti prie šalies regioninės raidos pažinimo akcentuojant tai, kad Lietuvos gyventojai, priklausomai nuo to, kur gyvena, turi skirtingas gyvenimo sąlygas ir galimybes, o tai prieštarauja pamatiniams demokratinės visuomenės principams. Neišvengiami procesai, pakeitę šalies ekonomikos struktūrą, negalėjo nepadaryti įtakos darbo rinkos teritorinei struktūrai, o šie pokyčiai negalėjo nesukelti migracijos reiškinių. Pastarieji labai stipriai pakeitė visą šalies demografinę erdvinę struktūrą, paskui kurią keitėsi ir viešosios infrastruktūros tinklai. Šie pokyčiai kuria skirtingas verslo ir darbo sąlygas skirtinguose regionuose, tuo pačiu ir skirtingas galimybes dirbti, užsidirbti, gauti išsilavinimą ir kitas viešas paslaugas skirtingų savivaldybių gyventojams. Kolektyvinės monografijos autoriai siekė nustatyti vykusių transformacijų mastą ir jų pasekmes savivaldybių lygmenyje, nes būtent tai yra vietos, kur vyksta kasdienis žmonių gyvenimas. Darbo vietų nykimas periferiniuose regionuose ir su tuo susijusi depopuliacija yra neišvengiami procesai, būdingi daugumai regionų visoje Europoje, todėl svarbiausia valstybės užduotis yra ne šio proceso stabdymas, bet neigiamų pasekmių mažinimas vietos gyventojams, visų pirma, garantuojant vienodas gyvenimo galimybes nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Ypatingas dėmesys knygoje skiriamas, kaimiškų vietovių raidai, kadangi būtent šios vietos labiausiai paveiktos neigiamų periferizacijos procesų, o negatyvūs socio-demografiniai procesai čia ypač ryškūs.
2018 m. leidiniai
Socialinis ir istorinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje: sampratos, patirtys ir kontekstai
Monografija
Monika Frėjutė-Rakauskienė, Neringa Klumbytė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2018, 320 p.
Monografijos autoriai analizuoja, kaip skirtingo amžiaus ir skirtingų etninių tapatybių Lietuvos gyventojai patiria ir suvokia socialinį bei istorinį teisingumą. Atskiruose skyriuose nagrinėjama, kaip istorinis ir socialinis teisingumas formuojamas žiniasklaidoje, švietime, atminties politikoje ir nevyriausybiniame sektoriuje. Pagrindiniai duomenys surinkti 2016–2018 m. vykdant kokybinį sociologinį ir antropologinį lauko tyrimą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Visagine, taip pat analizuojant 2014–2016 m. Lietuvos spaudos lietuvių ir rusų kalba turinį.
Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis
Monografija
Sarmitė Mikulionienė, Gražina Rapolienė, Natalija Valavičienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2018, 228 p.
Monografijoje atskleidžiamos Lietuvos vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresnių) gyventojų demografinės tendencijos (jų skaičiaus dinamika ir sociodemografinės charakteristikos) ir šios gyventojų grupės socialinės įtraukties klausimai. Ypatingas dėmesys skiriamas tiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gyvena būste vieni. Kiek gyvenimas po vieną gyvenimo antroje pusėje yra susijęs su asmens rizika patirti socialinę atskirtį, izoliaciją ir vienatvę? Kaip patys vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės interpretuoja savo laisvę, vienatvę, socialinį dalyvavimą, senatvę? Šie ir kiti klausimai nagrinėjami atsispiriant nuo mokslinės literatūros analizės ir naudojant plačius statistikos bei originalaus sociologinio tyrimo (kiekybinio ir kokybinio), finansuoto Lietuvos mokslo tarybos (sut. Nr. GER-001/2017), duomenis. Monografijos tikslinė auditorija pirmiausiai yra mokslo bendruomenė, tačiau tekstą rengėme atsižvelgdamos taip pat ir į plačios ir mišrios auditorijos – tyrėjų, studentų ir doktorantų, nevyriausybinių organizacijų ir politikos formuotojų – poreikius. Tikimės, kad knygos tema sudomins ne tik įvairių sričių profesionalus ir būsimuosius specialistus, dirbančius / ketinančius dirbti vyresnio amžiaus žmonių gerovei, bet ir plačią visuomenę.
Patikėję demokratija: gyventojų nuostatos ir socialinė patirtis lygių galimybių užtikrinimo srityje
Mokslo studija
Alina Žvinklienė, Lilija Kublickienė, Deimantė Šėporaitytė-Vismantė, Diana Janušauskienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2018, 144 p.
Studijoje nagrinėjami tokie aktualūs empiriniai demokratijos kokybės matai kaip Lietuvos gyventojų požiūris į lygių galimybių principo įgyvendinimą ir turima socialinė patirtis atkuriant pažeistas teises. Analizuojant pozityvius pilietinio aktyvumo atvejus bei juos motyvuojančius socialinius-psichologinius argumentus, studijoje siekiama atskleisti, kas skatina arba riboja lygių galimybių užtikrinimą, ir apibrėžti prielaidas, turinčias įtakos pilietinio pasitikėjimo didinimui. Kitaip sakant, studijoje siekiama integruoti sociologinę perspektyvą į lygių galimybių ir demokratizacijos studijas, kuriose paprastai dominuoja teisinė ir politologinė prieigos. Studijos tikslai apibendrintai siejami su žmonių nuostatų ir socialinės patirties lygių galimybių užtikrinimo srityje sociologine analize ir su specializuoto ombudsmeno instituto – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos – vaidmens nagrinėjimu. Pažeistų teisių atkūrimo socialinės praktikos nagrinėjimui pasirinktos tokios įstatymu draudžiamos diskriminacijos pagrindų grupės kaip lytis, lytinė orientacija, negalia ir etniškumas.
Socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas
Lietuvos socialinė raida 2018 Nr.7
Deimantė Šėporaitytė-Vismantė, Laimutė Žalimienė, Jolita Junevičienė, Daiva Skučienė, Vitalija Gabnytė, Vladas Gaidys, Raminta Pučėtaitė, Aurelija Novelskaitė, Monika Ūselytė-Kravčionok, Arvydas Virgilijus Matulionis
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2018, 118 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir jų sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida įstojus į ES, ciklą. Čia publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Septintame leidinio Lietuvos socialinė raida numeryje pristatomi moksliniai straipsniai, kuriuose analizuojamos socialinės įtraukties politikos priemonės ar prielaidos (formalios ir neformalios globos integravimas, asmenų su negalia lygių galimybių užtikrinimas, skurdo problemų kaime priežastys), gilinamasi į socialinės atskirties kontekstą, kuris formuoja aplinką socialinės politikos funkcionavimui (visuomenės pasitikėjimo problemas, europeanizacijos kontekstą, tautinių mažumų atstovų tapatybės problemas).
Vidurinė klasė Lietuvoje
Mokslo studija
Meilutė Taljūnaitė, Eduardas Kęstutis Sviklas
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2018, 120 p.
Studijoje siekta atsakyti, ar išskirtinai tik vidurinė klasė gali susieti aukščiausiai bei žemiausiai klasėms priklausančius gyventojus į bendrą visuomenę kaip tam tikrą piliečių organizaciją. Nagrinėjamas šiandienei Lietuvai aktualus klausimas, kada ir kaip darbininkų klasės ar inteligentijos atstovai tampa vidurine klase, kokios yra šios transformacijos ar formavimosi tendencijos. Lyginant ekonomikos, politikos ir sociologijos mokslų požiūrius į vidurinę klasę, pateikiama vidurinės klasės samprata, vidurinės klasės skyrimo kriterijai, šios klasės raiškos ypatumai, gilinamasi, kiek būtų galima išskirti ribinių klasių. Vidurinės klasės, kaip tam tikros socialinės bendruomenės, nusistovėję ir aiškūs skyrimo kriterijai lyginami su jų atpažinimu viešojoje nuomonėje. Atskleidžiamos vidurinės klasės Lietuvoje formavimosi ir jos sociologinių tyrimų ištakos, dabartinė padėtis bei perspektyvos.
Nagrinėjant socialinę-klasinę Lietuvos posovietinę struktūrą pagrindinė problema – socialinės struktūros tyrimų, taip pat tyrimų, kuriuose greta nagrinėjamų problemų yra ir socialinės stratifikacijos klausimai, palyginamumas. Remiamasi Lietuvos sociologų nuo 1990 m. atliktų tyrimų antrine analize. Nors nagrinėti tyrimai (1990–2001, 1993, 2004, 2008, 2012 m.) rėmėsi skirtingomis metodologinėmis bei metodinėmis prielaidomis, jų palyginimas leido atskleisti sociologijos mokslo metodologijos bei metodų, formavusių vidurinės klasės pažinimą, raidą.
2017 m. leidiniai
Ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs? Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste
Diana Janušauskienė, Eglė Vileikienė, Laima Nevinskaitė, Ingrida Gečienė-Janulionė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2017, 148 p.
Studijoje pristatomi empirinio tyrimo duomenys, gauti vykdant projektą „Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos”. Tyrime siekiama pažvelgti į bendrą subjektyviai suvokiamų grėsmių paveikslą: analizuojama, kaip žmonės suvokia savo individualų ir valstybės saugumą, kokias grėsmes saugumui įžvelgia, kaip jas vertina, kas lemia vienokią ar kitokią saugumo sampratą, kokių veiksmų žmonės manosi galį imtis, siekdami apsisaugoti nuo įvairių grėsmių. Taip pat tyrimas apėmė žiniasklaidos turinio analizę, kuria buvo siekiama nustatyti, kokią įtaką Rusijos sugrėsminimo diskursas galėjo turėti gyventojų nuostatoms dėl nacionalinio saugumo.
Darbo rinkos pokyčiai: problemos ir galimybės
Lietuvos socialinė raida 2017 Nr.6.
Daumantas Stumbrys, Arūnas Pocius, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Karolis Žibas, Eleonora Lekavičiūtė, Rūta Brazienė, Tomas Davulis, Inga Blažienė, Zita Tamašauskienė, Rasa Balvočiūtė, Janina Šeputienė, Aušra Razgūnė, Boguslvas Gruževskis, Rasa Miežienė, Sandra Krutulienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2017, 210 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir inovacinių sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida Europos Sąjungoje, ciklą. Leidinyje publikuojami remiantis mokslinių tyrimų rezultatais parengti originalūs teoriniai ir empiriniai moksliniai straipsniai, sistemiškai nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei-ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Naujasis mokslinių straipsnių rinkinys pristato straipsnius, kuriuose nagrinėjami mūsų šalies darbo rinkos bei ją formuojančių veiksnių pokyčiai ir tendencijos. Straipsniuose autoriai išanalizavo naujausias (iki 2017 metų) tendencijas šalies darbo rinkoje pagal įvairias jos charakteristikas: demografinius pokyčius ir jų įtaką; darbo jėgos pasiūlos ir paklausos subalansavimą bei nedarbą; darbo teisę, darbo santykius bei socialinių partnerių bendradarbiavimą; kapitalo ir darbo santykį bei darbo dalies (darbo užmokesčio) pokyčius, nesaugaus užimtumo paplitimo problemas.
Lietuvos metropoliniai regionai. Gyventojų erdvinė diferenciacija XXI a. pradžioje
Kolektyvinė monografija
Donatas Burneika, Rūta Ubarevičienė, Vytautas Valatka, Aušra Baranauskaitė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Vidmantas Daugirdas, Dovilė Krupickaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2017, 152 p.
Šioje knygoje nagrinėjama trijų Lietuvos metropolinių regionų gyventojų sociodemografinė struktūra ir jos kaita XXI a. pradžioje. Kintanti Lietuvos metropolinių regionų erdvinė struktūra, auganti gyventojų segregacija, kaip ateities socialinio vystymosi problemų veiksnys, yra šio leidinio dėmesio centre. Pagrindinis tikslas yra nustatyti naujai susiformavusių kompleksinių erdvinių darinių – miestų regionų, apimančių tiek tankiai užstatytus miestų branduolius, tiek išdrykusius priemiesčius, – erdvinę struktūrą bei jų gyventojų erdvinę segregaciją įvairiais sociodemografiniais pjūviais. Tyrimas remiasi hipoteze, kad auganti socialinė nelygybė turi daugiau ar mažiau atsispindėti ir erdvės naudojimo skirtumuose. Pagrindinis tyrimo klausimas – kur ir kokie gyventojai gyvena Lietuvos metropoliniuose regionuose. Daugiausia dėmesio šiame leidinyje skiriama socioekonominei segregacijos dedamajai, nes pagrindinės gyventojų segregacijos priežastys yra susijusios būtent su gyventojų pajamų skirtumais, kurie čia netiesiogiai iliustruojami profesinio statuso skirtumais. Be socioekonominių, taip pat nagrinėjamos demografinės, kultūrinės (etninės) ir politinės segregacijos dimensijos. Jos bendrai įvardijamos kaip sociodemografinė segregacija, pabrėžiant, kad teritorinė gyventojų grupių atskirtis gali, o dažnai ir pasireiškia iš karto keliais aspektais.
Leidinio turinys ir įvadas.
Leidinys pdf formatu.
LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS ir DARBO RINKOS TYRIMŲ INSTITUTAS 2017 m. kovo mėn. išleido ketvirtąjį leidinio „Socialiniai tyrimai trumpai“ numerį, kurio tikslas – skleisti Lietuvos socialinių tyrimų centro naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, siekiant, kad plėstųsi tyrėjų, politikų, viešojo administravimo bei kitų sričių praktikų bendradarbiavimas, o vykdoma socialinė bei ekonominė politika vis daugiau būtų grindžiama moksliniais tyrimais įrodytu žinojimu.
Šiame numeryje pristatomi Vilniaus universiteto ir Lietuvos socialinių tyrimo centro mokslininkų vykdyto projekto „Pagyvenusių žmonių globos sektoriaus transformacijos: paslaugų, darbo jėgos poreikis ir užimtumo kokybė“ tyrimų rezultatai. Mokslinio tyrimo projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. GER-012/2015).
Leidinys tęsia anksčiau turėjusio pavadinimą leidinio „Socialinės politikos tyrimai trumpai“ tradiciją.
2016 m. leidiniai
Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita
Mokslo straipsnių rinkinys
Mokslinė redaktorė – Meilutė Taljūnaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 256 p.
Leidinys siekia išskirti gyventojų grupes ir visuomenės struktūros pokyčius atskleidžiant esminius jiems kylančius socialinius iššūkius. Mokslinių straipsnių rinkinys parengtas šiandieninei Lietuvos visuomenei itin aktualia tema: aštrėjanti socialinių grupių atskirtis, diferenciacija, socialinė nelygybė ir t.t. sąlygoja poreikį platesniame kontekste nagrinėti Lietuvos socialinių grupių kaitos tendencijas. Lietuvos socialinių tyrimų centro leidinys leidžia pažvelgti į socialinės kaitos klausimus iš įvairių perspektyvų, tokiu būdu atskleidžiant atskirus šio fenomeno aspektus. Jis skirtas Lietuvos mokslo bendruomenei, studentams, viešojo sektoriaus darbuotojams, politikams ir visiems kitiems kurie domisi Lietuvos gyventojų grupių socialinės kaitos bei socialinės integracijos tendencijomis.
Etniškumas ir identitetai Pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai
Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė, Irena Šutinienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 224 p.
Monografijos autoriai tarpdiscipliniškai analizuoja etninius procesus Pietryčių Lietuvoje. Monografijos dalyse aptariami istoriniai procesai, žiniasklaidos konstruojami lenkų etninės grupės įvaizdžiai, savivaldybių lygmeniu vykdomos istorinės atminties politika, švietimo įstaigų ir savanoriškų organizacijų vaidmuo etniškumo raiškos pobūdžiui Pietryčių Lietuvos regione. Pagrindiniai duomenys surinkti 2013–2014 m. atlikus sociologinį kokybinį tyrimą tikslingai pasirinktose Pietryčių Lietuvos vietovėse (Šalčininkų, Švenčionių ir Eišiškių miestuose), istoriografijos ir kitų mokslo krypčių literatūros analizę bei Lietuvos spaudos turinio tyrimą.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinys pdf formatu.
Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas
Lietuvos socialinė raida 2016 Nr.5
Rūta Ubarevičienė, Arūnas Pocius, Boguslvas Gruževskis, Anna Lipnevič, Lilija Kublickienė, Gintaras Ribokas, Edis Kriaučiūnas, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 108 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualiausių socialinių procesų Lietuvoje analizei ir vertinimui. Penktasis šio leidinio numeris tęsia 2004 m. Socialinių tyrimų institute pradėtą leidinių apie Lietuvos socialinę raidą Europos Sąjungoje ciklą. Leidinyje publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką Lietuvos socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Penktajame leidinio „Lietuvos socialinė raida“ numeryje pateikti moksliniai straipsniai, skirti Lietuvos visuomenės raidos teritoriniams ypatumams atskleisti. Leidinyje pateikti septyni straipsniai aptaria Lietuvoje vykstančių procesų erdvinės diferenciacijos reiškinius ir jos keliamas problemas.
2015 m. leidiniai
Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu. Viešosios nuomonės tyrimų centro tyrimai 1989-1993 metais
Mokslo studija
Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 200 p.
Studijoje analizuojami 1989-1993 metų Viešosios nuomonės tyrimų centro prie Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto reprezentatyvių Lietuvos gyventojų tyrimų rezultatai. Pateikiami duomenys apie požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę, šalies ekonomines ir socialines reformas, pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, gyventojų to meto partines preferencijas bei populiariausius politikus. Studija gali būti naudinga visiems, besidomintiems visuomenės nuomonės tyrimais.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinys pdf formatu.
Užimtumo politikos ir socialinės pagalbos įtaka socialinei stratifikacijai
Lietuvos socialinė raida 2015 Nr.4
Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Julija Moskvina, Arūnas Pocius, Sandra Krutulienė, Artūras Gataūlinas, Daiva Skučienė, Laimutė Žalimienė, Arūnas Poviliūnas, Romas Lazutka
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 128 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir jų sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida įstojus į ES, ciklą. Čia publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Ketvirtajame leidinio Lietuvos socialinė raida numeryje pateikti moksliniai straipsniai analizuoja užimtumo politikos ir socialinės pagalbos sąsajas su socialinės stratifikacijos procesais. Leidinyje pateikti septyni straipsniai aptaria užimtumo politikos, socialinės politikos, socialinės pagalbos etc. problemas įvairiuose kontekstuose naudojant įvairias teorines perspektyvas, tačiau visus juos jungia didesnės ar mažesnės įžvalgos, kaip tai atsiliepia visuomenės stratifikacijai.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinys pdf formatu.
Etniškumo studijos 2015/2
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vaibra. Vilnius, 2015, 152 p., iliustr.
Etniškumo studijos – Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimų metodologijai. Nuo 2003 m. leidžiamame leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo tarpetninių santykių ir jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų mokslinės interpretacijos.
Šiame specialiame Etniškumo studijų numeryje spausdinami straipsniai apie atminties politiką ir traumines patirtis, paremti feministinėmis, konstruktyvistinėmis, pereinamojo laikotarpio teisingumo ir kitomis tarptautinių studijų teorijomis. Tokiu būdu mėginama išsiveržti iš tradicinio mąstymo apie tautiškumą bei etniškumą varžtų ir vadovautis jungiamosiomis, o ne skiriamosiomis kategorijomis. Straipsnių autoriai analizuoja feministinę politiką Bosnijoje ir Hercegovinoje, tarptautinę Rugsėjo 11-osios atmintį, žydų, ištremtų iš Lietuvos 1941 m., prisiminimus, armėnų genocido įtaką tarptautinių normų formavimuisi ir kitus klausimus, kai trauminės patirtys gali sujungti žmonių grupes.
Leidinio turinys.
Leidinys pdf formatu.
Inovacijų tinklų kūrimasis Lietuvoje: atvejų studijos
Linas Eriksonas, Ingrida Gečienė, Laima Nevinskaitė, Erika Tauraitė-Kavai, Alina Žvinklienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Socialinių inovacijų institutas. Vilnius, 2015, 200 p.
Mokslo studijoje nagrinėjama inovacijų ir jų tinklų samprata, apžvelgiami inovacijų atsiradimo veiksniai, skirtingos inovacijų formos, socialinių tinklų charakteristikos, inovacijų tinklų tipai, inovacijų tinklų legitimumas bei socialinės tinklų analizės metodologiniai aspektai. Aptariama kultūros įtaka šalies inovatyvumui ir inovaciniams socialiniams ryšiams. Analizuojami pasirinkti inovacijų rinklų kūrimosi atvejai: pradedančiųjų įmonių inovacijų, momentiniai inovacijų, socialinių inovacijų ir asmeniniai inovacijų tinklai.
Mokslinės veiklos etika Lietuvoje. Teorinės, empirinės ir praktinės apibrėžtys mokslinių tyrimų, akademinės autorystės, etikos vadybos ir kituose kontekstuose
Mokslo monografija
Aurelija Novelskaitė, Raminta Pučėtaitė, Anna Lipnevič, Reda Adomaitienė, Svajonė Mikėnė, Lina Lapinaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 600 p.
Knygoje pristatomi LMT mokslininkų grupių projektų „Akademinė autorystė: normatyvinis apibrėžimas ir empirinė realybė“ (Nr. MIP-082/2013, 2013-2015 m.) ir „Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje: situacijos analizė“ (Nr. MIP-37/2010, 2010-2011 m.) rezultatai: Lietuvos mokslo bendruomenės apklausų, interviu su Lietuvos mokslo organizacijų etikos komitetų narėmis ir nariais bei Lietuvoje leidžiamų mokslo žurnalų redaktoriais, tarptautinių ir nacionalinių dokumentų analizės pagrindu aprašomi mokslinės veiklos (konkrečiau – tyrimų ir mokslinės autorystės) etikos būklės vertinimai, požiūriai į etinį mokslinės veiklos lauką, jame pastebimus etikos pažeidimus bei jų priežastis, kitus aspektus.
Senėjanti visuomenė. Kaip mes pasirengę?
Monografija
Daiva Skučienė, Algirdas Bartkus, Julija Moskvina, Austė Uleckienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 332 p.
Knygoje analizuojama visuomenės senėjimo keliami iššūkiai darbo rinkai, t.y. nagrinėjami gyventojų ketinimai dalyvauti darbo rinkoje, sulaukus pensinio amžiaus. Lygiagrečiai analizuojamas darbdavių požiūris į darbuotojų senėjimą. Įvertinama visuomenės senėjimo reikšmė vartojimo struktūrai, tyrinėjama gyventojų finansinis pasirengimas senatvei, visuomenės senėjimo keliami padariniai sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriui.
Etniškumo studijos 2015/1
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vaibra. Vilnius, 2015, 136 p., iliustr.
Etniškumo studijos – Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimų metodologijai. Nuo 2003 m. leidžiamame leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo tarpetninių santykių ir jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų mokslinės interpretacijos.
Šiame leidinyje pristatomi 2014-2015 m. įgyvendinto projekto „Darbo migrantų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimas Lietuvoje“, kurį vykdant atlikta išsami į Lietuvą dirbti atvykusių ne ES piliečių situacijos studija, rezultatai. Didžiausią duomenų masyvą sudaro į Lietuvą dirbti atvykusių užsieniečių (ne ES piliečių) apklausa (N = 321). Atliekant tyrimą buvo analizuojama tikslinės grupės – darbo migrantų iš ne ES šalių, t. y. Lietuvoje dirbančių ne ES šalių piliečių, kuriems leidimas gyventi Lietuvoje išduotas darbo pagrindais, – padėtis Lietuvos darbo rinkoje ir visuomenėje.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinio nuoroda internete.
Lietuvos demografinių procesų diferenciacija
Mokslo studija
Domantas Jasilionis, Vladislava Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 200 p.
Studijoje analizuojami 1989-1993 metų Viešosios nuomonės tyrimų centro prie Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto reprezentatyvių Lietuvos gyventojų tyrimų rezultatai. Pateikiami duomenys apie požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę, šalies ekonomines ir socialines reformas, pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, gyventojų to meto partines preferencijas bei populiariausius politikus. Studija gali būti naudinga visiems, besidomintiems visuomenės nuomonės tyrimais.
2014 m. leidiniai
Socialinės erdvės paieškos sociologijos teorijoje ir praktikoje
Mokslo studija
Algimantas Valantiejus, Meilutė Taljūnaitė, Lilija Kublickienė, Anna Lipnevič, Irena Šutinienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 121 p., iliustr.
Studijoje pateikiamos socialinės erdvės, socialinio lauko bei socialinio laiko sąvokų interpretacijos, nagrinėjant jas kaip sociologinio tyrimo dalyką ir metodologinę problemą, brėžiant galimas tyrimo ašis, siekiant susieti klasikines ir šiuolaikines teorijas, atskleidžiant transnacionalinės socialinės erdvės ir socialinio mobilumo joje pažinimo gaires ir pateikiant simbolinių miesto erdvių kūrimo tyrimą Vilniaus mieste. Studija prisideda prie sociologijos mokslo lietuviškos terminijos kūrimo.
Leidinio turinys, pratarmė ir santrauka anglų k.
Leidinys pdf formatu.
Lietuvos gyventojai XXI a. pradžioje: Sociodemografiniai aspektai
Lietuvos socialinė raida 2014 Nr.3
Vladas Gaidys, Sarmitė Mikulionienė, Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Vaida Tretjakova, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys, Edis Kriaučiūnas, Rūta Ubarevičienė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Arvydas Virgilijus Matulionis
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 140 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir jų sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida įstojus į ES, ciklą. Čia publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Trečiasis Lietuvos socialinės raidos numeris skirtas naujausiems sociodemografiniams Lietuvos raidos ypatumams atskleisti. Daugumoje straipsnių, remiantis 2011 metų visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo ir kitais statistiniais duomenimis, analizuojami demografiniai Lietuvos teritorijos raidos aspektai. Čia taip pat pristatomos gyventojų sociologinių tyrimų metu nustatytos kintančios šalies gyventojų nuostatos įvairiais klausimais ir jas veikiantys veiksniai.
Vilniečių kultūrinis tapatumas: 1993-2013 metai
Gražina Maniukaitė, Arvydas Virgilijus Matulionis, Vida Kasparavičienė, Eugenija Krukauskienė, Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Inija Trinkūnienė, Viktorija Žilinskaitė-Vytienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 276 p.
Mokslo straipsnių rinkinys, parengtas vykdant nacionalinę programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ – Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Vilniečių kultūrinis tapatumas ir jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę“ (LMT VAT – 56/2012). Projekte buvo tiriamos vyraujančios vilniečių kultūrinio tapatumo formos ir lyginamosios analizės būdu nustatoma jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Buvo lyginami 1993 ir 2013 m. atliktų vilniečių apklausų duomenys. Pateikiama kultūrinio tapatumo samprata, nagrinėjamas žiniasklaidos poveikis vilniečių identifikacijai, taip pat Vilniaus gyventojų santykis su miestu, požiūris į Vilnių ir vilniečius.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
Kinų ir turkų imigrantai Lietuvoje
Monografija
Karolis Žibas
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 228 p.
Monografijoje analizuojamos kinų ir turkų imigracijos prielaidos, migracijos tinklo formavimosi procesai, apimantys analizuojamų imigrantų grupių socialinius ryšius, dalyvavimą darbo rinkoje, apgyvendinimo, švietimo, socialinių paslaugų sektoriuose. Be migracijos motyvų ir migracijos tinklo kūrimosi, atskleidžiamos kinų ir turkų nuostatos dėl ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje ir Lietuvos pilietybės įgijimo. Monografijoje pateikiami tiek naujausia statistika apie imigracijos dinamiką ir Lietuvoje vyraujančią imigracijos struktūrą, tiek empiriniai duomenys apie kinų ir turkų vidinius ir išorinius socialinius bei ekonominius ryšius, individualias ir kolektyvines imigracijos patirtis. Kinų ir turkų imigracijos ypatumai atskleidžiami Lietuvoje įgyvendinamos imigracijos / migrantų integracijos politikos kontekste, analizuojami „naujosios“ (tarptautinės) migracijos perspektyvoje, kuri leidžia atskleisti pradinius kinų ir turkų imigracijos veiksnius, migracijos tinklo kūrimo(si) prielaidas ir besiformuojančio tinklo įtaką analizuojamų imigrantų grupių migracijos motyvams. Kinų ir turkų imigracijos ypatumai atskleidžiami skirtingais aspektais: individualiais ir kolektyviniais mobilumo veiksniais kilmės šalyje, prielaidomis migrantų organizacijoms kurtis ir migracijos tinklui formuotis tikslo šalyje.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
Leidinys pdf formatu.
(Ne)lygios galimybės švietime: ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo sistemos Vilniaus mieste analizė
Etniškumo studijos 2014/1
Vita Petrušauskaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 164 p.
Pristatomas leidinys – tai atskira V. Petrušauskaitės studija, skirta socialinės reprodukcijos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje analizei, tiriant ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo priežastis ir procesą Vilniaus mieste. Atliktame tyrime reiškinys buvo analizuojamas keliais lygmenimis. Makrolygnieniu (visuomenės), buvo analizuojami skirtingų romų etninės grupės kartų išsilavinimo rodikliai ir jų kaita 2001-2011 metais. Mikrolygmeniu (individualus) buvo stebimas ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procesinis pobūdis, analizuojant Kirtimuose gyvenančių romų vaikų pirmųjų dvejų metų dalyvavimo ugdyme patirtis. Mezolygmeniu (švietimo laukas) lygiu vaikų ankstyvas pasitraukimas iš ugdymo analizuotas kaip procesas socialinėje erdvėje, t. y. kaip vaikų veiksenos strategija, formuojama tarpasmeninio santykio su kitais ugdymo procese dalyvaujančiais veikėjais (tėvais, mokytojais, vaiko teisių priežiūros institucijų darbuotojais ir kt.). Studijoje pabrėžiama visuomenės socialinės nelygybės svarba romų vaikų ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procese romų vaikų galimybės dalyvauti ugdyme nebuvo lygios kitų vaikų galimybėms, tačiau į šias esmines nelygybes tiriamame švietimo lauke nebuvo atsižvelgiama, aktualizuojant etninę skirtį tarp daugumos ir mažumos grupių.
Etniškumo studijos Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimo metodologijai. Nuo 2003 metų leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo ir tarpetninių santykių bei jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų, vienaip ar kitaip susijusių su etniškumo raiška, mokslinės interpretacijos.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS 2014 m. spalio mėn. išleido trečiąjį leidinio „Socialiniai tyrimai trumpai“ numerį, kurio tikslas – skleisti Lietuvos socialinių tyrimų centro naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, siekiant, kad plėstųsi tyrėjų, politikų, viešojo administravimo bei kitų sričių praktikų bendradarbiavimas, o vykdoma socialinė bei ekonominė politika vis daugiau būtų grindžiama moksliniais tyrimais įrodytu žinojimu. Leidinys tęsia anksčiau turėjusio pavadinimą leidinio „Socialinės politikos tyrimai trumpai“ tradiciją.
Leidinių archyvas (1994 – 2013)
Kartu kaip ne pagrindinis leidėjas LSMC Sociologijos institutas dalyvauja šių periodinių mokslo žurnalų leidyboje.