2023 m. leidiniai
Lietuvos valstybingumo atkūrimas tautinių mažumų perspektyvose: etniškumas, įtrauktis, pasirinkimai
Monografija
Kristina Šliavaitė, Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas. Vilnius, 2023, 268 p.
Monografijoje analizuojama, kaip skirtingas etnines tapatybes turintys Lietuvos gyventojai (lenkai, rusai) konstruoja pasakojimą apie Lietuvos valstybingumo atkūrimo XX a. pabaigoje įvykius ir procesus. Monografijoje pasitelkiami kelių tipų šaltiniai – analizuojami lauko tyrimo duomenys ir spaudos tekstai, kurių sugretinimas leidžia aptarti, kaip sąveikauja žiniasklaidos (spaudos) ir žmonių konstruojami pasakojimai apie Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpį. Monografijos autoriai ieško atsakymo, kaip atmintys apie esminį Lietuvai istorijos periodą sąveikauja su tyrimo dalyvių tapatybėmis ir ką šios atmintys atskleidžia apie Lietuvos visuomenės solidarumą bei įvairių socialinių grupių įtrauktį. Tyrimo įgyvendinimą ir monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-MOD-21-3).
2022 m. leidiniai
Etniškumo ir religijos sąveika kintančiuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose: Lietuvos lenkai ir rusai
Monografija
Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas. Vilnius, 2022, 260 p.
Monografijos autoriai analizuoja, ar ir kaip skirtinguose kontekstuose (tokiuose, kaip mokykla, religinė organizacija, vietos bendruomenė, žiniasklaida) religija etninių mažumų grupių yra pasitelkiama konstruojant etninę tapatybę šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Mus domina atsakymai į daugelį klausimų: kada ir kodėl religija svarbi brėžiant ribas tarp etninių grupių arba – atvirkščiai – kada ir kodėl religinė bendruomenė suvokiama kaip jungianti ar įtraukianti skirtingas etnines grupes; ar ir kaip tapatinimasis su tam tikra etnine ir konfesine grupe (pavyzdžiui, lenkas katalikas ar rusas stačiatikis) lemia įtraukties ar atskirties patirtis skirtinguose socialiniuose kontekstuose; kokie ilgalaikiai socialiniai procesai ir istorinės patirtys lėmė dabartinę etninę ar religinę tyrimo dalyvių identifikaciją; kokį vaidmenį atlieka žiniasklaida konstruojant etnokonfesinių grupių tapatybę ir kaip šie konstruktai sąveikauja su žmonių pasakojimais. Tyrimo įgyvendinimą ir monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-LIP-19-60).
2021 m. leidiniai
Išleistų monografijų ir mokslo studijų nėra. Kviečiame peržvelgti 2021 m. publikacijas.
2020 m. leidiniai
Paauglės mamos Lietuvoje: veiksniai, patirtys, sprendimo kryptys
Mokslo studija
Vaida Tretjakova, Rūta Ubarevičienė, Lina Šumskaitė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Milda Žaliauskaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2020, 136 p.
Studijoje nagrinėjamas socialinis reiškinys – ankstyva motinystė, kai vaikų susilaukiama jaunesniame nei 20 metų amžiuje, vadinamas paauglių kūdikių gimstamumu. Šiuolaikiniame moksliniame diskurse paauglių kūdikių gimstamumas laikomas spręstina socialine problema dėl įvairių neigiamų medicininių, socialinių, ekonominių pasekmių, su kuriomis susiduria jaunos gimdyvės ir jų kūdikiai. Vis dėlto, Lietuvoje ši problema iki šiol nesulaukė mokslininkų dėmesio. Studijoje pristatomi mokslinio tyrimo rezultatai, kuriuo siekta kompleksiškai ištirti paauglių kūdikių gimstamumą Lietuvoje – dabartinę padėtį, demografinę raidą, regioninę diferenciaciją, šiuos procesus lemiančius veiksnius, vaikų paauglystėje susilaukusių merginų ir su šia problema susiduriančių specialistų patirtis.
2019 m. leidiniai
Lūkesčiai dėl globos senatvėje: socialinės paslaugos ir jų organizacinės formos
Mokslo studija
Laimutė Žalimienė, Jolita Junevičienė, Inga Blažienė, Rasa Miežienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2019, 90 p.
Šioje mokslo studijoje analizuojami 50–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl globos paslaugų senatvėje ir šių lūkesčių implikacijos paslaugų organizacinių formų plėtrai. Gyventojų lūkesčių dėl globos paslaugų senatvėje vertinimui autoriai pasitelkė lūkesčių teoriją ir vartotojo teoriją. Remiantis 2015 m. pab. – 2016 m. pr. atlikto vyresnio amžiaus gyventojų reprezentatyvios anketinės apklausos rezultatais, mokslo studijoje nagrinėjamas gyventojų informuotumas apie pagyvenusių asmenų globos galimybes ir pasitikėjimas įvairiais paslaugų teikėjais, gyventojų preferencijos globos paslaugų senatvėje formai, nuostatos dėl socialinės globos paslaugų finansavimo, neformalios globos plėtros galimybės, būsimų globos paslaugų gavėjų pageidaujamos paslaugų teikėjų demografinės ir socialinės charakteristikos bei gyventojų požiūris į šiuolaikinių technologijų taikymą globos paslaugų sektoriuje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad labiausia pageidaujama tarp vyresnio amžiaus gyventojų globos forma yra neformali, t. y. artimųjų teikiama globa namuose, arba formalios pagalbos namuose paslaugos. Atsižvelgiant į tai, mokslo studijoje pristatomi galimi pagalbos namuose paslaugų teikimo organizaciniai (užimtumo) modeliai.
Netolygaus regioninio vystymosi problema Lietuvoje: socio-ekonominiai gerovės aspektai
Monografija
Vidmantas Daugirdas, Viktorija Baranauskienė, Donatas Burneika, Edis Kriaučiūnas, Jurgita Mačiulytė, Arūnas Pocius, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Gintaras Ribokas
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2019, 141 p.
Šioje monografijoje Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkai nagrinėja pastaraisiais dešimtmečiais vykusių Lietuvos visuomenės transformacijos procesų regionines pasekmes ir jų poveikį šalies gyventojų gerovei. Pagrindinis knygos autorių tikslas yra prisidėti prie šalies regioninės raidos pažinimo akcentuojant tai, kad Lietuvos gyventojai, priklausomai nuo to, kur gyvena, turi skirtingas gyvenimo sąlygas ir galimybes, o tai prieštarauja pamatiniams demokratinės visuomenės principams. Neišvengiami procesai, pakeitę šalies ekonomikos struktūrą, negalėjo nepadaryti įtakos darbo rinkos teritorinei struktūrai, o šie pokyčiai negalėjo nesukelti migracijos reiškinių. Pastarieji labai stipriai pakeitė visą šalies demografinę erdvinę struktūrą, paskui kurią keitėsi ir viešosios infrastruktūros tinklai. Šie pokyčiai kuria skirtingas verslo ir darbo sąlygas skirtinguose regionuose, tuo pačiu ir skirtingas galimybes dirbti, užsidirbti, gauti išsilavinimą ir kitas viešas paslaugas skirtingų savivaldybių gyventojams. Kolektyvinės monografijos autoriai siekė nustatyti vykusių transformacijų mastą ir jų pasekmes savivaldybių lygmenyje, nes būtent tai yra vietos, kur vyksta kasdienis žmonių gyvenimas. Darbo vietų nykimas periferiniuose regionuose ir su tuo susijusi depopuliacija yra neišvengiami procesai, būdingi daugumai regionų visoje Europoje, todėl svarbiausia valstybės užduotis yra ne šio proceso stabdymas, bet neigiamų pasekmių mažinimas vietos gyventojams, visų pirma, garantuojant vienodas gyvenimo galimybes nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Ypatingas dėmesys knygoje skiriamas, kaimiškų vietovių raidai, kadangi būtent šios vietos labiausiai paveiktos neigiamų periferizacijos procesų, o negatyvūs socio-demografiniai procesai čia ypač ryškūs.
2018 m. leidiniai
Socialinis ir istorinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje: sampratos, patirtys ir kontekstai
Monografija
Monika Frėjutė-Rakauskienė, Neringa Klumbytė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2018, 320 p.
Monografijos autoriai analizuoja, kaip skirtingo amžiaus ir skirtingų etninių tapatybių Lietuvos gyventojai patiria ir suvokia socialinį bei istorinį teisingumą. Atskiruose skyriuose nagrinėjama, kaip istorinis ir socialinis teisingumas formuojamas žiniasklaidoje, švietime, atminties politikoje ir nevyriausybiniame sektoriuje. Pagrindiniai duomenys surinkti 2016–2018 m. vykdant kokybinį sociologinį ir antropologinį lauko tyrimą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Visagine, taip pat analizuojant 2014-2016 m. Lietuvos spaudos lietuvių ir rusų kalba turinį.
Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis
Monografija
Sarmitė Mikulionienė, Gražina Rapolienė, Natalija Valavičienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2018, 228 p.
Monografijoje atskleidžiamos Lietuvos vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresnių) gyventojų demografinės tendencijos (jų skaičiaus dinamika ir sociodemografinės charakteristikos) ir šios gyventojų grupės socialinės įtraukties klausimai. Ypatingas dėmesys skiriamas tiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gyvena būste vieni. Kiek gyvenimas po vieną gyvenimo antroje pusėje yra susijęs su asmens rizika patirti socialinę atskirtį, izoliaciją ir vienatvę? Kaip patys vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės interpretuoja savo laisvę, vienatvę, socialinį dalyvavimą, senatvę? Šie ir kiti klausimai nagrinėjami atsispiriant nuo mokslinės literatūros analizės ir naudojant plačius statistikos bei originalaus sociologinio tyrimo (kiekybinio ir kokybinio), finansuoto Lietuvos mokslo tarybos (sut. Nr. GER-001/2017), duomenis. Monografijos tikslinė auditorija pirmiausiai yra mokslo bendruomenė, tačiau tekstą rengėme atsižvelgdamos taip pat ir į plačios ir mišrios auditorijos – tyrėjų, studentų ir doktorantų, nevyriausybinių organizacijų ir politikos formuotojų – poreikius. Tikimės, kad knygos tema sudomins ne tik įvairių sričių profesionalus ir būsimuosius specialistus, dirbančius / ketinančius dirbti vyresnio amžiaus žmonių gerovei, bet ir plačią visuomenę.
Patikėję demokratija: gyventojų nuostatos ir socialinė patirtis lygių galimybių užtikrinimo srityje
Mokslo studija
Alina Žvinklienė, Lilija Kublickienė, Deimantė Šėporaitytė-Vismantė, Diana Janušauskienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2018, 144 p.
Studijoje nagrinėjami tokie aktualūs empiriniai demokratijos kokybės matai kaip Lietuvos gyventojų požiūris į lygių galimybių principo įgyvendinimą ir turima socialinė patirtis atkuriant pažeistas teises. Analizuojant pozityvius pilietinio aktyvumo atvejus bei juos motyvuojančius socialinius-psichologinius argumentus, studijoje siekiama atskleisti, kas skatina arba riboja lygių galimybių užtikrinimą, ir apibrėžti prielaidas, turinčias įtakos pilietinio pasitikėjimo didinimui. Kitaip sakant, studijoje siekiama integruoti sociologinę perspektyvą į lygių galimybių ir demokratizacijos studijas, kuriose paprastai dominuoja teisinė ir politologinė prieigos. Studijos tikslai apibendrintai siejami su žmonių nuostatų ir socialinės patirties lygių galimybių užtikrinimo srityje sociologine analize ir su specializuoto ombudsmeno instituto – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos – vaidmens nagrinėjimu. Pažeistų teisių atkūrimo socialinės praktikos nagrinėjimui pasirinktos tokios įstatymu draudžiamos diskriminacijos pagrindų grupės kaip lytis, lytinė orientacija, negalia ir etniškumas.
Vidurinė klasė Lietuvoje
Mokslo studija
Meilutė Taljūnaitė, Eduardas Kęstutis Sviklas
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2018, 120 p.
Studijoje siekta atsakyti, ar išskirtinai tik vidurinė klasė gali susieti aukščiausiai bei žemiausiai klasėms priklausančius gyventojus į bendrą visuomenę kaip tam tikrą piliečių organizaciją. Nagrinėjamas šiandienei Lietuvai aktualus klausimas, kada ir kaip darbininkų klasės ar inteligentijos atstovai tampa vidurine klase, kokios yra šios transformacijos ar formavimosi tendencijos. Lyginant ekonomikos, politikos ir sociologijos mokslų požiūrius į vidurinę klasę, pateikiama vidurinės klasės samprata, vidurinės klasės skyrimo kriterijai, šios klasės raiškos ypatumai, gilinamasi, kiek būtų galima išskirti ribinių klasių. Vidurinės klasės, kaip tam tikros socialinės bendruomenės, nusistovėję ir aiškūs skyrimo kriterijai lyginami su jų atpažinimu viešojoje nuomonėje. Atskleidžiamos vidurinės klasės Lietuvoje formavimosi ir jos sociologinių tyrimų ištakos, dabartinė padėtis bei perspektyvos.
Nagrinėjant socialinę-klasinę Lietuvos posovietinę struktūrą pagrindinė problema – socialinės struktūros tyrimų, taip pat tyrimų, kuriuose greta nagrinėjamų problemų yra ir socialinės stratifikacijos klausimai, palyginamumas. Remiamasi Lietuvos sociologų nuo 1990 m. atliktų tyrimų antrine analize. Nors nagrinėti tyrimai (1990–2001, 1993, 2004, 2008, 2012 m.) rėmėsi skirtingomis metodologinėmis bei metodinėmis prielaidomis, jų palyginimas leido atskleisti sociologijos mokslo metodologijos bei metodų, formavusių vidurinės klasės pažinimą, raidą.
2017 m. leidiniai
Ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs? Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste
Mokslo studija
Diana Janušauskienė, Eglė Vileikienė, Laima Nevinskaitė, Ingrida Gečienė-Janulionė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2017, 148 p.
Studijoje pristatomi empirinio tyrimo duomenys, gauti vykdant projektą „Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos”. Tyrime siekiama pažvelgti į bendrą subjektyviai suvokiamų grėsmių paveikslą: analizuojama, kaip žmonės suvokia savo individualų ir valstybės saugumą, kokias grėsmes saugumui įžvelgia, kaip jas vertina, kas lemia vienokią ar kitokią saugumo sampratą, kokių veiksmų žmonės manosi galį imtis, siekdami apsisaugoti nuo įvairių grėsmių. Taip pat tyrimas apėmė žiniasklaidos turinio analizę, kuria buvo siekiama nustatyti, kokią įtaką Rusijos sugrėsminimo diskursas galėjo turėti gyventojų nuostatoms dėl nacionalinio saugumo.
Lietuvos metropoliniai regionai. Gyventojų erdvinė diferenciacija XXI a. pradžioje
Monografija
Donatas Burneika, Rūta Ubarevičienė, Vytautas Valatka, Aušra Baranauskaitė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Vidmantas Daugirdas, Dovilė Krupickaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2017, 152 p.
Šioje knygoje nagrinėjama trijų Lietuvos metropolinių regionų gyventojų sociodemografinė struktūra ir jos kaita XXI a. pradžioje. Kintanti Lietuvos metropolinių regionų erdvinė struktūra, auganti gyventojų segregacija, kaip ateities socialinio vystymosi problemų veiksnys, yra šio leidinio dėmesio centre. Pagrindinis tikslas yra nustatyti naujai susiformavusių kompleksinių erdvinių darinių – miestų regionų, apimančių tiek tankiai užstatytus miestų branduolius, tiek išdrykusius priemiesčius, – erdvinę struktūrą bei jų gyventojų erdvinę segregaciją įvairiais sociodemografiniais pjūviais. Tyrimas remiasi hipoteze, kad auganti socialinė nelygybė turi daugiau ar mažiau atsispindėti ir erdvės naudojimo skirtumuose. Pagrindinis tyrimo klausimas – kur ir kokie gyventojai gyvena Lietuvos metropoliniuose regionuose. Daugiausia dėmesio šiame leidinyje skiriama socioekonominei segregacijos dedamajai, nes pagrindinės gyventojų segregacijos priežastys yra susijusios būtent su gyventojų pajamų skirtumais, kurie čia netiesiogiai iliustruojami profesinio statuso skirtumais. Be socioekonominių, taip pat nagrinėjamos demografinės, kultūrinės (etninės) ir politinės segregacijos dimensijos. Jos bendrai įvardijamos kaip sociodemografinė segregacija, pabrėžiant, kad teritorinė gyventojų grupių atskirtis gali, o dažnai ir pasireiškia iš karto keliais aspektais.