Apie doktorantūrą

Esate baigę magistrantūros studijas, neabejingi socialinėms problemoms, turite idėjų ir ieškote erdvės, kur galėtumėte savo idėjas patikrinti moksliniais metodais bei daryti socialinį ekonominį poveikį visuomenei? O gal tikitės pagilinti žinias tam tikroje srityje? Prisijunkite prie mokslo bendruomenės studijuodami Sociologijos mokslo krypties doktorantūros studijose.

Doktorantūros studijos suteikia žinių ir kompetencijų, padedančių tapti mokslininku, gebančiu savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus bei spręsti mokslo problemas, tačiau kartu doktorantūros tikslas yra plataus spektro įgūdžių ugdymas, siekiant parengti absolventus įvairioms karjeros galimybėms.  LSMC siekiame suteikti tvirtą pagrindą pradedantiems mokslininkams, padėsiantį įsitvirtinti tiek šalies ar tarptautinėje mokslo bendruomenėje, tiek ir už švietimo bei mokslo institucijų ribų.

Apie Doktorantūros studijas 

Sociologijos mokslo krypties doktorantūros studijos Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institute turi ilgą tradiciją. Doktorantai čia yra ruošiami daugiau nei 30 metų, o paties instituto veiklos ištakos siekia 1964 metus. 

Sociologijos mokslo doktorantūros studijos vykdomos pagal 2019 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-160 (ir 2021 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 75) Lietuvos socialinių mokslų centrui kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ir Kauno technologijos universitetu suteiktą doktorantūros teisę.

Doktorantūros studijų kokybė ir efektyvumas kas penkerius metus yra vertinama Lietuvos mokslo tarybos. Su vertinimo išvadomis galite susipažinti – ČIA.

Ketverių metų studijos

Sociologijos mokslo krypties doktorantūros studijos – tai nuolatinės ketverių metų studijos, į kurias galima pretenduoti baigus magistrantūros studijas ar įgijus magistro laipsnį atitinkančią kvalifikaciją patvirtinantį diplomą.

Studijų programa apima studijų dalykus, skirtus gilinti žinias rengiamos disertacijos tema bei bendrąsias kompetencijas, disertacijos rengimą ir kitas veiklas, tokias kaip savo mokslinių rezultatų pristatymą mokslinėse publikacijose, tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo renginiuose, bei disertacijos gynimą. 

Disertacijos rengimas yra vienas iš pagrindinių doktorantūros studijų etapų, kurio metu doktorantas, lydimas savo mokslinio vadovo, vykdo unikalų, savarankišką mokslinio darbo projektą.

Gynimas eksternu

Jeigu esate savarankiškai parengę disertaciją ir išpildę kitus formalius doktorantūros studijų reikalavimus, savo disertacinį darbą galite ginti eksternu. Dėl informacijos apie galimybę disertaciją ginti eksternu, kreipkitės į LSMC mokslinę sekretorę el. paštu: moksline.sekretore@lcss.lt.

Doktoranto stipendija ir socialinės garantijos

Valstybės finansuojamose vietose studijuojantys doktorantai visus ketverius savo studijų metus gauna doktoranto stipendiją ir įgyja studento statusą.

Studento statusas suteikia galimybę naudotis studentams skirtomis nuolaidomis, pvz., viešajam transportui, taip pat doktorantai valstybės lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

Užsienio piliečiams, turintiems laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, reikėtų pagalvoti apie privatų sveikatos draudimą, kadangi valstybės lėšomis jie nėra draudžiami. 

LSMC SI apgintos disertacijos (informacija nuo 2003 m.)

  1. Dovydas Vidzbelis. 2026. Rinkiminio aktyvumo teritorinė diferenciacija Lietuvoje.
  2. Dmytro Mamaiev. 2026. Imigracija iš Ukrainos į Lietuvą ir Lenkiją: Ukrainos jaunimo patirtys migracijos kontekste iki ir po 2022 metų.
  3. Julija Mažuolė. 2025. Moterų antreprenerystė Lietuvoje: individualios trajektorijos ir sociokultūriniai veiksniai.
  4. Alina Norgėlaitė. 2025. Neužtikrintumas ir prokreacinė elgsena Lietuvoje.
  5. Asta Dilytė-Kotenko. 2024. Jautrių socialinių grupių sėkmingi keliai link aukštojo mokslo.
  6. Tautvydas Vencius. 2024. Ilgą laiką nedirbančių ir socialinę paramą gaunančių asmenų socialinio mobilumo veiksniai Lietuvoje.
  7. Paulius Balsys. 2024. Y kartos karių socialinės integracijos Lietuvos kariuomenėje sociokultūriniai veiksniai.
  8. Giedrė Plepytė Davidavičienė. 2023. Socialinis laimės patirčių konstravimas savi-pagalbos mokytojų naratyvuose Lietuvoje.
  9. Inga Gaižauskaitė. 2022. Advancing Trust Research: Linking Conceptual Definitions, Standard Measures and the Perceptions of Social Actors.
  10. Simona Ščerbinskaitė. 2022. Kaimo bendruomeninės organizacijos Lietuvoje: dalyvavimas, lyderystė ir vietovės gyvybingumas (Atokių kaimo gyvenviečių atvejis).
  11. Karolis Dambrauskas. 2022. Mapping Ethnicity-Property Nexus: Framing and Negotiating Ethnicity in the Process of Land Restitution in South-Eastern Lithuania.
  12. Irena Blaževičė. 2021. Bendruomenių atsparumo sukrėtimams socioekonominis modelis
  13. Anastasiya Jurkevits. 2021. Sąvokos „senatvė“ ir „aktyvus senėjimas“ Baltarusijos diskursuose
  14. Snieguolė Grigužauskaitė. 2021. Šeimos ir darbo derinimas: valstybės ir darbdavių politika bei dirbančių tėvų patirtys
  15. Viktorija Baranauskienė. 2021.  Socioteritorinė atskirtis Lietuvos retai apgyventose teritorijose
  16. Kristina Senkuvienė. 2021. Parama gausioms šeimoms Lietuvoje: problemos ir situacija Europos Sąjungos šalių kontekste
  17. Jolita Junevičienė. 2020. Neformalios ir formalios pagyvenusių žmonių globos jų namuose sąsajos: socialinės politikos priemonės ir globėjų požiūriai
  18. Andrius Segalovičius. 2020. Vartotojiškumo raiškos tendencijos Lietuvoje: didžiųjų miestų gyventojų požiūris į būstą kaip vartojimo objektą
  19. Irena Danilevičienė. 2019. Darbo apmokėjimo, užimtumo ir produktyvumo sąveika 
  20. Ingrida Gečienė-Janulionė. 2019. Migrantų indėlis kilmės šalims: Lietuvos migrantų Jungtinėje Karalystėje atvejis
  21. Virgilijus Rutkauskas. 2018. Mokesčių moralė ir jos įtaka viešojo sektoriaus pajamoms
  22. Rūta Ubarevičienė (2018). Baltijos šalių gyvenviečių sistemų teritorinės organizacijos kaitos sociodemografinė analizė
  23. Vladas Bartochevis. 2018. Imigrantų integracijos iššūkiai: profesinio potencialo naudojimas Lietuvoje ir Portugalijoje
  24. Giedrė Blažytė. 2017. Imigracija dėl šeimos susijungimo Lietuvoje: lytis ir etniškumas socialinės adaptacijos procese
  25. Jurgita Subačiūtė. 2016. Skilęs Habitus judėjimo negalią turinčių paauglių socialiniame lauke
  26. Daumantas Stumbrys. 2016. Lietuvos vyrų mirtingumo diferenciacijos sociologiniai demografiniai veiksniai
  27. Natalija Valavičienė. 2015. Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų specialistų tarptautinė migracija
  28. Anna Lipnevič. 2015. Lietuvos gydytojų mobilumas transnacionalinėje socialinėje erdvėje
  29. Jūratė Butvilienė. 2014. Neformalus suaugusiųjų švietimas Lietuvoje: valstybinis ir privatus mokymo sektoriai
  30. Vita Petrušauskaitė. 2014. Ankstyvas romų vaikų pasitraukimas iš švietimo sistemos Vilniaus m.: švietimo lauko analizė
  31. Tatsiana Chulitskaya. 2014. Socialinio teisingumo naratyvai nedemokratinio režimo sąlygomis: Baltarusijos atvejo analizė
  32. Artūras Gataūlinas. 2013. Lietuvos visuomenės subjektyvioji gerovė Europos sąjungos kontekste
  33. Karolis Žibas. 2012. Migrantų integracijos procesai Lietuvoje: kinų ir turkų migrantų organizaciniai modeliai ir jų raida
  34. Liutauras Labanauskas. 2011. Socialinės sanglaudos kūrimasis Lietuvoje: intelektinio kapitalo vaidmuo
  35. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė. 2011. Tarpgeneracinių santykių Lietuvoje formos ir veiksniai
  36. Jolita Viluckienė. 2011. Judėjimo negalią turinčių asmenų fenomenologinė gyvenamojo pasaulio analizė
  37. Aleksandras Česnavičius. 2010. Televizija kintančiame žiniasklaidos pasaulyje 
  38. Andrei Stsiapanau. 2010. Černobylio politika Baltarusijoje 1986-2008 m.: diskurso koalicijų formavimasis ir raiška
  39. Laura Varžinskienė. 2009. Socialinio darbo profesijos statusas Lietuvoje
  40. Donata Petružytė. 2009. Atliekų rinkėjų gyvensena: Kariotiškių sąvartyno atvejo studija
  41. Monika Frėjutė-Rakauskienė. 2009. Etninio nepakantumo ir ksenofobijos apraiškos Lietuvos spaudoje ES prevencinės politikos aspektu
  42. Darius Liutikas. 2008. Tradicinė ir moderni piligrimystė kaip vertybių ir tapatumo išraiška Lietuvos visuomenėje
  43. Elena Kocai. 2007. Socialinė benamių atskirtis ir jos formavimosi veiksniai
  44. Viktorija Žilinskaitė. 2007. Jaunimo vertybinis požiūris į vizualinę kultūrą
  45. Tadas Leončikas. 2006. Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: švietimo sektoriaus pasirinkimas
  46. Vida Beresnevičiūtė. 2005. Etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje
  47. Aiva Jasilionienė. 2005. Šeimos politikos modernizavimas Lietuvoje: prioritetų problema
  48. Domantas Jasilionis. 2003. Lietuvos gyventojų mirtingumo miesto-kaimo skirtumų sociodemografiniai veiksniai