Esate baigę magistrantūros studijas, neabejingi socialinėms problemoms, turite idėjų ir ieškote erdvės, kur galėtumėte savo idėjas patikrinti moksliniais metodais bei daryti socialinį ekonominį poveikį visuomenei? O gal tikitės pagilinti žinias tam tikroje srityje? Prisijunkite prie mokslo bendruomenės studijuodami Sociologijos mokslo krypties doktorantūros studijose.
Doktorantūros studijos suteikia žinių ir kompetencijų, padedančių tapti mokslininku, gebančiu savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus bei spręsti mokslo problemas, tačiau kartu doktorantūros tikslas yra plataus spektro įgūdžių ugdymas, siekiant parengti absolventus įvairioms karjeros galimybėms. LSMC siekiame suteikti tvirtą pagrindą pradedantiems mokslininkams, padėsiantį įsitvirtinti tiek šalies ar tarptautinėje mokslo bendruomenėje, tiek ir už švietimo bei mokslo institucijų ribų.
Apie Doktorantūros studijas
Sociologijos mokslo krypties doktorantūros studijos Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institute turi ilgą tradiciją. Doktorantai čia yra ruošiami daugiau nei 30 metų, o paties instituto veiklos ištakos siekia 1964 metus.
Sociologijos mokslo doktorantūros studijos vykdomos pagal 2019 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-160 (ir 2021 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 75) Lietuvos socialinių mokslų centrui kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ir Kauno technologijos universitetu suteiktą doktorantūros teisę.
Ketverių metų studijos
Sociologijos mokslo krypties doktorantūros studijos – tai nuolatinės ketverių metų studijos, į kurias galima pretenduoti baigus magistrantūros studijas ar įgijus magistro laipsnį atitinkančią kvalifikaciją patvirtinantį diplomą.
Studijų programa apima studijų dalykus, skirtus gilinti žinias rengiamos disertacijos tema bei bendrąsias kompetencijas, disertacijos rengimą ir kitas veiklas, tokias kaip savo mokslinių rezultatų pristatymą mokslinėse publikacijose, tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo renginiuose, bei disertacijos gynimą.
Disertacijos rengimas yra vienas iš pagrindinių doktorantūros studijų etapų, kurio metu doktorantas, lydimas savo mokslinio vadovo, vykdo unikalų, savarankišką mokslinio darbo projektą.
Gynimas eksternu
Jeigu esate savarankiškai parengę disertaciją ir išpildę kitus formalius doktorantūros studijų reikalavimus, savo disertacinį darbą galite ginti eksternu. Dėl informacijos apie galimybę disertaciją ginti eksternu, kreipkitės į LSMC mokslinę sekretorę el. paštu: moksline.sekretore@lcss.lt.
Doktoranto stipendija ir socialinės garantijos
Valstybės finansuojamose vietose studijuojantys doktorantai visus ketverius savo studijų metus gauna doktoranto stipendiją ir įgyja studento statusą.
Studento statusas suteikia galimybę naudotis studentams skirtomis nuolaidomis, pvz., viešajam transportui, taip pat doktorantai valstybės lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.
Užsienio piliečiams, turintiems laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, reikėtų pagalvoti apie privatų sveikatos draudimą, kadangi valstybės lėšomis jie nėra draudžiami.
LSMC SI apgintos disertacijos (informacija nuo 2003 m.)
Giedrė Plepytė Davidavičienė. 2023. Socialinis laimės patirčių konstravimas savi-pagalbos mokytojų naratyvuose Lietuvoje.
Inga Gaižauskaitė. 2022. Advancing Trust Research: Linking Conceptual Definitions, Standard Measures and the Perceptions of Social Actors.
Simona Ščerbinskaitė. 2022. Kaimo bendruomeninės organizacijos Lietuvoje: dalyvavimas, lyderystė ir vietovės gyvybingumas (Atokių kaimo gyvenviečių atvejis).
Karolis Dambrauskas. 2022. Mapping Ethnicity-Property Nexus: Framing and Negotiating Ethnicity in the Process of Land Restitution in South-Eastern Lithuania
Irena Blaževičė. 2021. Bendruomenių atsparumo sukrėtimams socioekonominis modelis
Anastasiya Jurkevits. 2021. Sąvokos „senatvė“ ir „aktyvus senėjimas“ Baltarusijos diskursuose
Snieguolė Grigužauskaitė. 2021. Šeimos ir darbo derinimas: valstybės ir darbdavių politika bei dirbančių tėvų patirtys
Viktorija Baranauskienė. 2021. Socioteritorinė atskirtis Lietuvos retai apgyventose teritorijose
Kristina Senkuvienė. 2021. Parama gausioms šeimoms Lietuvoje: problemos ir situacija Europos Sąjungos šalių kontekste
Jolita Junevičienė. 2020. Neformalios ir formalios pagyvenusių žmonių globos jų namuose sąsajos: socialinės politikos priemonės ir globėjų požiūriai
Andrius Segalovičius. 2020. Vartotojiškumo raiškos tendencijos Lietuvoje: didžiųjų miestų gyventojų požiūris į būstą kaip vartojimo objektą
Irena Danilevičienė. 2019. Darbo apmokėjimo, užimtumo ir produktyvumo sąveika
Ingrida Gečienė-Janulionė. 2019. Migrantų indėlis kilmės šalims: Lietuvos migrantų Jungtinėje Karalystėje atvejis
Virgilijus Rutkauskas. 2018. Mokesčių moralė ir jos įtaka viešojo sektoriaus pajamoms
Rūta Ubarevičienė (2018). Baltijos šalių gyvenviečių sistemų teritorinės organizacijos kaitos sociodemografinė analizė
Vladas Bartochevis. 2018. Imigrantų integracijos iššūkiai: profesinio potencialo naudojimas Lietuvoje ir Portugalijoje
Giedrė Blažytė. 2017. Imigracija dėl šeimos susijungimo Lietuvoje: lytis ir etniškumas socialinės adaptacijos procese
Jurgita Subačiūtė. 2016. Skilęs Habitus judėjimo negalią turinčių paauglių socialiniame lauke
Daumantas Stumbrys. 2016. Lietuvos vyrų mirtingumo diferenciacijos sociologiniai demografiniai veiksniai
Natalija Valavičienė. 2015. Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų specialistų tarptautinė migracija
Anna Lipnevič. 2015. Lietuvos gydytojų mobilumas transnacionalinėje socialinėje erdvėje
Jūratė Butvilienė. 2014. Neformalus suaugusiųjų švietimas Lietuvoje: valstybinis ir privatus mokymo sektoriai
Vita Petrušauskaitė. 2014. Ankstyvas romų vaikų pasitraukimas iš švietimo sistemos Vilniaus m.: švietimo lauko analizė
Tatsiana Chulitskaya. 2014. Socialinio teisingumo naratyvai nedemokratinio režimo sąlygomis: Baltarusijos atvejo analizė
Artūras Gataūlinas. 2013. Lietuvos visuomenės subjektyvioji gerovė Europos sąjungos kontekste
Karolis Žibas. 2012. Migrantų integracijos procesai Lietuvoje: kinų ir turkų migrantų organizaciniai modeliai ir jų raida
Liutauras Labanauskas. 2011. Socialinės sanglaudos kūrimasis Lietuvoje: intelektinio kapitalo vaidmuo
Margarita Gedvilaitė-Kordušienė. 2011. Tarpgeneracinių santykių Lietuvoje formos ir veiksniai
Jolita Viluckienė. 2011. Judėjimo negalią turinčių asmenų fenomenologinė gyvenamojo pasaulio analizė
Aleksandras Česnavičius. 2010. Televizija kintančiame žiniasklaidos pasaulyje
Andrei Stsiapanau. 2010. Černobylio politika Baltarusijoje 1986-2008 m.: diskurso koalicijų formavimasis ir raiška
Laura Varžinskienė. 2009. Socialinio darbo profesijos statusas Lietuvoje
Donata Petružytė. 2009. Atliekų rinkėjų gyvensena: Kariotiškių sąvartyno atvejo studija
Monika Frėjutė-Rakauskienė. 2009. Etninio nepakantumo ir ksenofobijos apraiškos Lietuvos spaudoje ES prevencinės politikos aspektu
Darius Liutikas. 2008. Tradicinė ir moderni piligrimystė kaip vertybių ir tapatumo išraiška Lietuvos visuomenėje
Elena Kocai. 2007. Socialinė benamių atskirtis ir jos formavimosi veiksniai
Viktorija Žilinskaitė. 2007. Jaunimo vertybinis požiūris į vizualinę kultūrą
Tadas Leončikas. 2006. Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: švietimo sektoriaus pasirinkimas
Vida Beresnevičiūtė. 2005. Etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje
Aiva Jasilionienė. 2005. Šeimos politikos modernizavimas Lietuvoje: prioritetų problema
Domantas Jasilionis. 2003. Lietuvos gyventojų mirtingumo miesto-kaimo skirtumų sociodemografiniai veiksniai