2026 m. rugsėjo 18 d. LSMC Sociologijos instituto doktorantė Indrė Huseynova apgynė sociologijos mokslo krypties disertaciją „Asmenų iš trečiųjų šalių įtraukties į Lietuvos darbo rinką prielaidos ir patirtys“. Disertacijos mokslinė vadovė – vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Brazienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).
Disertacijos gynimo taryboje dalyvavo:
✦ pirmininkė – prof. dr. Eglė Butkevičienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
✦ vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jolanta Aidukaitė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
✦ vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Inga Blažienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
✦ dr. Indrė Genelytė (Linšiopingo universitetas, Švedija, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
✦ vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Andrius Marcinkevičius (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).
Disertacijos anotacija:
Disertacijoje analizuojamos asmenų iš trečiųjų šalių įtraukties į Lietuvos darbo rinką prielaidos, struktūriniai ribojimai bei patirtys. Tyrimo aktualumą lemia pastaraisiais metais nuolat augantys migracijos srautai, kintanti darbo rinkos struktūra ir poreikis holistiškai vertinti migrantų socioekonominės įtraukties procesus. Teorinė tyrimo perspektyva grindžiama Ager ir Strang (2008), Penninx (2022), Schinkelio (2018) ir Hage (2012) įtraukties ir integracijos sampratomis, Doeringer ir Piore (1971) dualios darbo rinkos teorija, Reich, Gordon, Edwards (1973) darbo rinkos segmentacijos prieiga, Offe ir Hinrichs (1977) alternatyviųjų vaidmenų koncepcija bei Berger ir Luckmann (1999), Blumer (1969) socialinės tikrovės konstravimo ir interpretacine perspektyva. Tyrimas atliktas 2020 2025 m., derinant teisinės bazės, strateginių dokumentų ir statistinių duomenų analizę su kokybiniu tyrimu – pusiau struktūruotais interviu. Tyrime dalyvavo asmenys iš trečiųjų šalių (Azerbaidžano, Indijos, Turkijos, Baltarusijos ir kt.) dalyvaujantys Lietuvos darbo rinkoje (samdomi darbuotojai ar verslo subjektai), taip pat darbdaviai ir migracijos bei užimtumo sričių ekspertai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kaip įtraukties į Lietuvos darbo rinką prielaidas formuoja teisiniai, instituciniai ir darbo rinkos veiksniai. Administracinės procedūros, migracijos statuso sąlygojamas nesaugumas, dokumentų tvarkymo reikalavimai, informacijos prieinamumo stoka ir ribotas institucinis lankstumas gali apsunkinti migrantų dalyvavimą darbo rinkoje, mažinti pasitikėjimą institucijomis ir didinti nesaugaus užimtumo riziką. Disertacijoje atskleidžiama, kad asmenų iš trečiųjų šalių įtrauktis į Lietuvos darbo rinką yra ne vien įsidarbinimo rezultatas, bet dinamiškas daugiapakopis procesas, priklausantis nuo individualaus, bendruomeninio, institucinės politikos ir darbo rinkos lygmenų sąveikos. Sėkminga įtrauktis siejama ne tik su formalių teisinių ir administracinių sąlygų gerinimu, bet ir su socialinių ryšių, tarpininkavimo praktikų, bendruomeninės pagalbos ir darbdavių įsitraukimo stiprinimu.
Sveikiname ir linkime, kad ir toliau nestigtų smalsumo, įdomių klausimų ir ryžto atsakymų paieškose!
Dalijamės gynimų ir sveikinimų akimirkomis.
