2026 m. rugsėjo 15 d. LSMC Sociologijos instituto doktorantė Vilma Ražauskienė apgynė sociologijos mokslo krypties daktaro disertaciją „Pirmąkart mamomis tapusių moterų motinystės patirtys ir lyčių vaidmenų nuostatos“. Disertacijos mokslinė vadovė – dr. Rūta Brazienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).
Disertacijos gynimo taryboje dalyvavo:
➤ pirmininkė – prof. dr. Audronė Telešienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
➤ prof. dr. Ivana Dobrotic (Zagrebo universitetas (Kroatija), socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
➤ vyriaus. m. d. dr. Diana Janušauskienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
➤ vyriaus. m. d. dr. Aušra Maslauskaitė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
➤ prof. dr. Daiva Skučienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).
Disertacijos anotacija:
Disertacijoje nagrinėjama, kaip tapsmas mama keičia pirmo vaiko susilaukusių moterų lyčių vaidmenų nuostatas ir kaip šios nuostatos siejasi su vaiko amžiumi, žindymu, vaikų priežiūros bei namų ruošos pasidalijimu ir moterų profesinėmis trajektorijomis. Tyrimas grindžiamas integruota teorine prieiga, apimančia preferencijų teoriją, tapatumo teoriją ir gyvenimo kelio perspektyvą. Taikytas longitudinis mišrių metodų dizainas. Kokybinę tyrimo dalį sudarė trys pusiau struktūruotų interviu bangos, kuriose dalyvavo aštuonios pirmąkart motinomis tapusios moterys. Interviu atlikti nėštumo metu, praėjus 4 – 6 mėnesiams po gimdymo ir vaikui/ams sulaukus dvejų metų. Kiekybinėje tyrimo dalyje atlikta dviejų bangų internetinė apklausa: laukiantis ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Į kiekybinių duomenų analizę įtrauktos 59 respondentės. Tyrimo rezultatai rodo, kad lyčių vaidmenų nuostatos nėra pastovios: jos kinta kartu su motinystės patirtimis ir priklauso nuo vaiko amžiaus. Po gimdymo daliai pirmo vaiko susilaukusių tyrimo dalyvių sustiprėjo požiūris, kad į kūdikio priežiūrą motina turėtų būti labiau įsitraukusi, tačiau vyresnio vaiko priežiūros atžvilgiu nuostatos buvo egalitariškesnės. Žindymas išryškėjo kaip svarbus motinos pirmenybę kūdikio priežiūroje pagrindžiantis veiksnys, kurio reikšmė vaikui augant mažėjo. Tyrimas taip pat atskleidė netolygų neapmokamo darbo pasidalijimą tarp partnerių ir skirtingas moterų grįžimo į darbo rinką trajektorijas. Disertacija prisideda prie sociologinių motinystės ir lyčių vaidmenų tyrimų, parodydama, kad nuostatų negalima tinkamai paaiškinti vien tradiciškumo ir egalitariškumo priešprieša; jas tikslinga vertinti kaip daugiadimensį, nuo konteksto priklausantį ir laikui bėgant kintantį reiškinį.
Sveikiname ir linkime, kad įgytos žinios ir patirtis įkvėptų kopti į naujas viršukalnes!
Dalijamės gynimų ir sveikinimų akimirkomis.
