2026 m. rugsėjo 8 d. LSMC Sociologijos instituto doktorantė Laura Bagočiūnė apgynė sociologijos mokslo krypties disertaciją „Lyčių lygybė Europos Sąjungos atsakingųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų kontekste: pažangos vertinimo modelis“. Disertacijos mokslinė vadovė – dr. Aurelija Novelskaitė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).
Disertacijos gynimo taryboje dalyvavo:
- pirmininkė – prof. dr. Audronė Telešienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S005);
- vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S005);
- vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vilana Pilinkaitė-Sotirovič (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S005);
- prof. dr. Artūras Tereškinas (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
- prof. dr. Dovilė Budrytė (Džordžijos Gvinnetto koledžas (JAV), socialiniai mokslai, sociologija, S 005).
Disertacijos anotacija:
Disertacijoje analizuojama lyčių lygybės pažanga mokslinių tyrimų organizacijose Europos Sąjungos atsakingųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų (AMTI) kontekste. Tyrimas grindžiamas prielaida, kad lyčių lygybės vertinimas negali apsiriboti formalia atitiktimi, pavieniais rodikliais ar kiekybiniu atstovavimo matavimu, nes lyčių nelygybė moksle atsiskleidžia per institucines normas, galios santykius, simbolines hierarchijas ir žinojimo pripažinimo režimus. Disertacijoje siekiama sukurti konceptualiai nuoseklų ir empiriškai pagrįstą lyčių lygybės pažangos vertinimo modelį, pritaikomą nacionaliniu ir organizaciniu lygmenimis. Teorinėje dalyje lyčių lygybė aiškinama kaip struktūrinė, kultūrinė ir episteminė transformacija, o AMTI samprata operacionalizuojama remiantis šešiomis procesinėmis dimensijomis: numatymu, įtraukimu, refleksyvumu, reagavimu, skaidrumu ir įvairove. Empirinė analizė pagrindžia lyčių lygybės pažangos rodiklių klasifikaciją pagal konteksto, proceso ir rezultatų kategorijas, leidžia nustatyti jų reikšmę skirtinguose valdymo lygmenyse. Ji taip pat parodo, kad lyčių lygybės pažanga priklauso ne tik nuo politikos priemonių formalaus įtvirtinimo, bet ir nuo to, kiek šios priemonės keičia institucinę kultūrą, atskaitomybės praktikas, sprendimų priėmimą, išteklių paskirstymą ir pripažinimo režimus. Rezultatai atskleidžia, kad nacionaliniu lygmeniu svarbiausia vertinti struktūrines pažangos sąlygas ir politikos veiksmingumą. Organizaciniu lygmeniu didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas kasdienėms įgyvendinimo praktikoms, lyderystės įsipareigojimams, darbuotojų įtraukimui ir institucinės aplinkos jautrumui lyčių nelygybei. Tyrimas taip pat parodo, kad vertinimo modelis leidžia susieti rodiklių sistemą su institucinių pokyčių, socialinės atsakomybės bei mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymo analize ES kontekste. Disertacijoje parengti nacionalinio ir organizacinio lygmens vertinimo modeliai sudaro prielaidas sistemiškai vertinti lyčių lygybės politikos įgyvendinimą, atskirti formalias priemones nuo institucinės kaitos bei stiprinti AMTI principais grįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymą.
Sveikiname mokslininkę ir linkime, kad šis pasiekimas atvertų duris naujoms galimybėms ir dar ambicingesniems tikslams!
Dalijamės gynimų ir sveikinimų akimirkomis.
