Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas (LSMC SI) yra valstybinio mokslinių tyrimų instituto – Lietuvos socialinių mokslų centro – filialas. LSMC yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip valstybės biudžetinė įstaiga ir vykdantis valstybei, visuomenei, tarptautiniam bendradarbiavimui ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.
Instituto istorija
LSMC Sociologijos instituto veiklos ištakos siekia 1964 m., kada Lietuvos SSR mokslų akademijos Ekonomikos institute buvo įkurtas Sociologijos ir teisės sektorius. Šis 1969 m. buvo padalintas į du atskirus sektorius, kurie buvo įjungti į Filosofijos, teisės ir sociologijos skyrių prie Istorijos instituto. 1974 m. greta Sociologijos sektoriaus buvo įkurta Sociologinių tyrimų laboratorija. 1977 m. minėto skyriaus pagrindu buvo įkurtas Lietuvos TSR mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. 1977 m. institute, greta Sociologijos skyriaus ir Sociologinių tyrimų laboratorijos, pradėjo veikti Jaunimo sociologijos skyrius, o 1989 m. buvo įkurtas Visuomenės nuomonės tyrimo centras. Lietuvai atkūrus valstybingumą 1991 m. Lietuvos mokslų akademija buvo paskelbta savarankiška akademija, o jos sudėtyje buvusios mokslo įstaigos, įskaitant Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutą (LSFI) ir atsiskyrusį Teisės institutą, tapo savarankiškomis mokslo institucijomis. 1992 m. Jaunimo sociologijos skyrius buvo reorganizuotas į Stratifikacijos ir Etnosociologijos skyrius, o iš Ekonomikos instituto į LFSI perėjo Demografinių tyrimų centras. 2002 m. LSFI buvo reorganizuotas į Socialinių tyrimų institutą, o šis 2010 m. performuotas į Lietuvos socialinių tyrimų centrą. Po 2021 m. reorganizacijos Lietuvos socialinių tyrimų centras tapo vienu iš Lietuvos socialiniu mokslų centro filialų ir buvo pervadintas Sociologijos institutu.
Dabartinis LSMC Sociologijos instituto vadovas yra dr. Andrius Marcinkevičius. Buvę ilgamečiai instituto vadovai: prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis, prof. habil. dr. Meilutė Taljūnaitė, prof. dr. Sarmitė Mikulionienė ir prof. dr. Boguslavas Gruževskis.
Vizija ir misija
Vizija – remiantis fundamentinių ir taikomųjų tyrimų vienove, analizuoti socialinius ekonominius, politinius ir demografinius procesus, siekiant naujomis mokslo žiniomis grįstų sprendimų, glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, valdžios, mokslo ir studijų institucijomis bei socialiniais partneriais Lietuvoje ir užsienyje. Tyrimais prisidėti prie viešosios politikos tikslų ir priemonių pagrindimo bei pasekmių vertinimo ir tuo stiprinti mokslo bei visuomenės sanglaudą.
Misija:
- Plėtoti teorinius, strateginius ir taikomuosius mokslo tyrimus socialinės ekonomikos, sociologijos ir demografijos srityse;
- aprūpinti Lietuvos viešosios politikos rengėjus ir vykdytojus inovatyviomis mokslo žiniomis, siekiant tiek Lietuvos ūkio ir socialinės raidos strateginių tikslų įgyvendinimo bei visuomenės pažangos, tiek konkretaus periodo socialinės, ekonominės ir demografinės raidos iššūkių įveikimo;
- sutelkti Lietuvos sociologus, demografus ir socialinės ekonomikos tyrėjus socialinių mokslų proveržiui ir konkurencingumui tarptautinėje mokslo aplinkoje.
Organizacinė struktūra
LSMC Sociologijos instituto organizacinė struktūra susideda iš administracijos personalo ir mokslo tyrimų skyrių. Nuo 2022 m. gegužės institutui vadovauja dr. Andrius Marcinkevičius, o vadovo pavaduotojos pareigas užima dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė. Prie sklandžios instituto veiklos užtikrinimo prisideda finansų kontrolės, raštinės, viešųjų pirkimų, mokslo reikalų koordinavimo, komunikacijos, IT sistemų administravimo ir ūkio specialistai. Institute veikia 5 mokslo tyrimų skyriai:
- Demografinių ir šeimos tyrimų skyrius (vadovė – dr. Aušra Maslauskaitė);
- Etninių tyrimų skyrius (vadovė – dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė);
- Regionų ir miestų tyrimų skyrius (vadovas – dr. Donatas Burneika);
- Socialinės kaitos tyrimų skyrius (vadovė – dr. Diana Janušauskienė);
- Užimtumo ir socialinės gerovės tyrimų skyrius (vadovė – dr. Inga Blažienė).
Institute siekiama sudaryti sąlygas kiekvienam mokslo darbuotojui išnaudoti visą savo potencialą ir kartu suteikti geriausius įmanomus akademinius įgūdžius pradedantiesiems mokslininkams. 2025 m. vasario 1 d. duomenimis, institute dirbo iš viso 41 mokslo darbuotojas, 1 asocijuotas mokslininkas ir 3 mokslininkai stažuotojai.
Pagrindinės veiklos kryptys
Institutas įgyvendina fundamentinius mokslinius tyrimus, finansuojamus iš biudžeto per ilgalaikes institucines MTEP programas ir per mokslinių tyrimų konkursinio finansavimo programas laimėtus tarptautinius ir nacionalinius projektus. Sėkmingai įsiliejusios į tarptautinių konsorciumų veiklą Instituto mokslininkų komandos vykdo tyrimus pagal ES finansuojamas „Europos Horizonto“, „Erasmus+“ mokslo ir taikomųjų tyrimų programas, taip pat Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“), kitus Europos Komisijos finansuojamus projektus. Atliepiant aktualias su Lietuvos socialine raida susijusias problemas ir efektyvių jų sprendimo būdų paiešką, Institutas šiuo metu vykdo tyrimus pagal tokias Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamas konkursinio mokslinių tyrimų programas kaip „Mokslininkų grupių projektai“, DUT (Driving Urban Transitions) ir Reikminių tyrimų projektai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavedimu, Institutas jau eilę metų atlieka tarptautinį tęstinį EUROSTUDENT (studentų socialinių ir ekonominių gyvenimo sąlygų aukštojo mokslo sistemose Europoje) tyrimą.
Dalyvavimas mokslinių tyrimų infrastruktūrų veikloje
Institute partnerio teisėmis įgyvendinamos dvi socialinių tyrimų infrastruktūros, įtrauktos į Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų (MTI) kelrodį.
Nuo 2023 m. Kartų ir lyčių programa įgyvendinama institute kaip Gimstamumo ir šeimos tyrimo mokslinių tyrimų infrastruktūra (GGP-LT) pagal konsorciumo sutartį tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro. GGP LT renka, tvarko, teikia duomenis apie gimstamumo ir šeimos demografinius procesus, juos lemiančius veiksnius ir pasekmes. Be to, vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su šeimų, jų gerovės ir gimstamumo problemomis bei prisideda prie įrodymais grįstos viešosios politikos plėtros Lietuvoje, o taip pat Lietuvos socialinių mokslų tarptautiškumo ir konkurencingumo didinimo. GGP-LT mokslinių tyrimų infrastruktūros vadovė – dr. Aušra Maslauskaitė.
Nuo 2024 m. instituto mokslininkai dalyvauja SHARE Lietuva konsorciumo, atstovaujančio Lietuvą tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje „Europos sveikatos senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo – Europos tyrimų infrastruktūros konsorciumas (SHARE-ERIC)“, veiklose. SHARE yra longitudinis tyrimas, vykdomas 27 Europos šalyse ir Izraelyje, siekiant suprasti vyresnio amžiaus žmonių (50+) sveikatos, ekonominę situaciją, gerovę ir kitas gyvenimo sritis. Šio konsorciumo Lietuvoje partneriai – Vilniaus universitetas, Kauno Technologijos universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras ir Vytauto Didžiojo universitetas. LSMC konsorciume atstovauja dr. Gražina Rapolienė.
Pagrindinės tyrimų kryptys ir tematikos
Instituto mokslininkai tyrinėja sritis, kurių gilus supratimas yra būtinas norint spręsti pagrindinius visuomenės raidos iššūkius. Pagal galiojančius LSMC įstatus tyrimų kryptys yra visuomenės raida ir socialinė nelygybė, socialinė politika, gerovės valstybė ir darbo rinka, demografinės struktūros ir procesai, regionų socialinė ir ekonominė raida. Šių tyrimų kontekste nagrinėjamos tokios su politika susijusios temos kaip gimstamumas, mirtingumas, šeimos gerovė, senėjimas, socialinės apsaugos sistema, gerovės valstybės transformacijos, būsto ir šeimos politika, globos sektorius, lygios galimybės, etniškumas, etninių, migrantų ir kitų pažeidžiamų grupių padėtis, regioninio vystymosi netolygumai, kaimo erdvės transformacijos, miestų erdvės transformacijos ir segregacijos, jaunimo gyvenimiškosios galimybės, gyventojų užimtumas ir nedarbas, darbo sąlygos, darbo santykiai ir apmokėjimas, žmogiškųjų išteklių plėtra, socialinis draudimas, socialinė parama ir kt. Institutas siekia skatinti novatoriškus fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, taip pat remia keitimąsi žiniomis ir jų sklaidą pasitelkiant atviruosius duomenis ir atvirąjį mokslą.
Dalyvavimas tarptautiniuose profesiniuose tinkluose ir nacionalinėse darbo grupėse
Instituto mokslininkai yra Tarptautinės sociologų asociacijos (ISA[A1] ), Europos sociologų asociacijos (ESA), Regioninių studijų asociacijos (RSA), Europos profesinių sąjungų instituto (TURI), Europos būsto tyrimų tinklo (ENHR), Mažėjančių miestų tyrimų tinklo (SCIRN) ir kitų tarptautinių tinklų komitetų ar valdybų nariai, nacionaliniai ekspertai. Be to, yra sėkmingai įsilieję į tarpdisciplininio mokslinių tyrimų tinklo COST veiklas, kviečiami būti ekspertais į kitų šalių mokslo institucijas. Institutas turi savo gretose Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrųjų ir LMA Jaunoji akademijos atstovų, LMT ekspertų, Lietuvos sociologų draugijos ir Lietuvos geografų draugijos narių. Mokslininkai dalyvauja darbo grupėse rengiant valstybės strateginius dokumentus ir teisės aktų projektus bei kuriant viešajam sektoriui ir verslui skirtas socialines inovacijas, teikia mokslo žiniomis grįstus vertinimus ir rekomendacijas valstybinėms institucijoms (Lietuvos Respublikos Seimo komitetams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Valstybės duomenų agentūrai, Užimtumo tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybei, Konstituciniam Teismui ir kt.).
Doktorantūros studijų įgyvendinimas
Reikšminga LSMC Sociologijos instituto veiklos kryptis – sociologijos mokslo krypties jaunųjų mokslininkų rengimas įgyvendinant valstybės lėšomis finansuojamą jungtinės doktorantūros studijų programą (kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ir Kauno Technologijos universitetu). 2025 m. vasario 1 d. sociologijos mokslo krypties doktorantūros studijose studijavo iš viso 24 doktorantai. Pagal skiriamų sociologijos mokslo krypčiai doktorantūros vietų skaičių LSMC pirmauja tarp doktorantūros teisę turinčių institucijų Lietuvoje. Baigę studijas mūsų alumnai sėkmingai įsilieja į aktualias Lietuvos visuomenei problemas ir iššūkius sprendžiančių tarptautinių organizacijų ir Lietuvos valstybinių institucijų veiklas.