Published in 2022
Etniškumo ir religijos sąveika kintančiuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose: Lietuvos lenkai ir rusai
Monografija
Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas. Vilnius, 2022, 260 p.
Monografijos autoriai analizuoja, ar ir kaip skirtinguose kontekstuose (tokiuose, kaip mokykla, religinė organizacija, vietos bendruomenė, žiniasklaida) religija etninių mažumų grupių yra pasitelkiama konstruojant etninę tapatybę šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Mus domina atsakymai į daugelį klausimų: kada ir kodėl religija svarbi brėžiant ribas tarp etninių grupių arba – atvirkščiai – kada ir kodėl religinė bendruomenė suvokiama kaip jungianti ar įtraukianti skirtingas etnines grupes; ar ir kaip tapatinimasis su tam tikra etnine ir konfesine grupe (pavyzdžiui, lenkas katalikas ar rusas stačiatikis) lemia įtraukties ar atskirties patirtis skirtinguose socialiniuose kontekstuose; kokie ilgalaikiai socialiniai procesai ir istorinės patirtys lėmė dabartinę etninę ar religinę tyrimo dalyvių identifikaciją; kokį vaidmenį atlieka žiniasklaida konstruojant etnokonfesinių grupių tapatybę ir kaip šie konstruktai sąveikauja su žmonių pasakojimais. Tyrimo įgyvendinimą ir monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-LIP-19-60).
At the beginning of 2022 INSTITUTE OF SOCIOLOGY AT THE LITHUANIAN CENTRE FOR SOCIAL SCIENCES have released the sixth issue of publication “Socialiniai tyrimai trumpai” (Social Research in Brief).
This publication is a successor to an earlier publication entitled “Social Policy Research in Brief”.
Published in 2021
The Geographical Yearbook 2021 Nr. 54
Danielius Jurčiukonis, Marytė Dumbliauskienė, Nedas Laurinavičius, Donatas Burneika, Aldona Baubinienė, Gediminas Vaitkevičius, Regina Morkūnaitė, Artūras Bautrėnas, Vėjūna Žalalytė, Simonas Šabanovas, Marc Dedeire, Jurgita Mačiulytė, Filomena Kavoliutė
Lithuanian Geographical Society, Institute of Sociology at the Lithuanian Centre for Social Sciences. Vilnius, 2021, 107 p.
Geografijos metraštis (Annales Geographicae, The Geographical Yearbook) is the periodic scientific journal, published by Lithuanian Geography Association, Nature Research Centre and Lithuanian Social Research Centre. The journal is published in paper and electronic versions.
The journal is multidisciplinary and fully reflecting the geographic knowledge of the world’s diversity. It publishes geographic and adjacent fields’ of science articles which are presenting the studies performed in Lithuania, Central Europe or the Baltic Sea region. Papers published in Geografijos metraštis present the results of significant original research. The scientific articles are published in Lithuanian and English languages. Articles submitted to Geografijos metraštis should meet the Editorial board’s criteria and must not be under consideration for publication elsewhere
Latest and older issues you may found here.
Social Differentiation and Social Groups
Social Development of Lithuania 2021 Nr. 10
Daumantas Stumbrys, Anna Lipnevič, Vladas Gaidys, Rūta Brazienė, Arūnas Pocius, Julija Moskvina
Institute of Sociology at the Lithuanian Centre for Social Sciences. Vilnius, 2021, 96 p.
Social Development of Lithuania is a continuous peer-reviewed scientific publication of the Lithuanian Social Research Center. The publication is dedicated to the assessment of relevant social problems in Lithuania and to the search for their solutions. In 2004 the Institute of Social Research started the cycle of publications analyzing Lithuania’s social development after joining the EU and Social Development of Lithuania continues this cycle. This is the tenth issue of the serial publication prepared within the framework of the long-term institutional research program “Processes of Social Differentiation and Integration Assumptions in Lithuanian Society (2017–2021)” carried out by the Institute of Sociology of the Lithuanian Centre for Social Sciences. This Program aims to reveal the tendencies of social differentiation and integration processes in Lithuania in the context of European countries. This issue examines the latest trends in Lithuania’s social development without circumventing the social consequences of the global health crisis (COVID-19 pandemic).
Published in 2020
Paauglės mamos Lietuvoje: veiksniai, patirtys, sprendimo kryptys
Mokslo studija
Vaida Tretjakova, Rūta Ubarevičienė, Lina Šumskaitė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Milda Žaliauskaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2020, 136 p.
Studijoje nagrinėjamas socialinis reiškinys – ankstyva motinystė, kai vaikų susilaukiama jaunesniame nei 20 metų amžiuje, vadinamas paauglių kūdikių gimstamumu. Šiuolaikiniame moksliniame diskurse paauglių kūdikių gimstamumas laikomas spręstina socialine problema dėl įvairių neigiamų medicininių, socialinių, ekonominių pasekmių, su kuriomis susiduria jaunos gimdyvės ir jų kūdikiai. Vis dėlto, Lietuvoje ši problema iki šiol nesulaukė mokslininkų dėmesio. Studijoje pristatomi mokslinio tyrimo rezultatai, kuriuo siekta kompleksiškai ištirti paauglių kūdikių gimstamumą Lietuvoje – dabartinę padėtį, demografinę raidą, regioninę diferenciaciją, šiuos procesus lemiančius veiksnius, vaikų paauglystėje susilaukusių merginų ir su šia problema susiduriančių specialistų patirtis.
The Geographical Yearbook 2020 Nr. 53
Darius Jarmalavičius, Gintautas Žilinskas, Donatas Pupienis, Viktoras Karaliūnas, Rasa Janušaitė, Raminta Povilaitytė, Ričardas Skorupskas, Simona Balčaitė, Dovydas Vidzbelis, Filomena Kavoliutė
Lithuanian Geographical Society, Lithuanian Social Research Centre. Vilnius, 2020, 85 p.
Geografijos metraštis (Annales Geographicae, The Geographical Yearbook) is the periodic scientific journal, published by Lithuanian Geography Association, Nature Research Centre and Lithuanian Social Research Centre. The journal is published in paper and electronic versions.
The journal is multidisciplinary and fully reflecting the geographic knowledge of the world’s diversity. It publishes geographic and adjacent fields’ of science articles which are presenting the studies performed in Lithuania, Central Europe or the Baltic Sea region. Papers published in Geografijos metraštis present the results of significant original research. The scientific articles are published in Lithuanian and English languages. Articles submitted to Geografijos metraštis should meet the Editorial board’s criteria and must not be under consideration for publication elsewhere
Latest and older issues you may found here.
Inclusion of Social and Ethnic Minority Groups in Lithuania
Social Development of Lithuania 2020 Nr. 9
Jolita Junevičienė, Laimutė Žalimienė, Karolis Dambrauskas, Monika Frėjutė-Rakauskienė, Vladas Gaidys, Liutauras Labanauskas, Julija Moskvina, Arūnas Pocius, Indrė Kirelienė
Lithuanian Social Research Centre. Vilnius, 2020, 142 p.
Social Development of Lithuania is a continuous peer-reviewed scientific publication of the Lithuanian Social Research Center. The publication is dedicated to the assessment of relevant social problems in Lithuania and to the search for their solutions. In 2004 the Institute of Social Research started the cycle of publications analyzing Lithuania’s social development after joining the EU and Social Development of Lithuania continues this cycle. In this publication empirical and theoretical scientific articles based on the results of original research, analyzing the influence of various phenomena on the social and economic development of the country, are published. The publication is published once a year. The 9th issue of Social Development of Lithuania is devoted for analysis of measures undertaken to promote inclusion of various social (older/younger people, men/women, immigrants) and ethnic (Poles, Russians, Roma) groups in Lithuania in recent years as well as evaluation of factors determining practices and experiences of social exclusion of these groups. This publication has been prepared within the framework of the long-term institutional research and development program “The Inclusion of Social and Ethnic Groups and The Factors of Their Welfare Increasing: Family, Housing, Income, Social Services (2017–2021)” of Lithuanian Social Research Centre. The purpose of the programme is to analyze and evaluate the links between social inclusion policy and the welfare of the individuals at the individual, organizational, community, socio-political levels.
Published in 2019
Regional aspects of social difference
Social Development of Lithuania 2019 Nr. 8
Rūta Ubarevičienė, Donatas Burneika, Edis Kriaučiūnas, Simona Ščerbinskaitė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Arūnas Pocius, Rasa Miežienė, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Snieguolė Grigužauskaitė, Daiva Skučienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Daumantas Stumbrys, Viktorija Andreikėnaitė, Arūnas Germanavičius, Inga Gaižauskaitė
Lithuanian Social Research Centre. Vilnius, 2019, 167 p.
Social Development of Lithuania is a continuous peer-reviewed scientific publication of the Lithuanian Social Research Center. The publication is dedicated to the assessment of relevant social problems in Lithuania and to the search for their solutions. In 2004 the Institute of Social Research started the cycle of publications analyzing Lithuania’s social development after joining the EU and Social Development of Lithuania continues this cycle. In this publication empirical and theoretical scientific articles based on the results of original research, analyzing the influence of various phenomena on the social and economic development of the country, are published. The publication is published once a year. The 8th issue of Social Development of Lithuania is devoted for the problems related to uneven regional development in Lithuania. Regional differentiation of social processes taking place in Lithuania at the beginning of 21st century is the main theme of this issue. This publication has been prepared within the framework of the long-term institutional research and development program „The social differentiation of Lithuanian society and preconditions for integration (2017-2021)“ of the Lithuanian Social Research Centre. The purpose of the program is to investigate changes in the social structure
of Lithuanian society, social behaviour and identities of population groups in order to
reveal tendencies of social differentiation and integration processes in Lithuania in the context of European countries.
In December 2019 SOCIAL WELFARE INSTITUTE AND INSTITUTE FOR ETHNIC STUDIES have released the fifth issue of publication “Socialiniai tyrimai trumpai” (Social Research in Brief).
This publication is a successor to an earlier publication entitled “Social Policy Research in Brief”.
Expectations toward elderly care: social services and their organizational forms
Scientific study
Laimutė Žalimienė, Jolita Junevičienė, Inga Blažienė, Rasa Miežienė
Lithuanian Social Research Centre. Vilnius, 2019, 90 p.
The aim of the study is to reveal the possible development prospects for the social care sector in Lithuania based on the expectations of older people regarding the services of this sector when they get old. This study, unlike the previously mentioned studies, contains a very targeted and systematic analysis of the expectations of the population aged 50-65 with regard to social care services in old age, elaborating on the main parameters of these services (types of services, organisational peculiarities, financing, service providers, etc.). The findings of the study on the expectations of the Lithuanian population regarding care services in old age allow for a discussion on the compliance of eldercare development scenarios with actual needs. One more novelty and advantage of this research study is that the results of the study allow us to design how the expectations of the population for specific services can be fulfilled by the care-sector labour market and what should be the specific features of organising employment in this market. For example, looking at the different organisational forms of service provision in the light of their response to expectations or what changes should be made taking into account the expectations of the population for services? On the whole, it can be stated that the expectations of the absolute majority of the Lithuanian population aged 50-65 regarding their care in old age are focused on familial help or services at home. Only a very small percentage of respondents believe they may prefer institutional care in old age, i.e. placement in retirement (nursing) homes. I.e. the need for institutional care as a priority in picturing their eldercare needs is expressed only by one in ten Lithuanian residents aged 50-65. The results of the study suggest that the key role in the expectations about formal services in old age is given to home help services. It is also noteworthy that quite a big portion of respondents, after reaching retirement age and having creased their professional career, would take up another career (responsibilities) – paid (or unpaid) care-giving. Therefore, the diversity of organisational models of home help services can pave the way for the development of those services. This development would mean: the development of formal home help services which are currently very poorly developed in Lithuania; the development of various forms of non-standard employment that would facilitate the development of bilateral employment relationships between the service recipient and service provider; and the development of services for persons caring for their family members by improving the balance of work and family responsibilities.
The uneven regional development in Lithuania: socio-economic aspects of wellbeing
Monography
Vidmantas Daugirdas, Viktorija Baranauskienė, Donatas Burneika, Edis Kriaučiūnas, Jurgita Mačiulytė, Arūnas Pocius, Gintarė Pociūtė–Sereikienė, Gintaras Ribokas
Lithuanian Social Research Centre. Vilnius, 2019, 141 p.
The researchers of the Lithuanian Social Research Center analyzed the regional consequences of the processes of socio-economic transformations that had taken place in recent decades and their impact on the well-being of the population across the country. The book summarises the results of the research, which was funded by a grant No. GER-005/2017 from the Research Council of Lithuania. The main aim of this book is to contribute to the knowledge of the country’s regional development, emphasizing that the inhabitants of Lithuania, depending on where they live, have different living conditions and opportunities, which contradicts the fundamental principles of democratic society. Ongoing processes that have changed the structure of the country’s economy have influenced the territorial structure of the labor market, and these changes have caused negative migration phenomena. Negative migration phenomena have strongly influenced the demographic spatial structure of the whole country, which has triggered changes in public service networks and all social and economic infrastructure. These changes create different business and working conditions in different regions, as well as different opportunities for access to employment, incomes, education and other public services for residents of different municipalities.
Published in 2018
Social and historical justice in multiethnic Lithuania: ideas, experiences, and contexts
Monography
Monika Frėjutė-Rakauskienė, Neringa Klumbytė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė
Lithuanian Social Research Centre. Vilnius, 2018, 320 p.
The authors investigate how the residents of Lithuania of different generations and ethnic identities experience and understand social and historical justice. The chapters of the monograph address the notions of historical and social justice in mass media, education, non-governmental sector. The main empirical data was collected in 2016-2018 during fieldwork in Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Visaginas, and by content analysis of printed media of 2014-2016 in Lithuanian and Russian languages issued in Lithuania.
Older people, solo living and social exclusion
Monography
Sarmitė Mikulionienė, Gražina Rapolienė, Natalija Valavičienė
Lithuanian Social Research Centre. Vilnius, 2018, 228 p.
The book reveals demographic trends of the Lithuanian older (60 years and older) population (in terms of their numbers and socio-demographic characteristics) and issues of their social exclusion. Particular attention is paid to those who live in dwelling alone. How much living alone in the second half of life is related to the risk of person to experience social exclusion, isolation and loneliness? How older people living alone perceive their freedom, loneliness, social participation, and their age? These and other issues are studied starting with the analysis of scientific literature and using extensive statistical data, as well as data from original sociological research (quantitative and qualitative) funded by the Lithuanian Research Council (contract No. GER-001/2017). The target audience of the book is primarily the scientific community, but we have prepared the text also considering the needs of a broad and mixed audience – students and doctoral students, non-governmental organizations and policy makers. We hope that the book will be of interest not only for professionals and prospective professionals from various fields working / intending to work for the older people, but also for the general public. Figures and Tables in the text have double titles in Lithuanian and English, the book is provided with Summary in English on 191-198 pp.
Believing in Democracy: Public Attitudes and Social Practices in the Field of Equal Opportunities
Scientific study
Alina Žvinklienė, Lilija Kublickienė, Deimantė Šėporaitytė-Vismantė, Diana Janušauskienė
Lithuanian Social Research Centre. Vilnius, 2018, 144 p.
The institutional protection of equal rights and opportunities in order to eliminate discrimination from public life is one of the most important features of the contemporary democratic society. In this context, the main objective of the sociological research on public attitudes and social practices in the field of equal opportunities in Lithuania is formulated. The empirical research is conducted in 2017-2018. Based on the case of Lithuania, the book enquires the modern mechanism for the protection of equal rights and opportunities, public attitudes towards equality and restoration of violated equal rights and opportunities, the choice of potential and actual actions for a conflict resolution based on discrimination in the context of existing institutional possibilities. The social practices of ensuring the principle of equal opportunities are described in the cases of discrimination on the ground of gender, sexual harassment, disabilities and ethnicity.
Implementation of the Social Inclusion Policy in Lithuania
Social Development of Lithuania 2018 Nr.7
Deimantė Šėporaitytė-Vismantė, Laimutė Žalimienė, Jolita Junevičienė, Daiva Skučienė, Vitalija Gabnytė, Vladas Gaidys, Raminta Pučėtaitė, Aurelija Novelskaitė, Monika Ūselytė-Kravčionok, Arvydas Virgilijus Matulionis
Lithuanian Social Research Centre. Vilnius, 2018, 118 p.
Social Development of Lithuania is a continuous peer-reviewed scientific publication of the Lithuanian Social Research Center. The publication is dedicated to the assessment of relevant social problems in Lithuania and to the search for their solutions. In 2004 the Institute of Social Research started the cycle of publications analyzing Lithuania’s social development after joining the EU and Social Development of Lithuania continues this cycle. In this publication empirical and theoretical scientific articles based on the results of original research, analyzing the influence of various phenomena on the social and economic development of the country, are published. The publication is published once a year. The 7th issue of Social Development of Lithuania presents scientific articles which can be divided in two groups. The first group of articles directly analyzes measures or assumptions of social inclusion policy (the integration of formal and informal care, ensuring equal opportunities for persons with disabilities, the causes of poverty problems in the village). The second group of articles focuses on the context of social exclusion that forms the environment for the functioning of social policy (problems of public trust, the context of Europeanization, problems of the identity of representatives of national minorities).
Middle Class in Lithuania
Scientific study
Meilutė Taljūnaitė, Eduardas Kęstutis Sviklas
Lithuanian Social Research Centre. Vilnius, 2018, 120 p.
The study presents the analysis of social identifications of population with middle class position between 1991 and 2012. The forms of social identification in different periods of formation in Lithuania are analyzed in the context of the dominant ideologies or theories and national self-identification complexity is investigated. Sociologists, therefore, are no longer surprised of the efforts of researchers in various countries undergoing rapid transitions or transformations to provide new meanings to the concepts of the middle class taking into account peculiarities and history of their respective countries. This study also aims at analyzing social identity of the people in Lithuania at the beginning of their formation and today as well. Different surveys and the authors are discussed in this article. Since 1991, until now, after the restoration of the independence of Lithuania, a number of sociological studies has been carried out to analyze the emerging post-Soviet social structure of society. In practice, every research carried out differed both, in methodological and method’s approaches. The aim of this article is to analyze the existing social stratification in the Lithuania on the basis of sociological studies of the middle class, emphasizing the middle class as the main guarantor of creating a modern society. The novelty of the article is that it makes an attempt to use the data of different, multidimensional researches to discover commonalities or peculiarities of the middle class formation and self-identification in Lithuania. The analysis has also shown that the identity of the middle class remains the strongest on all stages of formation of Lithuania, while only the content and the understanding of the middle class differ among the researches.
Published in 2017
Ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs? Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste
Diana Janušauskienė, Eglė Vileikienė, Laima Nevinskaitė, Ingrida Gečienė-Janulionė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2017, 148 p.
Studijoje pristatomi empirinio tyrimo duomenys, gauti vykdant projektą „Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos”. Tyrime siekiama pažvelgti į bendrą subjektyviai suvokiamų grėsmių paveikslą: analizuojama, kaip žmonės suvokia savo individualų ir valstybės saugumą, kokias grėsmes saugumui įžvelgia, kaip jas vertina, kas lemia vienokią ar kitokią saugumo sampratą, kokių veiksmų žmonės manosi galį imtis, siekdami apsisaugoti nuo įvairių grėsmių. Taip pat tyrimas apėmė žiniasklaidos turinio analizę, kuria buvo siekiama nustatyti, kokią įtaką Rusijos sugrėsminimo diskursas galėjo turėti gyventojų nuostatoms dėl nacionalinio saugumo.
Darbo rinkos pokyčiai: problemos ir galimybės
Lietuvos socialinė raida 2017 Nr.6.
Daumantas Stumbrys, Arūnas Pocius, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Karolis Žibas, Eleonora Lekavičiūtė, Rūta Brazienė, Tomas Davulis, Inga Blažienė, Zita Tamašauskienė, Rasa Balvočiūtė, Janina Šeputienė, Aušra Razgūnė, Boguslvas Gruževskis, Rasa Miežienė, Sandra Krutulienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2017, 210 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir inovacinių sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida Europos Sąjungoje, ciklą. Leidinyje publikuojami remiantis mokslinių tyrimų rezultatais parengti originalūs teoriniai ir empiriniai moksliniai straipsniai, sistemiškai nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei-ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Naujasis mokslinių straipsnių rinkinys pristato straipsnius, kuriuose nagrinėjami mūsų šalies darbo rinkos bei ją formuojančių veiksnių pokyčiai ir tendencijos. Straipsniuose autoriai išanalizavo naujausias (iki 2017 metų) tendencijas šalies darbo rinkoje pagal įvairias jos charakteristikas: demografinius pokyčius ir jų įtaką; darbo jėgos pasiūlos ir paklausos subalansavimą bei nedarbą; darbo teisę, darbo santykius bei socialinių partnerių bendradarbiavimą; kapitalo ir darbo santykį bei darbo dalies (darbo užmokesčio) pokyčius, nesaugaus užimtumo paplitimo problemas.
Lietuvos metropoliniai regionai. Gyventojų erdvinė diferenciacija XXI a. pradžioje
Kolektyvinė monografija
Donatas Burneika, Rūta Ubarevičienė, Vytautas Valatka, Aušra Baranauskaitė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Vidmantas Daugirdas, Dovilė Krupickaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2017, 152 p.
Šioje knygoje nagrinėjama trijų Lietuvos metropolinių regionų gyventojų sociodemografinė struktūra ir jos kaita XXI a. pradžioje. Kintanti Lietuvos metropolinių regionų erdvinė struktūra, auganti gyventojų segregacija, kaip ateities socialinio vystymosi problemų veiksnys, yra šio leidinio dėmesio centre. Pagrindinis tikslas yra nustatyti naujai susiformavusių kompleksinių erdvinių darinių – miestų regionų, apimančių tiek tankiai užstatytus miestų branduolius, tiek išdrykusius priemiesčius, – erdvinę struktūrą bei jų gyventojų erdvinę segregaciją įvairiais sociodemografiniais pjūviais. Tyrimas remiasi hipoteze, kad auganti socialinė nelygybė turi daugiau ar mažiau atsispindėti ir erdvės naudojimo skirtumuose. Pagrindinis tyrimo klausimas – kur ir kokie gyventojai gyvena Lietuvos metropoliniuose regionuose. Daugiausia dėmesio šiame leidinyje skiriama socioekonominei segregacijos dedamajai, nes pagrindinės gyventojų segregacijos priežastys yra susijusios būtent su gyventojų pajamų skirtumais, kurie čia netiesiogiai iliustruojami profesinio statuso skirtumais. Be socioekonominių, taip pat nagrinėjamos demografinės, kultūrinės (etninės) ir politinės segregacijos dimensijos. Jos bendrai įvardijamos kaip sociodemografinė segregacija, pabrėžiant, kad teritorinė gyventojų grupių atskirtis gali, o dažnai ir pasireiškia iš karto keliais aspektais.
Leidinio turinys ir įvadas.
Leidinys pdf formatu.
LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS ir DARBO RINKOS TYRIMŲ INSTITUTAS 2017 m. kovo mėn. išleido ketvirtąjį leidinio „Socialiniai tyrimai trumpai“ numerį, kurio tikslas – skleisti Lietuvos socialinių tyrimų centro naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, siekiant, kad plėstųsi tyrėjų, politikų, viešojo administravimo bei kitų sričių praktikų bendradarbiavimas, o vykdoma socialinė bei ekonominė politika vis daugiau būtų grindžiama moksliniais tyrimais įrodytu žinojimu.
Šiame numeryje pristatomi Vilniaus universiteto ir Lietuvos socialinių tyrimo centro mokslininkų vykdyto projekto „Pagyvenusių žmonių globos sektoriaus transformacijos: paslaugų, darbo jėgos poreikis ir užimtumo kokybė“ tyrimų rezultatai. Mokslinio tyrimo projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. GER-012/2015).
Leidinys tęsia anksčiau turėjusio pavadinimą leidinio „Socialinės politikos tyrimai trumpai“ tradiciją.
Published in 2016
Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita
Mokslo straipsnių rinkinys
Mokslinė redaktorė – Meilutė Taljūnaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 256 p.
Leidinys siekia išskirti gyventojų grupes ir visuomenės struktūros pokyčius atskleidžiant esminius jiems kylančius socialinius iššūkius. Mokslinių straipsnių rinkinys parengtas šiandieninei Lietuvos visuomenei itin aktualia tema: aštrėjanti socialinių grupių atskirtis, diferenciacija, socialinė nelygybė ir t.t. sąlygoja poreikį platesniame kontekste nagrinėti Lietuvos socialinių grupių kaitos tendencijas. Lietuvos socialinių tyrimų centro leidinys leidžia pažvelgti į socialinės kaitos klausimus iš įvairių perspektyvų, tokiu būdu atskleidžiant atskirus šio fenomeno aspektus. Jis skirtas Lietuvos mokslo bendruomenei, studentams, viešojo sektoriaus darbuotojams, politikams ir visiems kitiems kurie domisi Lietuvos gyventojų grupių socialinės kaitos bei socialinės integracijos tendencijomis.
Etniškumas ir identitetai Pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai
Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė, Irena Šutinienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 224 p.
Monografijos autoriai tarpdiscipliniškai analizuoja etninius procesus Pietryčių Lietuvoje. Monografijos dalyse aptariami istoriniai procesai, žiniasklaidos konstruojami lenkų etninės grupės įvaizdžiai, savivaldybių lygmeniu vykdomos istorinės atminties politika, švietimo įstaigų ir savanoriškų organizacijų vaidmuo etniškumo raiškos pobūdžiui Pietryčių Lietuvos regione. Pagrindiniai duomenys surinkti 2013–2014 m. atlikus sociologinį kokybinį tyrimą tikslingai pasirinktose Pietryčių Lietuvos vietovėse (Šalčininkų, Švenčionių ir Eišiškių miestuose), istoriografijos ir kitų mokslo krypčių literatūros analizę bei Lietuvos spaudos turinio tyrimą.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinys pdf formatu.
Lietuvos socialinė raida: teritorinis aspektas
Lietuvos socialinė raida 2016 Nr.5
Rūta Ubarevičienė, Arūnas Pocius, Boguslvas Gruževskis, Anna Lipnevič, Lilija Kublickienė, Gintaras Ribokas, Edis Kriaučiūnas, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2016, 108 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualiausių socialinių procesų Lietuvoje analizei ir vertinimui. Penktasis šio leidinio numeris tęsia 2004 m. Socialinių tyrimų institute pradėtą leidinių apie Lietuvos socialinę raidą Europos Sąjungoje ciklą. Leidinyje publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką Lietuvos socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Penktajame leidinio „Lietuvos socialinė raida“ numeryje pateikti moksliniai straipsniai, skirti Lietuvos visuomenės raidos teritoriniams ypatumams atskleisti. Leidinyje pateikti septyni straipsniai aptaria Lietuvoje vykstančių procesų erdvinės diferenciacijos reiškinius ir jos keliamas problemas.
Published in 2015
Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu. Viešosios nuomonės tyrimų centro tyrimai 1989-1993 metais
Mokslo studija
Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 200 p.
Studijoje analizuojami 1989-1993 metų Viešosios nuomonės tyrimų centro prie Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto reprezentatyvių Lietuvos gyventojų tyrimų rezultatai. Pateikiami duomenys apie požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę, šalies ekonomines ir socialines reformas, pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, gyventojų to meto partines preferencijas bei populiariausius politikus. Studija gali būti naudinga visiems, besidomintiems visuomenės nuomonės tyrimais.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinys pdf formatu.
Užimtumo politikos ir socialinės pagalbos įtaka socialinei stratifikacijai
Lietuvos socialinė raida 2015 Nr.4
Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė, Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Julija Moskvina, Arūnas Pocius, Sandra Krutulienė, Artūras Gataūlinas, Daiva Skučienė, Laimutė Žalimienė, Arūnas Poviliūnas, Romas Lazutka
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 128 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir jų sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida įstojus į ES, ciklą. Čia publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Ketvirtajame leidinio Lietuvos socialinė raida numeryje pateikti moksliniai straipsniai analizuoja užimtumo politikos ir socialinės pagalbos sąsajas su socialinės stratifikacijos procesais. Leidinyje pateikti septyni straipsniai aptaria užimtumo politikos, socialinės politikos, socialinės pagalbos etc. problemas įvairiuose kontekstuose naudojant įvairias teorines perspektyvas, tačiau visus juos jungia didesnės ar mažesnės įžvalgos, kaip tai atsiliepia visuomenės stratifikacijai.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinys pdf formatu.
Etniškumo studijos 2015/2
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vaibra. Vilnius, 2015, 152 p., iliustr.
Etniškumo studijos – Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimų metodologijai. Nuo 2003 m. leidžiamame leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo tarpetninių santykių ir jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų mokslinės interpretacijos.
Šiame specialiame Etniškumo studijų numeryje spausdinami straipsniai apie atminties politiką ir traumines patirtis, paremti feministinėmis, konstruktyvistinėmis, pereinamojo laikotarpio teisingumo ir kitomis tarptautinių studijų teorijomis. Tokiu būdu mėginama išsiveržti iš tradicinio mąstymo apie tautiškumą bei etniškumą varžtų ir vadovautis jungiamosiomis, o ne skiriamosiomis kategorijomis. Straipsnių autoriai analizuoja feministinę politiką Bosnijoje ir Hercegovinoje, tarptautinę Rugsėjo 11-osios atmintį, žydų, ištremtų iš Lietuvos 1941 m., prisiminimus, armėnų genocido įtaką tarptautinių normų formavimuisi ir kitus klausimus, kai trauminės patirtys gali sujungti žmonių grupes.
Leidinio turinys.
Leidinys pdf formatu.
Inovacijų tinklų kūrimasis Lietuvoje: atvejų studijos
Linas Eriksonas, Ingrida Gečienė, Laima Nevinskaitė, Erika Tauraitė-Kavai, Alina Žvinklienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Socialinių inovacijų institutas. Vilnius, 2015, 200 p.
Mokslo studijoje nagrinėjama inovacijų ir jų tinklų samprata, apžvelgiami inovacijų atsiradimo veiksniai, skirtingos inovacijų formos, socialinių tinklų charakteristikos, inovacijų tinklų tipai, inovacijų tinklų legitimumas bei socialinės tinklų analizės metodologiniai aspektai. Aptariama kultūros įtaka šalies inovatyvumui ir inovaciniams socialiniams ryšiams. Analizuojami pasirinkti inovacijų rinklų kūrimosi atvejai: pradedančiųjų įmonių inovacijų, momentiniai inovacijų, socialinių inovacijų ir asmeniniai inovacijų tinklai.
Mokslinės veiklos etika Lietuvoje. Teorinės, empirinės ir praktinės apibrėžtys mokslinių tyrimų, akademinės autorystės, etikos vadybos ir kituose kontekstuose
Mokslo monografija
Aurelija Novelskaitė, Raminta Pučėtaitė, Anna Lipnevič, Reda Adomaitienė, Svajonė Mikėnė, Lina Lapinaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 600 p.
Knygoje pristatomi LMT mokslininkų grupių projektų „Akademinė autorystė: normatyvinis apibrėžimas ir empirinė realybė“ (Nr. MIP-082/2013, 2013-2015 m.) ir „Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje: situacijos analizė“ (Nr. MIP-37/2010, 2010-2011 m.) rezultatai: Lietuvos mokslo bendruomenės apklausų, interviu su Lietuvos mokslo organizacijų etikos komitetų narėmis ir nariais bei Lietuvoje leidžiamų mokslo žurnalų redaktoriais, tarptautinių ir nacionalinių dokumentų analizės pagrindu aprašomi mokslinės veiklos (konkrečiau – tyrimų ir mokslinės autorystės) etikos būklės vertinimai, požiūriai į etinį mokslinės veiklos lauką, jame pastebimus etikos pažeidimus bei jų priežastis, kitus aspektus.
Senėjanti visuomenė. Kaip mes pasirengę?
Monografija
Daiva Skučienė, Algirdas Bartkus, Julija Moskvina, Austė Uleckienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 332 p.
Knygoje analizuojama visuomenės senėjimo keliami iššūkiai darbo rinkai, t.y. nagrinėjami gyventojų ketinimai dalyvauti darbo rinkoje, sulaukus pensinio amžiaus. Lygiagrečiai analizuojamas darbdavių požiūris į darbuotojų senėjimą. Įvertinama visuomenės senėjimo reikšmė vartojimo struktūrai, tyrinėjama gyventojų finansinis pasirengimas senatvei, visuomenės senėjimo keliami padariniai sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriui.
Etniškumo studijos 2015/1
Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vaibra. Vilnius, 2015, 136 p., iliustr.
Etniškumo studijos – Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimų metodologijai. Nuo 2003 m. leidžiamame leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo tarpetninių santykių ir jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų mokslinės interpretacijos.
Šiame leidinyje pristatomi 2014-2015 m. įgyvendinto projekto „Darbo migrantų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimas Lietuvoje“, kurį vykdant atlikta išsami į Lietuvą dirbti atvykusių ne ES piliečių situacijos studija, rezultatai. Didžiausią duomenų masyvą sudaro į Lietuvą dirbti atvykusių užsieniečių (ne ES piliečių) apklausa (N = 321). Atliekant tyrimą buvo analizuojama tikslinės grupės – darbo migrantų iš ne ES šalių, t. y. Lietuvoje dirbančių ne ES šalių piliečių, kuriems leidimas gyventi Lietuvoje išduotas darbo pagrindais, – padėtis Lietuvos darbo rinkoje ir visuomenėje.
Leidinio turinys ir pratarmė.
Leidinio nuoroda internete.
Lietuvos demografinių procesų diferenciacija
Mokslo studija
Domantas Jasilionis, Vladislava Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2015, 200 p.
Studijoje analizuojami 1989-1993 metų Viešosios nuomonės tyrimų centro prie Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto reprezentatyvių Lietuvos gyventojų tyrimų rezultatai. Pateikiami duomenys apie požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę, šalies ekonomines ir socialines reformas, pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, gyventojų to meto partines preferencijas bei populiariausius politikus. Studija gali būti naudinga visiems, besidomintiems visuomenės nuomonės tyrimais.
Published in 2014
Socialinės erdvės paieškos sociologijos teorijoje ir praktikoje
Mokslo studija
Algimantas Valantiejus, Meilutė Taljūnaitė, Lilija Kublickienė, Anna Lipnevič, Irena Šutinienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 121 p., iliustr.
Studijoje pateikiamos socialinės erdvės, socialinio lauko bei socialinio laiko sąvokų interpretacijos, nagrinėjant jas kaip sociologinio tyrimo dalyką ir metodologinę problemą, brėžiant galimas tyrimo ašis, siekiant susieti klasikines ir šiuolaikines teorijas, atskleidžiant transnacionalinės socialinės erdvės ir socialinio mobilumo joje pažinimo gaires ir pateikiant simbolinių miesto erdvių kūrimo tyrimą Vilniaus mieste. Studija prisideda prie sociologijos mokslo lietuviškos terminijos kūrimo.
Leidinio turinys, pratarmė ir santrauka anglų k.
Leidinys pdf formatu.
Lietuvos gyventojai XXI a. pradžioje: Sociodemografiniai aspektai
Lietuvos socialinė raida 2014 Nr.3
Vladas Gaidys, Sarmitė Mikulionienė, Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Vaida Tretjakova, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys, Edis Kriaučiūnas, Rūta Ubarevičienė, Gintarė Pociūtė-Sereikienė, Arvydas Virgilijus Matulionis
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 140 p.
Lietuvos socialinė raida – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro tęstinis recenzuojamas mokslo leidinys, skirtas aktualių socialinių problemų Lietuvoje vertinimui ir jų sprendimų paieškai. Leidinys tęsia Socialinių tyrimų instituto 2004 m. pradėtą leidinių, kuriuose analizuojama Lietuvos socialinė raida įstojus į ES, ciklą. Čia publikuojami originaliais mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti empiriniai ir teoriniai moksliniai straipsniai, nagrinėjantys įvairių reiškinių įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai. Leidinys leidžiamas kartą per metus. Trečiasis Lietuvos socialinės raidos numeris skirtas naujausiems sociodemografiniams Lietuvos raidos ypatumams atskleisti. Daugumoje straipsnių, remiantis 2011 metų visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo ir kitais statistiniais duomenimis, analizuojami demografiniai Lietuvos teritorijos raidos aspektai. Čia taip pat pristatomos gyventojų sociologinių tyrimų metu nustatytos kintančios šalies gyventojų nuostatos įvairiais klausimais ir jas veikiantys veiksniai.
Vilniečių kultūrinis tapatumas: 1993-2013 metai
Gražina Maniukaitė, Arvydas Virgilijus Matulionis, Vida Kasparavičienė, Eugenija Krukauskienė, Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Inija Trinkūnienė, Viktorija Žilinskaitė-Vytienė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 276 p.
Mokslo straipsnių rinkinys, parengtas vykdant nacionalinę programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ – Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Vilniečių kultūrinis tapatumas ir jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę“ (LMT VAT – 56/2012). Projekte buvo tiriamos vyraujančios vilniečių kultūrinio tapatumo formos ir lyginamosios analizės būdu nustatoma jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Buvo lyginami 1993 ir 2013 m. atliktų vilniečių apklausų duomenys. Pateikiama kultūrinio tapatumo samprata, nagrinėjamas žiniasklaidos poveikis vilniečių identifikacijai, taip pat Vilniaus gyventojų santykis su miestu, požiūris į Vilnių ir vilniečius.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
Kinų ir turkų imigrantai Lietuvoje
Monografija
Karolis Žibas
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 228 p.
Monografijoje analizuojamos kinų ir turkų imigracijos prielaidos, migracijos tinklo formavimosi procesai, apimantys analizuojamų imigrantų grupių socialinius ryšius, dalyvavimą darbo rinkoje, apgyvendinimo, švietimo, socialinių paslaugų sektoriuose. Be migracijos motyvų ir migracijos tinklo kūrimosi, atskleidžiamos kinų ir turkų nuostatos dėl ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje ir Lietuvos pilietybės įgijimo. Monografijoje pateikiami tiek naujausia statistika apie imigracijos dinamiką ir Lietuvoje vyraujančią imigracijos struktūrą, tiek empiriniai duomenys apie kinų ir turkų vidinius ir išorinius socialinius bei ekonominius ryšius, individualias ir kolektyvines imigracijos patirtis. Kinų ir turkų imigracijos ypatumai atskleidžiami Lietuvoje įgyvendinamos imigracijos / migrantų integracijos politikos kontekste, analizuojami „naujosios“ (tarptautinės) migracijos perspektyvoje, kuri leidžia atskleisti pradinius kinų ir turkų imigracijos veiksnius, migracijos tinklo kūrimo(si) prielaidas ir besiformuojančio tinklo įtaką analizuojamų imigrantų grupių migracijos motyvams. Kinų ir turkų imigracijos ypatumai atskleidžiami skirtingais aspektais: individualiais ir kolektyviniais mobilumo veiksniais kilmės šalyje, prielaidomis migrantų organizacijoms kurtis ir migracijos tinklui formuotis tikslo šalyje.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
Leidinys pdf formatu.
(Ne)lygios galimybės švietime: ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo sistemos Vilniaus mieste analizė
Etniškumo studijos 2014/1
Vita Petrušauskaitė
Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius, 2014, 164 p.
Pristatomas leidinys – tai atskira V. Petrušauskaitės studija, skirta socialinės reprodukcijos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje analizei, tiriant ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo priežastis ir procesą Vilniaus mieste. Atliktame tyrime reiškinys buvo analizuojamas keliais lygmenimis. Makrolygnieniu (visuomenės), buvo analizuojami skirtingų romų etninės grupės kartų išsilavinimo rodikliai ir jų kaita 2001-2011 metais. Mikrolygmeniu (individualus) buvo stebimas ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procesinis pobūdis, analizuojant Kirtimuose gyvenančių romų vaikų pirmųjų dvejų metų dalyvavimo ugdyme patirtis. Mezolygmeniu (švietimo laukas) lygiu vaikų ankstyvas pasitraukimas iš ugdymo analizuotas kaip procesas socialinėje erdvėje, t. y. kaip vaikų veiksenos strategija, formuojama tarpasmeninio santykio su kitais ugdymo procese dalyvaujančiais veikėjais (tėvais, mokytojais, vaiko teisių priežiūros institucijų darbuotojais ir kt.). Studijoje pabrėžiama visuomenės socialinės nelygybės svarba romų vaikų ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procese romų vaikų galimybės dalyvauti ugdyme nebuvo lygios kitų vaikų galimybėms, tačiau į šias esmines nelygybes tiriamame švietimo lauke nebuvo atsižvelgiama, aktualizuojant etninę skirtį tarp daugumos ir mažumos grupių.
Etniškumo studijos Lietuvoje leidžiamas tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys, skirtas etniškumo problematikai ir tyrimo metodologijai. Nuo 2003 metų leidinyje nuosekliai analizuojami teoriniai nacionalizmo, etniškumo ir tarpetninių santykių bei jų tyrimų aspektai, pateikiamos aktualios konkretaus laikotarpio realijų, vienaip ar kitaip susijusių su etniškumo raiška, mokslinės interpretacijos.
Leidinio turinys ir trumpas aprašas.
LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRO SOCIALINĖS GEROVĖS INSTITUTAS 2014 m. spalio mėn. išleido trečiąjį leidinio „Socialiniai tyrimai trumpai“ numerį, kurio tikslas – skleisti Lietuvos socialinių tyrimų centro naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, siekiant, kad plėstųsi tyrėjų, politikų, viešojo administravimo bei kitų sričių praktikų bendradarbiavimas, o vykdoma socialinė bei ekonominė politika vis daugiau būtų grindžiama moksliniais tyrimais įrodytu žinojimu. Leidinys tęsia anksčiau turėjusio pavadinimą leidinio „Socialinės politikos tyrimai trumpai“ tradiciją.