2025 m. lapkričio 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko rinkiminis Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus (HSMS) narių visuotinis susirinkimas, kuriame buvo renkamas HSMS pirmininkas.
Naująja HSMS pirmininke išrinkta LSMC Sociologijos instituto mokslininkė, LMA tikroji narė dr. Aušra Maslauskaitė. Iki šiol mokslininkė užėmė skyriaus pirmininko akad. Vytauto Nekrošiaus, kuris neseniai išrinktas LMA prezidentu, pavaduotojos pareigas.
Dr. Gražina Rapolienė, dr. Sarmitė Mikulionienė ir dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė parengė trumpraštį „Vyresnio amžiaus žmonių – paramos gavėjų ir teikėjų – gerovės stiprinimas: COVID-19 pamokos“.
Trumpraštyje autorės kviečia socialinės politikos formuotojus ir socialinių paslaugų specialistus stiprinti Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių gerovę didinant šių žmonių ir jų artimųjų prieigą prie socialinės paramos paslaugų ir mažinant vienišumą. Leidinyje pateikiamos rekomendacijos socialinės politikos formuotojams, įgyvendintojams bei mokslininkams.
LSMC Sociologijos institute pradėti įgyvendinti trys nauji projektai pagal Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metų programą. Projektus finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
• Projekto „Lietuvos sociologijos istorija: asmenybės ir institucionalizacija“ (sutarties Nr. S-LISm-25-23) metu bus siekiama ištirti ir susisteminti Lietuvos sociologijos istoriją. Ypatingas dėmesys projekte bus skiriamas mokslininkų asmenybių išryškinimui, disciplinos institucionalizacijos ir profesionalizacijos raidos ir ypatumų analizei bei disciplinos socialinio poveikio įvertinimui. Pirmą kartą Lietuvos sociologijos istorijoje bus renkami ir tiriami vyresniosios kartos sociologų prisiminimai bei vykdoma išsami sociologų mokslininkų apklausa. Tyrime, apjungiant sociologijos ir istorijos mokslų prieigas, taip pat yra tiriami archyviniai duomenys.
2025 m. gruodžio 1-12 dienomis LSMC Sociologijos instituto podoktorantūros stažuotojas dr. Vidmantas Vyšniauskas atlieka stažuotę Lodzės universitete (Lenkija). Šio universiteto mokslininkai aktyviai domisi lietuvių-lenkų santykių, lenkų etninės mažumos Lietuvoje klausimais.
Stažuotės metu, greta darbo universiteto bibliotekose ir archyvuose, vyko konsultacijos su mokslininkais vykdžiusiais tyrimus Pietryčių Lietuvoje. Jų įžvalgos ir patarimai stažuotojui leis kokybiškiau parengti planuojamas mokslines publikacijas.
2025 m. lapkričio 11 d. įvyks projekto „Migrantų iš trečiųjų šalių Lietuvoje etninis, nacionalinis, transnacionalinis identitetai ir geopolitinės nuostatos karo Ukrainoje kontekste“ rezultatų pristatymas.
Projektą vykdančios mokslininkės – dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė (projekto vadovė, LSMC Sociologijos institutas), dr. Kristina Garalytė (VU FsF Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) ir dr. Kristina Šliavaitė (VU FsF Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) – kviečia į seminarą, skirtą projekto metu įgyvendinto kokybinio tyrimo rezultatų pristatymui.
2025 m. lapkričio 3 d. LMA vyko Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro, Lietuvos mokslų akademijos, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslinis seminaras „Demografiniai modeliai, gimstamumas ir šeimos dinamika Vokietijoje, Baltijos ir Šiaurės šalyse“.
Seminare pagrindinį pranešimą skaitė Vokietijos Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslininkas dr. Henrik-Alexander Schubert. Jis supažindino su gimstamumo rodiklių Vokietijoje, Baltijos ir Šiaurės šalyse ypatumais, aptarė gimstamumo mažėjimo interpretacinius modelius ir pasekmes visuomenės ekonominei, socialinei, politinei raidai. Tyrėjas svarstė apie galimą politikos atsaką, siūlė daugiau investuoti į švietimą, mažėjant vaikų skaičiui didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą.
2025 m. spalio 17 d. LSMC Sociologijos instituto doktorantė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Agnieška Avin aktyviai dalyvavo diskusijose, vykusiose didžiausioje Lietuvoje saugumo praktinėje konferencijoje „Saugumo kodas”. Šiame naujienų portalo Lrytas inicijuotame renginyje buvo ieškoma atsakymų į klausimą „Ką reiškia būti saugiam šiandien?“
Konferencijos metu politikos, karybos, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir kitų sričių ekspertai diskutavo saugumo temomis, apimančiomis fizinių grėsmių, kibernetinių atakų, ekonominių iššūkių, psichologinio atsparumo ir daugelį kitų aspektų.
