2026 m. birželio 3 d. LSMC Sociologijos instituto doktorantas Dmytro Mamaiev apgynė sociologijos mokslo krypties disertaciją „Imigracija iš Ukrainos į Lietuvą ir Lenkiją: Ukrainos jaunimo patirtys migracijos kontekste iki ir po 2022 metų“. Disertacijos mokslinė vadovė – vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).
Disertacijos gynimo taryboje dalyvavo:
• pirmininkė – prof. dr. Eglė Butkevičienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
• vyresnioji m. d. dr. Inga Blažienė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
• prof. dr. Vytis Čubrinskas (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
• prof. dr. Olga Kutsenko (Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Sociologijos institutas (Ukraina), Berlyno technikos universitetas (Vokietija), socialiniai mokslai, sociologija – S 005);
• vyresnioji m. d. dr. Kristina Šliavaitė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S005).
Disertacijos anotacija:
Disertacija „Imigracija iš Ukrainos į Lietuvą ir Lenkiją: Ukrainos jaunimo patirtys migracijos kontekste iki ir po 2022 metų” nagrinėja 18–30 metų ukrainiečių migracijos patirtis. Tiriamas ir jų integracijos suvokimas. Tyrimas taiko mišrią metodologiją. Lietuvoje atlikti kokybiniai pusiau struktūruoti interviu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Marijampolėje. Varšuvoje atlikta kiekybinė apklausa su prievarta išvietintais ukrainiečiais po 2022 m. Teorinė struktūra apima makrolygio ir mikrolygio teorijas. Taikomi tinklo, racionalaus pasirinkimo ir neapibrėžtumo teorijai. Taip pat naudojami mišriosios ir takiosios migracijos modeliai bei Agerio ir Strango integracijos modelis. Autorius išskiria tris analitinius lygmenis: migracijos pradžią, proceso eigą ir įsikūrimo rezultatus. Tyrimas atskleidžia dvi migracijos bangas. Iki 2022 m. vyravo savanoriška darbo ir studijų migracija. Po karo pradžios dominuoja priverstinis išvietinimas. Pagrindiniai integracijos iššūkiai yra lietuvių kalbos barjeras, sveikatos priežiūros prieinamumas, darbuotojų teisių pažeidimai ir socialinių ryšių su vietiniais trūkumas. Ateities planuose vyrauja neapibrėžtumas. Jis susijęs su „užsitęsusio laikinumo” būsena. Lenkijos atveju svarbų vaidmenį suvaidino kalbų panašumas. Jis palengvino pasyvų mokymąsi ir integraciją. Lietuvių kalba, priešingai, reikalavo aktyvaus ir intensyvaus mokymosi. Abi šalys greitai įgyvendino laikinosios apsaugos mechanizmus. Tačiau institucinė pagalba už didžiųjų miestų ribų lieka nepakankama. Ukrainos imigrantų darbo jėga reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos augimo 2024–2025 m. Panaši tendencija ir Lenkijoje. Disertacija siūlo tolesnių tyrimų kryptis. Tarp jų — ilgalaikiai stebėjimai ir transnacionalinės studijos apie ukrainiečių bendruomenes ES valstybėse.
Sveikiname mokslininką ir linkime, kad šis reikšmingas pasiekimas padėtų įkopti į naujas akademines viršukalnes!
Dalijamės akimirkomis iš gynimų ir sveikinimų.
