2025 m. balandžio 9 d. doktorantas Dmytro Mamaiev dalyvavo FOR-IN 2.0 konferencijoje “Shaping Inclusive Cities Together” (liet. „Kuriame įtraukius miestus kartu“). Renginys vyko Mokslo saloje Kaune. Konferencijoje buvo aptariama imigrantų ir pabėgėlių įtrauktis priimančiose šalyse.

Doktorantas Dmytro Mamaiev diskutavo atidarymo diskusijoje – “Shaping Inclusive Cities Together? Who and how” (liet. „Įtraukių miestų kūrimas: kas prisideda ir kaip?“). Diskusijoje buvo akcentuota įtraukaus miesto svarba imigrantų integracijos procese.

Skaityti daugiau

2025 m. kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje instituto mokslininkė dr. Gražina Rapolienė ir podoktorantūros stažuotoja dr. Jūratė Charenkova prisidėjo prie renginių apie vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį organizavimo. Mokslininkės kartu su partneriais organizavo žinių dalijimosi renginį ir mokymus jauniesiems tyrėjams. Mykolo Romerio universitete įvyko žinių dalijimosi renginys “Collaboration in Practice: Technology and Innovation Research Beyond Boundaries” (liet „Bendradarbiavimas praktikoje: technologijų ir inovacijų tyrimai be ribų“) ir mokymai jauniesiems tyrėjams tema “Participatory Co-creation Methods” (liet. „Dalyvaujamojo bendrakūrimo metodai“).

Skaityti daugiau

2025 m. kovo 27 d. instituto mokslininkė dr. Sarmitė Mikulionienė dalyvavo 10-oje tarptautinėje daugiadisciplininėje mokslo konferencijoje “Society. Health. Welfare.” (liet. „Visuomenė. Sveikata. Gerovė“). Konferencija vyko kovo 26-28 d. Rygos Stradinio universitete Latvijoje. Renginyje dr. Sarmitė Mikulionienė skaitė pranešimą “Employees’ Perceived Risks of Digitalization in the Workplace” (liet. „Darbuotojų suvokiamos skaitmeninimo rizikos darbo vietoje“). Jį parengė kartu su bendraautore dr. Sandra Krutuliene.

Pranešime dr. S. Mikulionienė pabrėžė, kad technostresas yra svarbi problema, su kuria susiduria apie 90% darbuotojų, nepaisant to, ar jie patys naudoja, ar nenaudoja skaitmenines technologijas darbe.

Skaityti daugiau

2025 m. kovo mėn. LSMC Sociologijos instituto mokslininkai dr. Rūta Ubarevičienė ir dr. Donatas Burneika, kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais, dalyvavo pirmajame tarptautinio mokslinio projekto „Paslaugų pasiekiamumas priemiesčiuose“ (angl. PROximity Without Density) dalyvių susitikime Romoje.

Įgyvendindami šį projektą mokslininkai ir savivaldų atstovai iš Romos, Lisabonos, Bukarešto ir Vilniaus ieškos optimalių sprendimų, kaip plėtoti vietos bendruomenėms būtinos paslaugų infrastruktūros tinklą. Tyrėjai ir savivaldų atstovai fokusuosis į mažo gyventojų tankumo teritorijas, kuriose tradicinės miesto paslaugų plėtros strategijos nėra efektyvios.

Skaityti daugiau

2025 m. kovo 14 d. įvyko tarptautinis hibridinis seminaras „Kolektyvinių derybų plėtros galimybės Lietuvoje“. Jį organizavo Sociologijos instituto mokslininkės dr. Inga Blažienė ir dr. Ramunė Guobaitė kartu su atstovais iš Europos viešųjų paslaugų sąjungų federacijos (angl. European Federation of Public Service Unions , EPSU) bei Lenkijos Viešųjų reikalų instituto (angl. Institute of Public Affairs, IPA).

Renginyje buvo diskutuojama dviem Lietuvai aktualiais klausimais:
1. Direktyvos dėl minimaliojo darbo užmokesčio 4 str. nuostatų (dėl kolektyvinių derybų plėtros) įgyvendinimo Lietuvoje.
2. Galimybės plėtoti socialinį dialogą trijuose EPSU kuruojamuose sektoriuose (priežiūros (care), viešojo valdymo ir administravimo bei atliekų tvarkymo).

Skaityti daugiau

2025 m. kovo 3-4 d. LSMC Sociologijos instituto mokslininkė dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič dalyvavo Vilniaus universitete surengtame COST VOICES veiklos darbo grupių seminare „Jaunų tyrėjų galimybių stiprinimas akademinėje karjeroje“ (angl. Capacity building for Early Career Researchers).

Renginyje mokslininkė dalijosi 2023 m. atlikto tyrimo „Atsakas į smurtą dėl lyties universitetuose“ įžvalgomis. Dr. V. Pilinkaitė Sotirovič pristatė saugios akademinės aplinkos kūrimo galimybes ir iššūkius.

Skaityti daugiau

LSMC Sociologijos institutas išleido 13-ąjį tęstinio mokslinio leidinio „Lietuvos socialinė raida“ numerį. Numerio tema – įvairios visuomenės grupės ir socialinė politika jų gerovei.

Leidinyje supažindinama su etninių, religinių ir kitų socialinių grupių – migrantų iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, ortodoksų (stačiatikių), bevaikių vyrų, pagyvenusių asmenų, bedarbių – padėtimi bei ją labiausiai įtakojančiais veiksniais. Be to, šiame leidinyje analizuojami su atskiromis socialinės politikos sritimis (ilgalaike priežiūra, darbo rinka, migracija) susiję socialiniai procesai, t. y. visuomenės nuostatos, bevaikystė, prokreacinės nuostatos.

Skaityti daugiau