Laimutė Žalimienė, Jolita Junevičienė

https://doi.org/10.63588/lsr-2024-13-3

Santrauka. Moterų dominavimo ilgalaikės priežiūros sektoriuje klausimas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse sulaukia daug tyrėjų dėmesio. Senėjant visuomenėms ir daugelyje šalių ilgalaikės priežiūros sektoriui susiduriant su darbo jėgos trūkumu, vyriškos darbo jėgos pritraukimas pradedamas vertinti kaip viena iš potencialių galimybių spręsti šią problemą. Be to, darbuotojai vyrai yra svarbūs tiek kalbant apie lyčių pusiausvyrą kaip darbuotojų gerovės prielaidą organizacijose, tiek kaip paslaugų teikėjų lūkesčių atliepimas, kai pageidaujama tos pačios lyties darbuotojo diskretiškai pagalbai suteikti. Kita vertus, ilgalaikės priežiūros sektoriaus darbo jėgos feminizacijos tema analizuojama ir kaip moterų „įkalinimo“ šiame sektoriuje problema tiek dėl institucinių, struktūrinių sąlygų, tiek dėl kultūrinių normų, lyčių stereotipų dominavimo. Straipsnyje, pasitelkiant institucinio požiūrio prieigą ir P. Bourdieu lauko teorijos pagrindines sąvokas, tipologizuojami ilgalaikės priežiūros sektoriaus darbo jėgos feminizaciją lemiantys veiksniai. Ši veiksnių analizė atskleidžia, kad darbo jėgos feminizacija ilgalaikės priežiūros sektoriuje yra daugialypis reiškinys. Greiti pokyčiai nėra įmanomi, ypač reikalingos kompleksinės priemonės, bandant keisti šią situaciją.

Raktažodžiai: ilgalaikė priežiūra, pagyvenę asmenys, darbo jėga, feminizacija, institucinės priežastys,
lyčių stereotipai.

The Development of the Long-term Care Sector from the Perspective of the Workforce Feminization

Summary. The issue of women’s predominance in the long-term care sector has garnered significant attention from researchers both in Lithuania and internationally. As populations age and many countries face labor shortages in the long-term care sector, attracting male workers is increasingly being considered as a potential solution to address these challenges. Moreover, male employees are important not only in terms of promoting gender balance, which is linked to employee well-being within organizations, but also in meeting service users’ preferences for same-gender caregivers
when discreet assistance is required. On the other hand, the feminization of the workforce in the long-term care sector is also examined as a potential issue of women being „trapped” in this sector due to institutional, structural conditions, as well as prevailing cultural norms and gender stereotypes. This article employs an institutional approach and draws on key concepts from Pierre Bourdieu’s field theory to categorize the factors contributing to the feminization of the long-term care workforce.
The analysis of these factors reveals that the feminization of the labor force in this sector is a multifaceted phenomenon. Rapid changes are unlikely, and highly complex measures are needed to address this issue effectively.

Keywords: long-term care; the elderly; workforce; feminization; institutional causes; gender stereotypes.

Daumantas Stumbrys, Gražina Rapolienė, Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Lina Šumskaitė

https://doi.org/10.63588/lsr-2024-13-4

Santrauka. Vyrų bevaikystės tema itin retai patenka į sociologinių gimstamumo ir šeimos tyrimų
lauką, tradiciškai sutelktą apie moteris. Ši tendencija stebima tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių
mokslininkų darbuose. Lietuvoje atlikti keli kokybiniai tyrimai vyrų prokreacinės elgsenos ir
tėvystės tapatumo tema, skirti nagrinėti atskirus šio lauko aspektus. Ypač trūksta tyrimų apie
vyrų bevaikystės priežastis ir motyvus. Anksčiau atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vyrų bevaikystės
rodikliai didesni tarp mažesnes pajamas gaunančių gyventojų grupių, tačiau mažai žinoma,
kaip finansinis neužtikrintumas veikia vyrų prokreacinę elgseną. Šio tyrimo tikslas – atskleisti
subjektyvias vyrų bevaikystės patirtis ekonominių pokyčių ir finansinio neužtikrintumo
kontekste. Čia naudojami pirmą kartą Lietuvoje atlikto kokybinio tyrimo apie vyrų bevaikystę
duomenys. Atskleista, kad vaikų neturintys vyrai susidūrė su finansiniu neužtikrintumu, kuris
veikė jų sprendimą susilaukti vaikų. Vyrai reflektavo finansinius iššūkius, kurie lėmė jų sprendimus
dėl darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo, būsto įsigijimo, pagalbinio apvaisinimo paslaugų.
Tyrimo rezultatai svarbūs priimant gyventojų politikos sprendimus, nukreiptus į vyrų prokreacinę
elgseną ir vienišų asmenų atskirties mažinimą.

Raktažodžiai: vyrų bevaikystė, prokreacinė elgsena, finansinis neužtikrintumas.

Childlessness and financial uncertainty: men’s expectations and experiences

Summary. The topic of male childlessness rarely falls into the sociological field of fertility and family research, which traditionally focuses on women. This trend is observed in both Lithuanian and international studies. In Lithuania, several qualitative studies have explored men’s procreative behavior and paternal identity, but these have typically focused on narrow aspects of the field. Specifically, there is a lack of research into the reasons and motivations behind male childlessness. Previous studies indicate higher rates of childlessness among men from lower-income groups, yet little is known about how financial challenges affect men’s decisions regarding parenthood. This study aims to uncover men’s subjective experiences and reasons for childlessness within the context of economic challenges and financial insecurity. Drawing on data from the first qualitative study on male childlessness in Lithuania, the research reveals that financial insecurity significantly influences men’s decisions regarding parenthood. Participants reflected on financial challenges impacting decisions related to work–life balance, housing, and access to assisted reproduction services. The findings of this study have implications for population policy decisions aimed at promoting men’s procreative behavior and reducing exclusion of single individuals. The practical relevance of these results is particularly significant in the development of pronatalist policies targeted at men. This research project is supported by the Research Council of Lithuania (LMTLT), under agreement No. P–MIP–22–24.

Keywords: men childlessness; procreative behaviour; financial uncertainty.

Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė, Arūnas Pocius

https://doi.org/10.63588/lsr-2024-13-5

Santrauka. Straipsnyje vertinami nedarbo skirtumai Lietuvos apskrityse ir aptariami nedarbą
lemiantys veiksniai, kadangi prabėgus po pandemijos krizės situacija darbo rinkoje tapo vėl labiau
komplikuota. Bendras vidutinis metinis nedarbo lygis, darbo jėgos tyrimų duomenimis, šalyje
2022–2023 m. išaugo nuo 5,9 iki 6,8 proc. Tyrimu siekiama įvertinti padėties darbo rinkoje diferenciaciją Lietuvos regionuose. Atsižvelgiant į gana įtemptą socialinę ekonominę situaciją, šiame
darbe analizuojamos situacijos darbo rinkoje tendencijos šalies apskrityse, prioritetą teikiant registruoto nedarbo rodiklių stebėsenai, kadangi Užimtumo tarnybos duomenys pagal regionus yra
gerokai išsamesni nei užimtumo tyrimų būdu nustatomi rodikliai. Be to, detaliau analizuojami
autorių išskirti padėties darbo rinkoje diferenciaciją Lietuvos regionuose lemiantys veiksniai. Jų
įtakai apžvelgti pasirinkti itin aktualūs socialiniai ekonominiai rodikliai pagal šalies regionus:
BVP vienam gyventojui lygis, darbo apmokėjimas bei skurdo rizikos lygis. Vertinant situaciją
darbo rinkoje šalies regionuose, nedarbo tendencijos siejamos su užimtumo lygio pokyčiais.

Raktažodžiai: nedarbas, užimtumas, darbo rinka, darbo rinkos politika, regionai, bendras vidaus
produktas (BVP), darbo užmokestis, skurdo rizikos lygis.

The Differentiation of Labour Market Situation in Lithuanian Regions and the Factors Influencing It

Summary. The publication evaluates unemployment differences in Lithuanian districts and discusses the factors influencing unemployment, as the labor market situation became more complicated during the pandemic crisis. The average annual unemployment rate increased from 5.9% to 6.8% in 2022–2023. The study aims to assess the labor market situation in various Lithuanian regions.
Under such tense socio-economic situation, this work analyzes labor market trends in the country’s counties, prioritizing the monitoring of registered unemployment indicators, as the data provided by the Employment Service by region is significantly more detailed than the employment survey indicators. The article also provides a detailed analysis of factors identified by the authors as influencing labor market differentiation in Lithuania’s regions. To evaluate their impact, key socio–economic indicators were selected by region, including GDP per capita, wage levels, and the risk of poverty. In evaluating the labor market situation in the regions, unemployment trends are associated with changes in employment levels.

Keywords: unemployment; employment; labour market; labour market policy; gross domestic product; wages; at-risk-of-poverty rate.

Andrius Marcinkevičius

https://doi.org/10.63588/lsr-2024-13-2

Santrauka. Straipsnyje analizuojamas Rusijos karinės invazijos į Ukrainą kontekste kilęs Lietuvos krikščionių ortodoksų (stačiatikių) dvasininkijos vidaus konfliktas ir šio konflikto poveikis
Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje institucinei raidai bei sąveikai su Lietuvos valstybe ir visuomene
2022–2024 m. Teigiama, kad šis didelio rezonanso šalies viešajame diskurse sulaukęs konfliktas
išryškino Lietuvos ortodoksų bendruomenės narių identiteto karo Ukrainoje kontekste skirtumus ir lėmė istoriškai reikšmingus šios religinės bendruomenės organizacinės struktūros pokyčius. Be to, atskleidžiama, kad šio konflikto genezei ir pasekmėms turėjo žymios įtakos dabartinėje geopolitinėje situacijoje aktualūs Lietuvos valstybei ir visuomenei politiniai ir socialiniai (nacionalinio saugumo stiprinimo, karo pabėgėlių iš Ukrainos ir politinių pabėgėlių iš Baltarusijos ir Rusijos imigracijos, žmogaus teisių apsaugos) aspektai. Straipsnis parengtas remiantis populiariausio Lietuvoje interneto dienraščio delfi.lt ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo naujienų portalo lrt.lt publikacijų analize. Analizei atrinkti tekstai, apimantys laikotarpį nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki alternatyvios Maskvos patriarchato Vilniaus ir Lietuvos ortodoksų arkivyskupijai struktūros – Visuotinio (Konstantinopolio) patriarchato egzarchato Lietuvoje – juridinio pripažinimo 2024 m. vasario 7 d. Straipsnyje remiamasi Maskvai ir Konstantinopoliui pavaldžių Lietuvos krikščionių ortodoksų bendruomenių oficialiose svetainėse ir socialiniuose tinkluose skelbiamais duomenimis.

Raktažodžiai: Ortodoksų bažnyčia Lietuvoje, Rusijos ortodoksų bažnyčia, kanoninė teritorija,
Maskvos patriarchatas, Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchatas, karas Ukrainoje.

The Lithuanian Orthodox Community in the Context of the War in Ukraine (2022–2024): Genesis and Consequences of Internal Conflict

Summary. The article analyses the internal conflict of the Lithuanian Orthodox clergy in the context of Russia’s military invasion of Ukraine and the impact of this conflict on the institutional development of the Orthodox Church in Lithuania and its interaction with the Lithuanian state and society in the period 2022–2024. It is argued that this conflict highlighted the differences in values and identity of members of the Lithuanian Orthodox community and led to radical and historically significant changes in the organisational structure of this religious community. It also reveals that the development and consequences of the conflict were significantly influenced by political and social aspects (aspects of national security, immigration of war refugees from Ukraine and political refugees from Belarus and Russia, human rights protection) that are relevant for the Lithuanian state and society in the current geopolitical situation. The article is based on an analysis of the publications from the most popular Lithuanian daily newspaper (delfi.lt and lrt.lt). The texts selected for analysis cover the period from the beginning of Russia’s military invasion of Ukraine on 24 February 2022 to the legal recognition of the Exarchate of the Ecumenical Patriarchate of Constantinople in Lithuania on 7 February 2024. The article also draws on data published on the official websites and social media accounts of the Lithuanian Orthodox communities under the Moscow and Ecumenical Patriarchates.

Keywords: Orthodox Church in Lithuania; canonical jurisdiction; Russian Orthodox Church; Moscow Patriarchate; Ecumenical Patriarchate of Constantinople.

Monika Frėjutė-Rakauskienė

https://doi.org/10.63588/lsr-2024-13-1

Santrauka. Nuo 2021 m. Lietuvoje sparčiai ėmė didėti migrantų iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos skaičius, tai buvo sąlygota geopolitinių pokyčių regione. Taigi straipsnyje pristatomos Lietuvos visuomenės nuostatos į tris didžiausias migrantų iš minėtų šalių grupes 2023-aisiais. Kartu bus apžvelgtas požiūris į migrantų integracijos priemones ir visuomenės nuostatas į susijusias su migrantais grupes, t. y. lietuvių kalbos nemokančius asmenis, kitos rasės (odos spalvos) asmenis, kitos etninės grupės asmenis, kitų (netradicinių) krikščioniškos kilmės krypčių tikėjimo atstovus, musulmonus ir įvairias kitas pabėgėlių grupes. Analizuojamos įvardytos susijusiame teoriniame lauke susiformavusių nuostatų priežastys (ekonominės, kultūrinės ir psichologinės), taip pat svarstoma, ar Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, svarbūs sociodemografiniai veiksniai (amžius, lytis, išsilavinimas ir gyvenamoji vieta) lemia visuomenės nuostatas į tam tikras socialines grupes.

Raktažodžiai: Lietuvos visuomenės nuostatos, 2023 m., socialinė distancija, migrantai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

Attitudes towards migrants from Ukraine, Belarus, Russia and the integration measures: data from Lithuanian public opinion poll 2023

Summary. As a result of geopolitical changes in the region, the number of migrants from Ukraine, Belarus, and Russia began to increase rapidly in Lithuania from 2021. Thus, the article presents the attitudes of Lithuanian society towards the three largest groups of migrants from the aforementioned countries in 2023. At the same time, the attitudes to migrant integration measures and migrant-related groups, i.e. persons who do not speak Lithuanian language, persons of other race (skin color), persons of other ethnic group, representatives of other (non-traditional) Christian faiths, Muslims and various groups of refugees are analysed in the article. The reasons of formation of the attitudes (economic, cultural and psychological) identified in the related theoretical field are analyzed, as well as whether and how important sociodemographic factors in other countries (such as age, gender, education and place of residence) determine public attitudes towards certain social groups in Lithuania. The data on the attitudes of Lithuanian society in 2023 revealed that the attitudes of the Lithuanian population towards the three groups of migrants from Ukraine, Belarus and Russia, as well as other refugees (illegal, labor migrants, political and war refugees, those who came to study or visit family members) are directly affected and are related to the unstable geopolitical situation in the region and respond to certain political realities. For example, crossing of the Belarusian-Lithuanian border in 2021 by the illegal migrants – third country nationals pushed by A. Luykashenka‘s regime; the repressions carried out by Belarusian regime (especially after the presidential elections in August 2020) and full-scale war launched by Russia in Ukraine in 2022 February. The data shows that the Lithuanain public is feeling the competition in the labor market, education, health and public service sectors and have a greater, comparing to previous public opinion polls, social distance towards persons who do not speak Lithuanian. It is concluded that, on the one hand, increasing migration is perceived as causing problems for certain areas of Lithuanian society and had an impact on Lithuanian society’s attitudes in 2023 (negative and positive towards different groups of migrants), their change (increased or decreased social distance towards certain groups of migrants), as well as attitudes towards certain measures of integration of migrants into the host society. On the other hand, it can be stated that comparing the data of 2023 and previous public opinion polls, there are the similarities in the attitudes towords some of mentioned social groups and migrant integration measures, with the exception of attitudes towards named groups of migrants from Ukraine, Belarus and Russia. Also, it was revealed that such socio-demographic indicators as education, age, gender and place of residence have an effect on public attitudes (toward some groups – minor, others – bigger). Another noticeable trend increasing over the years – is the generally increasing social distance towards all mentioned groups, and this can be explained not only by increasing migration and integrational issues, but also by the prevailing radicalization processes in societies, observed and described by scientists in Western countries.

Keywords: attitudes of Lithuanian society; 2023; social distance; migrants from Ukraine, Belarus, and Russia.