Darbo rinkos ir socialinės-ekonominės raidos tarpusavio ryšys: regioninis pjūvis

Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Arūnas Pocius

https://doi.org/10.63588/lsr-2025-14-3

Santrauka. Autorių atlikta analizė apima situacijos darbo rinkoje stebėseną šalies ir jos regionų
(regionų grupių) lygmeniu. Analizuojant bendruosius situacijos darbo rinkoje pokyčius šalies
mastu, prioritetas šiame straipsnyje teikiamas bendrosioms užimtumo tendencijoms (lyginant su
ES vidurkiu) ir pažeidžiamų tikslinių grupių (pagyvenusių žmonių ir jaunimo) situacijos darbo
rinkoje raidos skirtumams šalyje vertinti. Publikacijoje didelis dėmesys skiriamas ryšio tarp ekonominės-socialinės raidos ir situacijos darbo rinkoje skirtumams nustatyti. Atliekant regioninę
situacijos darbo rinkoje analizę, buvo labiau atsižvelgta į ją lemiančius veiksnius. Tokiu būdu
šioje publikacijoje buvo atliktas situacijos darbo rinkoje teritorinės diferenciacijos vertinimas,
kuris apima ir regionų skirtumus lemiančių socialinių ir ekonominių veiksnių analizę. Regionų
lygmeniu esminiai prioritetai, viena vertus, teikiami itin svarbiems ekonominės raidos lygio
(ekonomikos potencialo) rodikliams, kurie tiesiogiai turi įtakos situacijai darbo rinkoje, kita vertus
– socialinės raidos rodikliams. Pastarųjų pokyčius galima būtų interpretuoti ir kaip netolygios
regionų ekonominės raidos ir situacijos darbo rinkoje pokyčių rezultatą. Regioninių skirtumų
vertinimą papildo koreliacinės analizės rezultatai. Esminis duomenų šaltinis – Valstybinės duomenų
agentūros (toliau – VDA) duomenys, tačiau nagrinėjant bendrąsias situacijos darbo rinkoje
tendencijas, analizėje buvo naudojami ir Eurostato duomenys.

Raktažodžiai: nedarbas, užimtumas, darbo rinka, pažeidžiamos grupės, darbo rinkos politika,
skurdo rizikos lygis, disponuojamos pajamos, socialinė atskirtis.


The Relationship Between Labor Market Dynamics And Socioeconomic Development: A Regional Perspective

Summary. The study provides a comprehensive assessment of labour market developments at both national and regional levels. At the national level, it examines overall employment trends in comparison with the EU average. A key focus is the labour market outcomes of vulnerable groups, specifically younger and older individuals, and their relation to economic development across EU member states. At the regional level, the analysis explores territorial disparities in labour market conditions, considering both economic potential and social development indicators. Changes in social indicators often reflect uneven economic growth and regional labour market performance. Regional disparities are further examined through correlation analysis, using data from the State Data Agency and supplemented with Eurostat statistics to provide a broader EU perspective.

Keywords: attitudes of Lithuanian society; 2023; social distance; migrants from Ukraine, Belarus, and Russia.