Mokslininkų grupių projektai
Iššūkiai gerovės valstybių sistemoms Lietuvoje ir Švedijoje
Projekto vadovė: dr. Jolanta Aidukaitė
Laikotarpis: 2017 10 03 – 2020 09 30
Nr. S-MIP-17-130
Pavadinimas EN kalba: Challenges to welfare state systems in Lithuania and Sweden
Santrauka:
Projekto tikslas ištirti iššūkius, problemas bei ateities perspektyvas pensijų ir paramos šeimai su mažamečiais vaikais sistemoms – svarbiausioms sudėtinėms gerovės valstybės dalims – šiuolaikinėse Lietuvos ir Švedijos visuomenėse. Ypatingas dėmesys skiriamas pastarųjų dešimties metų pokyčiams nuo 2007 m. iki dabar. Lietuvos ir Švedijos analizė leis atsakyti į gerovės valstybės tyrimams aktualių teorinių bei empirinių klausimų: ar reformuojant socialinę politiką turime skatinti privačią atsakomybę ar didinti valstybės įsipareigojimus? Ar turėtume reformuoti pensijų sistemas taip, kad didėtų privačių pensijų draudimo fondų įtaka? Kaip turėtų būti derinamos einamųjų mokėjimų ir kaupiamoji pensijų sistemos? Kokios šeimos politikos priemonės geriausiai sprendžia vaikų skurdo problemas bei užtikrina lyčių lygybę? Projektas derins kokybinius ir kokybinius metodus. Pirminiai duomenys bus renkami pusiau struktūruotų ekspertų interviu pagalba ir reprezentatyvios nacionalinės apklausos pagalba Lietuvoje ir Švedijoje.
Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“
Etniškumas, įtrauktis ir istoriniai pasirinkimai tautinių mažumų pasakojimuose apie Lietuvos valstybingumo atkūrimą XX amžiaus pabaigoje
Projekto vadovas: dr. Kristina Šliavaitė
Laikotarpis: 2021 03 08 – 2022 12 31
Nr. S-MOD-21-3
Vykdytojai: dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Andrius Marcinkevičius, Janina Koliato
Pavadinimas EN kalba: Ethnicity, inclusion and agency in the narratives of national minorities on the restoration of Lithuanian statehood in 1990s
Projekto tikslas – ištirti kaip Lietuvos tautinės mažumos konstruoja pasakojimą apie Lietuvos valstybingumo atgavimo XX a. pab. įvykius ir procesus bei tautinių mažumų vaidmenį juose. Tyrėjus domino, ar/kaip istorinė atmintis skyrėsi priklausomai nuo pasakotojo socialinių charakteristikų ir ar šios atmintys skatina skirtingas socialines grupes sėkmingai dalyvauti pilietinės visuomenės kūrime. Projekte susitelkiama į tautinių mažumų pasakojimus apie laikotarpį nuo Sąjūdžio įkūrimo iki 1993 m., kada iš Lietuvos buvo išvesta okupacinė sovietų kariuomenė. Analizavome tiek rašytinius šaltinius (minėto istorinio laikotarpio bei šiandienos pasirinktus žiniasklaidos šaltinius lietuvių, rusų, lenkų kalbomis), tiek kaip Lietuvos valstybingumo atkūrimo įvykiai ir mažumų dalyvavimas juose konstruojamas nestruktūruotų arba gyvenimo istorijos interviu metu. Šis tyrimas – svarbus indėlis identifikuojant ir įvertinant kaip palyginti neseni istoriniai įvykiai susiję su Lietuvos valstybingumo atkūrimu yra konstruojami etninių mažumų (lenkų, rusų, mišrios tapatybės) tarpe konkrečiose vietovėse – Vilniuje ir Vilniaus krašte, Šalčininkuose, Visagine. Tautinės mažumos matomos, kaip piliečiai, kurie aktyviai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrime. Šis tyrimas svarbus kuriant visuomenės grupių tarpusavio supratimą ir solidarumą. Šio projekto tikslas ne istorinių įvykių rekonstrukcija, o socialinės atminties ir tapatybių sąveika, konteksto (žiniasklaidos) ir socialinės atminties sąveika.
Rezultatai:
Šliavaitė, K., Frėjutė-Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A.2022. Lietuvos valstybingumo atkūrimas tautinių mažumų perspektyvose: etniškumas, įtrauktis, pasirinkimai. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas/BALTO print. 268 p. ISBN 978-609-8324-03-7, eISBN 978-609-8324-04-4.
Bevaikystė Lietuvoje: modernios visuomenės socio-kultūrinė kaita ir individualios patirtys
Pavadinimas EN kalba: Childlessness in Lithuania: socio-cultural changes and individual experiences in modern society
Projekte tiriamas socialinis reiškinys – savanoriškai, fiziologiškai ar gyvenimo kelio nulemta bevaikystė. Į bevaikystę projekte žiūrima ne tik kaip į potencialią demografinę grėsmę, bet ir kaip į visuomenės modernėjimo manifestaciją, socialinį procesą, kurio nuodugnesnis pažinimas reikšmingai papildytų šeimos sociologijos ir šeimos demografijos žinojimo lauką. Projekto tikslas – ištirti skirtingas bevaikystės formas, kaip keliuose socialinės realybės lygmenyse veikiančių dedamųjų sąlygojamą modernios visuomenės reiškinį, išanalizuoti subjektyvias šiam fenomenui priskiriamas reikšmes skirtingose kartose ir nustatyti bevaikystę Lietuvoje lemiančius individualius, šeiminius ir socio‐kultūrinius veiksnius. Projekto metu bus siekiama identifikuoti skirtingas bevaikystės formas sąlygojančius ir potencialiai galinčius sąlygoti mikro (individo), mezo (šeimos, darbo), ir makro (šalies) lygmens veiksnius. Numatoma statistinė antrinių duomenų analizė (Europos vertybių, Europos socialinio, Kartų ir lyčių tyrimų), kiekybinė ir kokybinė žiniasklaidos turinio analizė bei kokybinis tyrimas – interviu su dviejų kartų (27–49 m. ir 50‐69 m.) vaikų neturinčiomis moterimis, priklausančiomis skirtingoms socialinėms grupėms. Antrinių duomenų analizė mikro lygmeniu leis aprašyti bevaikystės formas detalizuojant tipiškus jų bruožus ir palyginti jas skirtingose Europos šalyse (dėmesio centre išlaikant Lietuvą). Kokybiniu tyrimu tikimasi reikšmingai prisidėti prie socialinio reiškinio pažinimo atrandant ir apibūdinant su bevaikyste susijusias dedamąsias: aktyvaus/suvaržyto pasirinkimo turėti/neturėti vaikų ir tokio pasirinkimo sąsajas su bendru socio‐kultūriniu fonu. Platesnį bevaikystės socio‐kultūrinių diskursų turinį numatoma atskleisti taikant žiniasklaidos turinio analizę.
Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa
Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa
Vienatvė: patyrimas, veiksniai ir Iššūkiai socialinei sanglaudai
Projekto vadovas: dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė
Laikotarpis: 2020 – 2022
Vykdytojai: dr. Sarmitė Mikulionienė, dr. Gražina Rapolienė, Vaida Tretjakova, dr. Joana Butėnaitė-Svitkievicz.
Finansavimo šaltinis ir priemonė: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa, projekto Nr. S-LIP-20-23.
Pavadinimas EN kalba: Loneliness: Experiences, Factors and Challenges for Social Cohesion
Vienatvė – nemaloni patirtis dėl trokštamų ir turimų socialinių santykių skaičiaus ir kokybės neatitikimo – viešajame diskurse vis dažniau pavadinama šiuolaikinės visuomenės epidemija. Jos poveikis individams ir visuomenės raidai yra milžiniškas. Tyrimais nustatyta, kad vienatvė reikšmingai veikia fizinę ir psichinę individo sveikatą, didina mirtingumą ir turi kitų socialinių kaštų, pvz., didėjančios išlaidos sveikatos priežiūrai ir apgyvendinimui slaugos namuose. Kaip socialinės atskirties pasekmė vienatvė dažniau siejama su vyresnio amžiaus gyventojais, tačiau daugėja tyrimų, rodančių, kad vienatvė paliečia ir jaunesnius, pavyzdžiui, pokomunistinėse šalyse net labiau nei vyresnius Vakarų Europos šalių gyventojus, o ypatingai vienatvės riziką patiria vieni gyvenantys žmonės. Lietuva pagal vienatvės rodiklius yra pirmoje vietoje tarp ES šalių.
Šio projekto tikslas – išanalizuoti jauno ir vidutinio amžiaus žmonių vienatvės mastus, veiksnius ir patirtis. Remiantis EST ir nacionalinio reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, sieksime įvertinti vienatvės raišką ir jos veiksnius Lietuvoje, kokybinio tyrimo pagrindu analizuosime vienatvės sampratą ir patirtis jauno ir vidutinio amžiaus žmonių grupėje bei tirsime jiems iškylančius socialinės integracijos iššūkius. Atliktų tyrimų rezultatų pagrindu parengsime rekomendacijas socialinei politikai.
Etno-konfesinis identitetas ir socialinė įtrauktis Lietuvoje po 1990 m.: rusų stačiatikių ir lenkų katalikų atvejai
Projekto vadovas: dr. Andrius Marcinkevičius
Laikotarpis: 2019 05 01 – 2022 04 30
Nr. S-LIP-19-60
Vykdytojai: dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Kristina Šliavaitė, Janina Koliato
Pavadinimas EN kalba: Ethno-confessional identity and social inclusion in Lithuanian society after 1990: the cases of Russian Orthodox and Polish Catholic communities
Projektas siekė ištirti kaip skirtingų kartų rusai stačiatikiai ir lenkai katalikai konstruoja etno-konfesinę tapatybę ir kokie veiksniai sąlygoja šių etno-konfesinių grupių socialinės įtraukties ar atskirties procesus skirtinguose socialiniuose kontekstuose nepriklausomoje Lietuvoje po 1990 m. Tyrimui pasirinkti atvejai – rusai stačiatikiai ir lenkai katalikai – leidžia atskleisti kaip sąveikauja etninė ir konfesinė tapatybės dimensijos skirtingose kartose ir kaip tapatinimasis su religine ir etnine mažuma Lietuvos visuomenėje (rusai stačiatikiai) ar etnine mažuma, bet religine dauguma (lenkai katalikai), veikia šių grupių socialinės įtraukties į platesnę visuomenę procesus. Projekto metu tyrėjai atliko politikos ir teisės dokumentų, reguliuojančių religinių bendruomenių teises apžvalgą ir analizę; atliko kokybinius lauko tyrimus rusų stačiatikių ir/ar lenkų katalikų bendruomenėse Vilniuje, Kaune, Visagine, Švenčionyse, Šalčininkuose; archyvinės medžiagos pagalba rekonstravo konkrečių lauko tyrimui pasirinktų miestų etno-konfesinių bendruomenių raidą nuo sovietmečio iki dabarties bei ištyrė kaip archyvinėje medžiagoje atsiskleidžia istoriškai konstruojamos etno-konfesinės skirtys ir bendrumas; atliko populiarios spaudos rusų, lenkų kalbomis ir tyrimui pasirinktų religinių bendruomenių periodinių leidinių analizę siekiant atskleisti vyraujančią problematiką.
Rezultatai:
Monografija:
Frėjutė-Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A., Šliavaitė, K.2022. Etniškumo ir religijos sąveika kintančiuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose: Lietuvos lenkai ir rusai. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas/BALTO print, 260 p. ISBN 978-609-96239-8-6 (spausdintinis), ISBN 978-609-96239-9-3 (internete).
Mokslo straipsniai:
Marcinkevičius, A. 2021. Rusų etninės ir religinės tapatybės konstravimas Sąjūdžio laikotarpiu Kaune leistoje spaudoje rusų kalba.//Kauno istorijos metraštis. VDU, 2021/19, p. 105-123. ISSN 1822-2617, eISSN 2335-8734.
Šliavaitė, K. 2021. Kalba, religija ir etniškumas mokyklose rusų ir lenkų mokomosiomis kalbomis Lietuvoje: įvairovės (ne)atpažinimo praktikos.//Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 2021. T. 32, Nr. 2, p. 133-140. ISSN 0235-7186.
Frėjutė-Rakauskienė, M. 2020. Etninių mažumų grupių religinės organizacijos Lietuvoje: etninio ir religinio identiteto aspektai ir jų sąsajos.//Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas. 2020, Nr. 11 (2), p. 31-53. ISSN 2335-8777.
Socialinis ir istorinis teisingumas Lietuvoje: etninė ir generacijų dimensija
Vykdytojai: dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė, dr. Andrius Marcinkevičius, dr. Kristina Šliavaitė, Janina Koliato
Pavadinimas EN kalba: Social and historical justice in Lithuania: ethnic and generational perspectives
Projekto tikslas – atskleisti, kaip skirtingų generacijų ir skirtingų tautybių (lietuviai ir rusai) Lietuvos gyventojai patiria ir suvokia socialinį ir istorinį teisingumą. Remdamiesi ankstesniais šio projekto autorių ir kitų mokslininkų tyrimais, socialinį teisingumą siejome su atskirties išgyvenimais, susijusiais su žmogaus teisėmis ir lygiomis galimybėmis bei individualiomis atskirties patirtimis, kurios atskleidžia socialinį, ekonominį ir politinį piliečių nesaugumą. Istorinis teisingumas – tai socialinės atskirties patyrimas ir suvokimas istoriniame kontekste, išreikštas per individualų santykį su šalies praeitimi bei 2014-2016 metų (tyrimo laikotarpis) politiniais, ekonominiais ir socialiniais procesais. Šis tyrimas taikė kokybiškai naują teorinę prieigą analizuojant etninių santykių problematiką daugiakultūrinėje Lietuvos visuomenėje. Pastarąjį dešimtmetį etninių santykių raidos tyrimai atliekami taikant adaptacijos teorijas etninių grupių socialinės integracijos analizei. Socialinio ir istorinio teisingumo teorinė prieiga leido pažvelgti į etniškumo problematiką kintančių socialinių, ekonominių bei politinių procesų kontekste, kuriame teisingumo sampratos įvairiai pasiskirsto tarp skirtingų tautybių atstovų (lietuvių ir rusų) bei įvairiai persipina su tarptautiniu ar valstybės lygio teisingumo diskursais. Tyrimu siekėme atsakyti į svarbius teorinius klausimus: kaip formuojasi santykis tarp etniškumo, atskirties ir socialinio bei istorinio teisingumo patirčių ir sampratų; kada teisingumas vienos etninės grupės ar individų atžvilgiu tampa neteisingumu kitos grupės individu atžvilgiu; kaip atskirties ir teisingumo patirtys pasiskirsto tarp skirtingo amžiaus, lyties, socialinio statuso individų; kaip socialinės atskirties patirtys persipina su istorinio teisingumo sampratomis. Kokybinis tyrimas buvo atliktas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Visagine.
Rezultatai:
Monografija:
Frėjutė-Rakauskienė, M., Klumbytė, N., Marcinkevičius, A., Šliavaitė, K.2018. Socialinis ir istorinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje: sampratos, patirtys ir kontekstai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras/BALTO print, 320 p. ISBN 978-609-8193-19-0.
Mokslo straipsniai:
Šliavaitė, K. 2020. Memory, identity and schooling: diverging and overlapping narratives about World War II and its outcomes at the schools with Russian as the language of instruction in Lithuania.//Journal of Baltic Studies. 2020, Vol. 51, Issue 3, Routledge. ISSN 0162-9778.
Klumbytė, N. 2019. Sovereign Uncertainty and the Dangers to Liberalism at the Baltic Frontier. Slavic Review, 78 (2): 336-347. https://www.jstor.org/stable/10.2307/26846167
Frėjutė-Rakauskienė, M. 2018. Socialinio teisingumo aspektai rusų etninės grupės pilietinėje veikloje Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademija, 29 (4), p. 239-245. ISSN 0235-7186.
Marcinkevičius, A. 2018. Holokaustas kaip istorinio teisingumo diskurso konstravimo aspektas Lietuvos spaudoje lietuvių ir rusų kalba. Filosofija. Sociologija. 29 (4), p. 246–252. ISSN 0235-7186.
Klumbytė, N. 2017. Bipolinio istorinio teisingumo struktūros ir politinė atskirtis. Lietuvos rusakalbių prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos ir Rusijos istorijos politikos kontekste//Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2017/2 (41 ), p. 137-168. ISSN 1392-3358
Nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“
Jaunimo užimtumas pagyvenusių žmonių globos sektoriuje visuomenės senėjimo kontekste
Pavadinimas EN kalba: Youth labour force participation in elderly care sector addressing population ageing
Projekto tikslas – įvertinti jaunimo užimtumo pagyvenusių žmonių globos sektoriuje situaciją bei perspektyvas Lietuvoje ir parengti rekomendacijas socialinių paslaugų plėtros bei jaunimo užimtumo šiame sektoriuje politikos tobulinimui. Atlikti keturi empiriniai tyrimai (dvi anketinės apklausos, interviu ir focus grupės), tokiu būdu gaunant tiek visumoje jaunimo, tiek užimtumo tarnybose registruoto nedirbančio jaunimo nuomonę analizuojamais klausimais rezultatus, tiek šių rezultatų kontekstą atskleidžiančius ar net paaiškinančius kokybinio tyrimo duomenis. Pagrindinė tyrimo išvada – darbas pagyvenusių žmonių globos sektoriuje turi savo specifiką ir savo privalumus, dėl kurių tam tikrų savybių ir poreikių turintis jaunimas gali surasti čia jiems net labai patinkamą darbą. Jaunų žmonių pasirinkimas čia dirbti gali būti siejamas tiek su išoriniais veiksniais (ramesnė darbo aplinka), tiek su vidiniais, tokiais kaip savo identiteto atradimas ir profesinės savirealizacijos pilnatvė. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad netgi esant tam tikriems barjerams imtis šio darbo (dėl visuomenės nuostatų, kad tai nevyriškas darbas ar darbas ne jauniems žmonėms), jauni asmenys juos galiausiai įveikia, nes per praktiką patiria, kad ši veikla atitinkanti jų identitetą ir profesinę tapatybę.
Vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės: tendencijos, profiliai ir Iššūkiai kartų integracijai
Projekto vadovas: dr. Sarmitė Mikulionienė.
Laikotarpis: 2017 – 2018
Vykdytojai: dr. Gražina Rapolienė, dr. Natalija Valavičienė, dr. Margarita Gedvilaitė Kordušienė.
Finansavimo šaltinis ir priemonė: Lietuvos mokslo taryba, nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“, projekto Nr. GER-001/2017.
Pavadinimas EN kalba: Elderly Living Alone: Trends, Profiles and Challenges for Intergeneration Integration
Tyrimo projektu siekiama atskleisti Lietuvos vienų gyvenančių vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresnių) asmenų grupės demografinės tendencijas, jų socialinės įtraukties lygį, kasdienio gyvenimo praktikas, jų gyvenimo kelyje iškylančias rizikas tapti socialiai atskirtiems, izoliuotiems ir vienišiems. Tai daugiadisciplininis tyrimas (integruojantis demografijos, sociologijos, socialinės gerontologijos ir socialinės politikos žinias ir metodologines prieigas), turintis dvejopą paskirtį: sukurti naujų mokslinių žinių apie vienus gyvenančius 60 m. ir vyresnius asmenis Lietuvoje ir siūlyti moksliškai pagrįstus viešosios politikos sprendimus, mažinančius jų socialinę atskirtį.
Rezultatai. Paskelbta monografija „Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis“ (Mikulionienė, Rapolienė, Valavičienė, 2018), socialinės politikos trumpraštis, mokslo straipsniai, žodiniai pranešimai konferencijose, konferencijų pranešimų santraukos, surengtas nacionalinis mokslinis-praktinis seminaras. Sukurta veiklos įvertinimo metodika subjektams, siekiantiems vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties stiprinimo. Sukurti šie empirinių duomenų rinkiniai: 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo 60 metų ir vyresnių gyventojų reprezentatyvi mikroimtis (N=2557); sociologinės 60 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausos (N=1009) duomenys; kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotų interviu (N=27) medžiaga.
Mikulionienė S., Rapolienė G., Valavičienė N. 2018. Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis. Monografija. Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vilnius: Baltoprint. http://www.lstc.lt/p_leidiniai.php
Rapolienė, G., Mikulionienė, S., Gedvilaitė-Kordušienė, M. ir Jurkevits, A. (2018) Socialiai įtraukti ar atskirti? Vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių vienų, patirtys. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 16, p. 70-82. doi: 10.15388/STEPP.2018.16.11441. http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/issue/view/1014
С. Микуленене, А. Юркевич, Г. Раполене (2019). „Потребность в общении и poль эйджизма в eе реализации: качественное исследование пожилых людей“. Успехи геронтологии, 2019. Т. 32. № 1–2. С. 273–281. http://www.gersociety.ru/netcat_files/userfiles/10/AG_2019-32-01-02.pdf
Socialinis poveikis.
Projekto naudos gavėjams – praktikams tiesiogiai dirbantiems su vyresnio amžiaus žmonėmis, ir plačiajai visuomenei (ypač pagyvenusiems žmonėms ir jų artimiesiems, globėjams), švietimo institucijoms, rengiančioms atitinkamus specialistus, mokslininkams, nevyriausybinėms organizacijoms siekiančioms mažinti vyresnio amžiaus žmonių atskirtį, ministerijoms, politikos formuotojams ir vietos bendruomenių aktyvistams projekto rezultatai svarbūs tuo, kad:
1) buvo teoriškai pagrįsta vyresnio amžiaus žmonių socialinės atskirties ir jos dėmenų koncepcija; 2) buvo apibūdintos demografines gyventojų senėjimo tendencijos ir išanalizuoti Lietuvos vienų gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių gerovės rodikliai nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste taikant socialinės atskirties teorinę perspektyvą; 3) buvo atskleisti vienų gyvenančių 60 + Lietuvos gyventojų socialinės įtraukties-atskirties subjektyvios patirties pavyzdžiai; 4) buvo sudaryta subjektų (vyresnio amžiaus žmonių dienos centrams, globos namams, bendruomenės centrams ir pan.), siekiančių vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties stiprinimo, veiklos įvertinimo metodika ir viešosios politikos pasiūlymai susijusioms valstybės įstaigoms ir NVO.
Regioniniai gerovės skirtumai Lietuvoje
Projekto vadovas: dr. Vidmantas Daugirdas
Laikotarpis: 2017 – 2018
Nr. GER-005/2017
Pavadinimas EN kalba: Regional disparities of welfare in Lithuania
Lietuvoje didėja teritorinė atskirtis, formuojasi ilgalaikiai probleminiai regionai, ryškėja gyventojų gerovės regioniniai skirtumai. Šių teritorijų paplitimą, jų gyventojų gerovės ypatybes būtina pažinti, siekiant užbėgti už akių šalies teritorinės plėtros netolygumo didėjimui. Projekto tikslas – atskleisti gerovės regioninius skirtumus ir jų priežastis Lietuvoje bei pagrįsti priemones šiems skirtumams mažinti. Vykdant šį tyrimą bus nustatyti Lietuvos ilgalaikiai probleminiai regionai, jų paplitimo mastai ir vyraujančių problemų pobūdis, sudarytas ir apskaičiuotas probleminių regionų teritorinės atskirties indeksas, įvertinta kintanti miesto ir kaimo gyvenviečių reikšmė gyvenviečių sistemoje, išanalizuota gyventojų demografinė, socialinė, socioekonominė struktūra bei raidos tendencijos, įvertinti darbo rinkos ir darbo išteklių (darbingų žmonių) pasiskirstymo ypatumai, šalies nedarbo, užimtumo bei aktyvumo teritorinė diferenciacija, jos dinamika, įvertinta jauno amžiaus (15‐29 metų) žmonių gerovė, išanalizuotos naujausios kaimo teritorijų raidos tendencijos, įvertinant ES paramą Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo bendruomenėms, žemėnaudos ir žemėvaldos kaitos tendencijos, jų įtaka gyventojų gerovei, išskirtos galimos grėsmės šalies probleminių regionų raidai. Svarbus projekto rezultatas – buvo parengtos rekomendacijos ir pasiūlymai valstybės valdymo institucijoms gyventojų gerovės, o kartu ir socialiniams, demografiniams bei ekonominiams skirtumams mažinti.
Demokratijos būklė ir lygios galimybės: Lietuvos gyventojų požiūris ir socialinė praktika
Projekto vadovė: dr. Alina Žvinklienė
Laikotarpis: 2017 – 2018
Nr. GER-012/2017
Pavadinimas EN kalba: Quality of democracy and equal opportunities: attitudes, and social practice of Lithuanians
Projekte tiriamas vienas iš demokratijos kokybės rodiklių – lygių galimybių užtikrinimo mechanizmas. Projekte analizuojamos socialinės nuostatos diskriminacijos atžvilgiu, Lietuvos gyventojų socialinis aktyvumas siekiant atstatyti pažeistas lygių galimybių teises bei veiksniai, lemiantys gyventojų elgesį, tiesiogiai susidūrus su diskriminacija dėl lyties, amžiaus, tautybės, sveikatos būklės ir kitų aplinkybių.
Sprendimams dėl COVID-19 pasekmių skirti tyrimai
Užimtumo pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje ir neigiamų pasekmių įveikimo priemonės COVID-19 pandemijos kontekste
Projekto vadovė: dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė
Laikotarpis: 2020 06 25 – 2020 12 31
Finansavimo šaltinis ir priemonė: LMT remiama veiklos kryptis „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“, Nr. S-COV-20-29
Pavadinimas EN kalba: Changes in the Lithuanian labour market and measures to overcome negative consequences in the context of COVID-19 pandemic
Nuolatiniai verslo aplinkos pokyčiai turi tiesioginį poveikį darbo rinkai, kuri turi ne tik prisitaikyti prie keliamų reikalavimų, bet ir suformuoti neigiamų padarinių netekusiems darbo ir užimtiesiems švelninimo bei jų proaktyvaus elgesio darbo rinkoje skatinimo ir palaikymo priemonių sistemą. Užimtumas yra viena labiausiai COVID-19 paveiktų sričių, ir mažai tikėtina, kad įmonės greitai ir pilnai atgaivins visas tas darbo vietas, kuriose veikla, nors ir laikinai, bet buvo sustabdyta.
Projekto tikslas – kompleksiškai įvertinti ekonominius, socialinius ir psichologinius pokyčių užimtumo sferoje aspektus ir parengti nedarbo prevencijos, psichologinių įtampų valdymo, proaktyvaus elgesio ir saugumo darbo rinkoje bei užimtumo didinimo rekomendacijas trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje pokriziniu laikotarpiu.
Projekto metu, parengus ekonominės, socialinės ir psichologinės situacijos užimtumo srityje vertinimo modelį, išanalizavus užsienio šalių gerąją praktiką, atliktus tikslinius empirinius tyrimus, bus išnagrinėti netekusių darbo ir dirbančiųjų lūkesčiai dėl ateities perspektyvų pokrizinėje darbo rinkoje, parengtos nedarbo prevencijos, neigiamų padarinių švelninimo ir pusiausvyros darbo rinkoje išlaikymo ilgalaikėje perspektyvoje priemonės bei rekomendacijos valstybės valdymo institucijoms.
COVID-19 pasekmės visuomenės saugumui: grėsmės ir naujos galimybės
Projekto vadovė: dr. Diana Janušauskienė
Laikotarpis: 2020 07 01 – 2020 12 31
Finansavimo šaltinis ir priemonė: LMT remiama veiklos kryptis „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“, projekto Nr. S-COV-20-26
Vykdytojos: dr. Sarmitė Mikulionienė, Inga Gaižauskaitė
Pavadinimas EN kalba: Implications of COVID-19 for the human security: challenges and new opportunities
Projektas remiasi po Šaltojo karo susiformavusia žmogaus saugumo (Human Security) koncepcija, kurios esmė – tirti individui kylančias saugumo grėsmes plačiame grėsmių kontekste, individą laikant centriniu saugumo objektu. Šiuolaikinės grėsmės vis mažiau yra siejamos su lengvai identifikuojamais priešais ir žmonės nebūtinai yra saugūs gyvendami saugioje valstybėje. Viena iš tokių naujų grėsmių yra pasaulinės užkrečiamų ligų pandemijos, kurių pasekmių analizė ir yra šio projekto tyrimo objektas.
Projekto tikslas – įvertinti galimas COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikomo karantino režimo teigiamas ir neigiamas pasekmes visuomenės saugumui, ypatingą dėmesį skiriant kasdienio gyvenimo praktikoms, užimtumo ir darbinės veiklos pokyčiams bei demokratijos kokybei.
Projekto metu bus atliktos dvi reprezentatyvios gyventojų apklausos ir 20 kokybinių interviu serija. Surinktų empirinių duomenų pagrindu bus suformuluoti galimi socialinių pokyčių scenarijai ir pasiūlyti būdai, kaip galima būtų sušvelninti neigiamas pandemijos ir karantino pasekmes ir išnaudoti atsiradusias naujas galimybes.
Vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės: (iš)gyvenimas koronaviruso epidemijos ir karantino sąlygomis
Projekto vadovės: dr. Inga Gaižauskaitė, dr. Sarmitė Mikulionienė
Laikotarpis: 2020
Finansavimo šaltinis ir priemonė: LMT remiama veiklos kryptis „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“
Tyrimo tikslas – atskleisti vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių vieno asmens namų ūkiuose poreikių tenkinimo (savarankiškai ir padedant Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos savanoriams) ir gyvenimo COVID-19 epidemijos bei karantino sąlygomis patirtis.
Tyrimo ataskaita: https://www.lstc.lt/wp-content/uploads/2021/01/ATASKAITA_LSTC_LRK_2020.pdf