2024 m. rugpjūčio 14-16 d. University of Bergen (Norvegija) įvyko 22-oji Nordic Migration Research ir IMER Bergen bendrai organizuota konferencija “The politics of mobility and precarity – and the alternatives”. Konferencijos metu buvo gilinamasi į sudėtingus mobilumo ir nesaugumo aspektus tarptautinės migracijos kontekste. Konferencijos metu sutelktas dėmesys kaip migrantai ir skirtingos etninės grupės patiria nesaugumą tiek subjektyviu, tiek struktūriniu požiūriu ir kaip tai formuoja jų kasdienį gyvenimą.
Tarp tyrėjų iš 250 pasaulio šalių – Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorantė Kamilė Botyriūtė. 38-oje panelinėje diskusijoje “Examining the dynamics of privileged migration in the intersections of power and precarity” doktorantė skaitė pranešimą “Precarious employment as a driver of migration among the high-skilled in Western EU countries” (liet. Prekariškas užimtumas kaip migracijos variklis tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų Vakarų ES šalyse). Pranešime K. Botyriūtė pristatė atlikto tyrimo rezultatus – ištyrė prekariško darbo ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracijos ryšį. Gautus tyrimo rezultatus, jų paaiškinimą ir daugiau aktualios informacijos galite rasti pateiktoje prezentacijoje bei pranešimo santraukoje (žr. žemiau).
Be to, prieš prasidedant konferencijai, University of Bergen organizavo jaunųjų mokslininkų mokymus “Precarity in Migration Research: Interdisciplinarity, Methodology and Networking”. Šiuose mokymuose dalyvavo ir Sociologijos instituto doktorantė Kamilė Botyriūtė.
Besidalindama įspūdžiais iš įvykusios konferencijos, K. Botyriūtė išskyrė ją sudominusį aspektą: „Man buvo įdomu, kad tarptautinės konferencijos dalyviams buvo organizuojamas Bergeno miesto savivaldybės priėmimas Bergenhus festning tvirtovėje. Labai gražus kultūrinės diplomatijos pavyzdys.“
Pranešimo santrauka
Prekariškumo ir migracijos ryšys sulaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio, tačiau daugiausia tiriamos sudėtingos migrantų patirtys užsienyje. Kita vertus, tyrimų apie prekariškumą kaip migracijos stūmos veiksnį yra labai mažai. Dar mažiau žinoma apie aukštos kvalifikacijos migrantus ir jų situaciją prieš ar po emigracijos. Todėl šio tyrimo tikslas – išnagrinėti prekariško darbo ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracijos ryšį. Tyrime buvo naudojami 2000–2019 m. duomenys, sudaryti iš gana homogeniškos ES-15, t. y. Vakarų Europos, šalių imties. Analizėje taikyta fiksuotų efektų tiesinė regresija. Modelyje buvo įtraukti dalinio, nesavanoriško dalinio, laikino, nesavanoriško laikino ir trumpalaikio darbo kintamieji, žymintys prekarišką užimtumą. Be to, nedarbas ir darbo užmokestis taip pat buvo įtraukti į modelį kaip nepriklausomi kintamieji, dažnai aptinkami darbo rinkos rodiklių ir migracijos ryšių tyrimuose. Priklausomu kintamuoju pasirinkta asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, emigracija. Tyrimas parodė, kad nesavanoriškas dalinis bei trumpalaikis darbas yra reikšmingi teigiami aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracijos prediktoriai, o nedarbas ir uždarbis – nereikšmingi. Rezultatai patvirtina, kad darbo prekariškumas gali būti susijęs su padidėjusia aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų emigracija. Tokios tendencijos priežastys gali slypėti aukštos kvalifikacijos darbuotojų nepasitenkinime prekarišku darbu, nes išsilavinę asmenys tikisi, kad jų kvalifikacija užtikrins geresnes, jų statusą ir lūkesčius atitinkančias darbo vietas. Be to, ilgalaikės perspektyvos nebuvimas, darbo nesaugumas, stresas ir ribotos asmeninio tobulėjimo perspektyvos, dažnai susijusios su prekarišku darbu, gali prisidėti prie aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracijos sprendimų.
Daugiau informacijos apie įvykusią konferenciją galite rasti čia.
Nuotraukos iš asmeninės Kamilės Botyriūtės nuotraukų galerijos.
