Kviečiame susipažinti su instituto mokslininko Vytenio Juozo Deimanto ir bendraautorių publikacijos „Population Dynamics and Policies in Europe: Analysis of Population Resilience at the Subnational and National Levels“ žurnale „Population Research and Policy Review“ pagrindu parengta tyrimo rezultatų santrauka (žr. žemiau).
Regioninės įžvalgos: Europos gyventojų pokyčiai nuo 2000 m.
Vytenis J. Deimantas, A. Ebru Şanlıtürk, Leo Azzollini ir Selin Köksal ištyrė ryšį tarp gyventojų dinamikos ir politikos intervencijų Europoje, ypatingą dėmesį skirdami regionams šalių viduje. Tyrimo išvados rodo, kad šalyse, kurios taiko daugiau gimstamumo politikos priemonių, dažniau stebimas gyventojų mažėjimas.
Susidūrusios su mažėjančiu gimstamumu ir senstančiomis visuomenėmis, daugelis Europos šalių įvedė įvairias šeimos politikos priemones, tikėdamosi sumažinti būsimus socioekonominius iššūkius ir sustiprinti gyventojų demografinį atsparumą. Kiek veiksmingos šios politikos? Norėdami atsakyti į šį klausimą, Vytenis Juozas Deimantas (Lietuvos socialinių mokslų centras, Nyderlandų tarpdisciplininis demografinis institutas), A. Ebru Şanlıtürk (Maxo Plancko demografinių tyrimų institutas), Leo Azzollini (Oksfordo universitetas) ir Selin Köksal (Londono higienos ir tropinės medicinos mokykla) tyrinėjo ryšį tarp gyventojų dinamikos ir politikos Europoje, didelį dėmesį skirdami regionams šalių viduje NUTS-3 lygiu.
Konkrečiai, autoriai išnagrinėjo vidutinę gyventojų dinamiką nuo 2000 m., vertindami ryšį tarp gimstamumo ir migracijos politikos, įsigaliojusios 1996 m., ir vėlesnės gyventojų dinamikos nuo 2000 iki 2017 m. Šiame tyrime mokslininkai naudojo įvairius duomenų šaltinius, įskaitant Eurostat, Jungtinių Tautų gyventojų skyrių ir Pasaulio banką.
Tyrimas atskleidžia, kad urbanizuotos teritorijos ir Vakarų bei Šiaurės Europa paprastai patiria gyventojų augimą, o kaimo vietovės ir Centrinė, Rytų bei Pietų Europa dažniau susiduria su gyventojų mažėjimu. Įdomu, kad tarp gimstamumo skatinimo politikos ir gyventojų augimo egzistuoja neigiamas ryšys, rodantis, jog šalyse, pasitelkiančiose pronatalistinę politiką dažniau stebimas gyventojų mažėjimas. Autoriai taip pat pristatė naują tipologiją, skirtą regionams šalių viduje klasifikuoti pagal gyventojų dinamiką, kuri suteikia įžvalgų apie regioninius gyventojų augimo ar mažėjimo skirtumus Europoje. Kalbant apie migracijos politiką, tyrimas nerado reikšmingos statistinės sąsajos tarp 1996 m. imigracijos politikos ir gyventojų dinamikos nuo 2000 iki 2017 m. Šis rezultatas gali būti susijęs su sudėtingu migracijos srautų pobūdžiu tiek Europoje, tiek už jos ribų per tyrimo laikotarpį, kuriam įtakos turėjo tokie veiksniai kaip ES plėtra, ekonominės recesijos ir Europos migrantų krizė.
Apibendrinant, straipsnis pabrėžia subnacionalinių regioninių skirtumų gyventojų dinamikoje svarbą ir galimą demografinės politikos priemonių poveikį jai. Tyrimo išvados prisideda prie supratimo apie gyventojų atsparumą Europoje ir pabrėžia poreikį pritaikyti politikos priemones siekiant spręsti įvairius demografinius iššūkius visame žemyne.
Aktualią informaciją galite rasti ir vaizdo įrašo formatu.
Santrauką anglų kalba galite rasti čia. Lyderiaujantis Europos demografinių tyrimų centrų ir profesionalų tinklas „Population Europe“ siekia, kad informacija pasiektų politikos formuotojus, nevyriausybines organizacijas ir plačiąją visuomenę.