2026 m. balandžio 16 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko konferencija „Duomenimis grįsti sprendimai gimstamumo ir šeimų ateičiai“. Jos metu pristatytas Lietuvoje pradedamas įgyvendinti tarptautinis Gimstamumo ir šeimos tyrimas (GGP LT). Renginys subūrė mokslininkus, politikos formuotojus, nevyriausybinio, viešojo sektoriaus atstovus bei visus besidominčius Lietuvos demografine raida aptarti šeimos kaitą Lietuvoje ir sprendimus, paremtus moksliniais duomenimis.
Konferencijoje buvo akcentuojama, kad šeimos Lietuvoje keičiasi. Kinta partnerystės formos, vaikų susilaukimo laikas, lyčių vaidmenys ir kartų santykiai. Šie pokyčiai kelia esminius klausimus: kas šiandien lemia sprendimą susilaukti vaikų, kokie socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai veiksniai formuoja šeimos gyvenimą ir kaip valstybė gali į tai reaguoti tikslingai bei pagrįstai.
Renginio metu pristatytas vienas svarbiausių ilgalaikių socialinių tyrimų Lietuvoje, vykdomas kaip tarptautinės Kartų ir lyčių programos (Generations and Gender Programme, GGP), įtrauktos į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strateginį forumą, dalis.
Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei ekspertai. Ypatingas dėmesys skirtas gimstamumo mažėjimo priežasčių analizei. Dr. Aušra Maslauskaitė pranešime „Įminti gimstamumo nuosmukio mįslę: Gimstamumo ir šeimos tyrimo (GGP LT) duomenys sprendimams“ akcentavo, kad gimstamumo procesai negali būti suprasti vien tik per statistinius rodiklius – būtina analizuoti žmonių gyvenimo trajektorijas, santykius ir sprendimų kontekstą. Dr. Yuri Pettinicchi (Nyderlandų demografinių tyrimų institutas) skaitytame pranešime “Generations and Gender Programme” (liet. „Kartų ir lyčių programa“) pristatė tarptautinės GGP infrastruktūros kontekstą ir veikimą. GGP mokslinį ir socialinį poveikį aptarė prof. dr. Monika Mynarska (Varšuvos aukštoji ekonomikos mokykla) pranešime “GGP: Scientific and Social Impact” (liet. „Kartų ir lyčių programa: mokslo ir socialinis poveikis“).
Lietuvos tyrėjai pristatė GGP LT įgyvendinimo modelį ir jo reikšmę šalies politikai. Dr. Dovilė Galdauskaitė (VDU), dr. Vytenis Juozas Deimantas (LSMC) ir Inga Daunaravičienė (VDA) bendrame pranešime „Gimstamumo ir šeimos tyrimo įgyvendinimas Lietuvoje: etapai ir ypatumai“ aptarė tyrimo įgyvendinimo etapus bei ypatumus. Dr. Vaida Jankauskaitė ir dr. Adelė Vaiginytė (STRATA) pranešimo „Nuo duomenų prie sprendimų: ką darysime su Gimstamumo ir šeimos tyrimo duomenimis Lietuvoje“ metu pristatė, kaip surinkti duomenys bus naudojami viešosios politikos sprendimams.
Gimstamumo ir šeimos tyrimo metu bus renkami išsamūs duomenys apie šeimos kūrimą, partnerystes, vaikų susilaukimą ir auginimą, kartų santykius, lyčių vaidmenis, darbo ir šeimos derinimą bei kitas kasdienio gyvenimo sritis. Duomenų rinkimas Lietuvoje prasidės 2026 m. trečiąjį ketvirtį, o antroji tyrimo banga planuojama 2029 m.
Tyrimą vykdo mokslo ir viešojo sektoriaus institucijų konsorciumas: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) ir Valstybės duomenų agentūra.
Finansavimą tikslinės Gimstamumo ir šeimos tyrimo mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklos plano 2025-2029 m. įgyvendinimui skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MTI-25-4.
Nuotraukų autorė Virginija Valuckienė, LMA.
