2026 m. balandžio 27 d. LSMC Sociologijos instituto doktorantė Irma Dirsytė apgynė sociologijos mokslo krypties disertaciją „Šeimos demografiniai procesai ir socialinė klasė Lietuvoje: 1970–1984 m. gimimo kohortos analizė“. Disertacijos mokslinė vadovė – vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Maslauskaitė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).
Disertacijos gynimo taryboje dalyvavo:
✦ pirmininkas – prof. dr. Vaidas Morkevičius (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S005);
✦ vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jolanta Aidukaitė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S005);
✦ doc. dr. Vida Česnuitytė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S005);
✦ dr. Vytenis Juozas Deimantas (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
✦ prof. dr. Domantas Jasilionis (Makso Planko demografinių tyrimų institutas (Vokietija), sociologija – S 005).
Disertacijos anotacija:
Disertacijoje analizuojami šeimos demografiniai procesai ir jų ryšys su socialine klase Lietuvoje, remiantis 1970–1984 m. gimimo kohortos duomenimis. Tyrimas grindžiamas Pierre’o Bourdieu socialinės klasės samprata, pabrėžiančia ekonominio ir kultūrinio kapitalo reikšmę individų padėčiai socialinėje erdvėje. Disertacijoje sistemingai nagrinėjama, kaip socialinė klasė pasireiškia gyvenimo būdo, vertybinių nuostatų ir šeiminio elgesio trajektorijose. Empirinėje dalyje rekonstruojama Lietuvos socialinė struktūra, naudojant tiek struktūrinius (pajamų, išsilavinimo, užimtumo), tiek simbolinius (gyvenimo būdo, vertybių) rodiklius. Tai leidžia sudaryti socialinių klasių frakcijų tipologiją ir įvertinti jų skirtumus ne tik pagal šeimos formavimo elgseną, bet ir pagal požiūrį į santuoką bei vaikų susilaukimą. Empirinė analizė paremta reprezentatyviais kiekybiniais duomenimis ir apima socialinės erdvės rekonstrukciją bei šeiminių trajektorijų analizę, leidžiančią nagrinėti ne pavienius šeimos demografinius įvykius, o jų sekas gyvenimo kelio perspektyvoje. Tyrime taikomi daugiamatės atitikties analizės, sekų analizės ir daugianarės logistinės regresijos metodai. Rezultatai rodo, kad šeimos demografiniai procesai yra diferencijuoti pagal socialinę klasę. Skirtingos socialinės klasės pasižymi nevienodais partnerystės, santuokos, vaikų susilaukimo ir skyrybų scenarijais, kurie siejasi ne tik su ekonominiais ištekliais, bet ir su kultūrinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdu. Aukštesnėse socialinėse klasėse dažniau stebimos vėlesnės ir stabilesnės šeimos trajektorijos, o žemesnėse –ankstyvesni ir mažiau stabilūs šeiminio gyvenimo modeliai. Taip pat skirtingos socialinės klasės pasižymi nevienodomis vertybinėmis orientacijomis: aukštesnėms klasėms būdingas didesnis vertybinis lankstumas ir labiau individualizuotas požiūris į šeimą, o žemesnėms klasėms – labiau tradicinės ir normatyvios šeimos sampratos.
Sveikiname Irmą Dirsytę su reikšmingu akademiniu pasiekimu ir linkime visokeriopos sėkmės siekiant naujų aukštumų!
Dalijamės gynimo ir sveikinimų akimirkomis.
